„Šį sezoną dar nebuvo periodo be aktyvių erkių“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Įprastai žiemą snaudžiančios erkės stebina specialistus – šiemet jos aktyvios ištisus metus ir kelia grėsmę net šaltojo sezono mėnesiais.
Pagrindiniu erkių taikiniu dažniausiai tampa augintiniai – gyvūnai joms „kvepia“ kur kas labiau nei žmonės. Tačiau tie, kurie lieka gyvenamojoje patalpoje su lauke palaksčiusiu šuneliu, turi riziką „perimti“ jų kailyje pasislėpusias erkes.
Aktyvios visus metus
„Žiemą žmonės išeina į lauką pasivaikščioti su augintiniais. Šiuo metų laiku budrumas sumažėja – daugelis galvoja, kad erkės miega ir nekils jokios rizikos. Šeimininkai šunelių nebešeria repelentais ir juo labiau patys nesisaugo. Tačiau jeigu žmogus patenka į erdvę, kurioje gyvena aktyvios erkės, jos sugebės rasti vietą patekti prie kūno beveik bet kokiomis oro sąlygomis. Todėl dėmesys turėtų išlikti“, – įspėja M.Žygutienė.
Tendencijos nedžiugina: erkinio encefalito atvejai registruojami jau dvejus metus be pertraukų. „Anksčiau pirmieji įsisiurbimo atvejai būdavo fiksuojami kovo, balandžio mėnesiais, o dabar situacija gerokai kitokia – jie nustatomi ištisus metus. Žinoma, akivaizdu, kad dėl erkių aktyvumo kalta klimato kaita – taip ilgėja jų aktyvumo periodas ir pasikeičia ligų perdavimo dažnis, – pasakoja NVSC specialistė. – Dalis erkių žiemą buvo užmigusios, bet šnekėjomės su kolegomis, kad šį sezoną dar nebuvo periodo be aktyvių erkių. Erkės neaktyvios, kai yra daug sniego, didelė minusinė temperatūra ir įšalęs viršutinis dirvos sluoksnis. Jeigu vyrauja pliusinė temperatūra, tose vietose, kur yra šilčiau, gali veikti pavienės erkės. Jų aktyvumas priklauso ir nuo kritulių – ar užsnigta visoje Lietuvoje, ar tik jos dalyje.“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė primena, kad drabužių sluoksniai erkei neturi reikšmės – jie netrukdo patekti prie kūno. „Pavyzdžiui, erkė gali nuo rankogalio nušliaužti ant rankos ir tuomet nesvarbu, kiek žieminių drabužių būsite apsirengę, ji vis tiek keliaus oda. Lygiai taip pat dažnai gali patekti į kaklo, vaikams – į galvos sritį. Tad žiemos metu erkės kelias sudėtingesnis, bet tikrai įmanomas.“
Kada galėtume tikėtis didžiausio erkių aktyvumo, dar nėra aišku. Paprastai jos suaktyvėja laikantis maždaug 5 laipsnių temperatūrai. „Nors teigiama, kad erkės ypač suaktyvėja kovo mėnesį, vienais metais nebe minusinė temperatūra buvo jau vasario pabaigoje. Erkių elgsena sutampa su gyvūnų elgsena. Kai prasideda masinis žibučių žydėjimas, tai yra ženklas, kad dabar prasideda ir erkių sezonas“, – kalba specialistė.
Pirmiausia puola augintinius
Anot pašnekovės, pagrindiniu erkių taikiniu dažniausiai tampa augintiniai – gyvūnai joms „kvepia“ kur kas labiau nei žmonės. „Jeigu nėra tvirtas gyvūno poplaukis, erkei sunkiau patekti prie kūno. Bet jeigu įsisiurbti į augintinį yra sudėtinga, ji laisvai gali nuropoti ant šeimininko rūbų. Pavojus nedingsta net grįžus – žmonės, kurie lieka gyvenamojoje patalpoje su lauke palaksčiusiu šuneliu, turi riziką „perimti“ jų kailyje pasislėpusias erkes. Gyvūnai yra meilūs ir ypač džiaugiasi po pasivaikščiojimo grįžę į šeimą. Todėl svarbu parėjus patikrinti, ar jūsų augintinis iš lauko neparsinešė erkės.“
Pasak pašnekovės, teiginiai, kad erkės gali įsisiurbti tik kaimuose ar nuvykus pailsėti į miškus, yra mitas.
„Erkių platinamomis ligomis sergama visoje Lietuvoje. Todėl sakymas, kad esame asfalto vaikai ir po aukštas žoles nevaikštome, būtų teisingas tik tada, jei nuo asfalto niekada nenuliptumėme. Vilnius yra žaliausias miestas – daugiau kaip 40 procentų teritorijos dengia žalieji plotai. Reikia pažvelgti, kaip atrodo miegamieji rajonai – visi yra apsupti didesnio ar mažesnio miško masyvo. Taip pat didmiesčiuose yra nemažai parkų, kur galima rasti ir paukščių, kurie yra vieni iš erkių išnešiotojų. Ten gyvena ir smulkūs graužikai, kurie yra pagrindiniai erkių maitintojai ir taip pat jas platina“, – vardina specialistė.
Nedaug kas susimąsto, kaip arti žmonių gali būti ligos – jas laukiniai gyvūnai gali atnešti kone į namus.
„Šalia gyvenamųjų rajonų dažnas yra matęs benamių kačių. Jos eina peliauti, prasimaitinti ir taip atneša erkes beveik iki namų slenksčio. Dar priklauso, kaip yra prižiūrimi kiemai ir žalieji masyvai, ar pjaunama žolė. Jei žolė yra aukšta ir drėgna, į ją nukritusi pasimaitinusi erkė gali įsitaisyti ir po kurio laiko keliauti toliau. Neapsaugotas niekas – jos gali įsisiurbti tiek žmonėms, tiek augintiniams“, – teigia M.Žygutienė.
Skiepytis jau dabar
„Tinkamiausias laikas pasiskiepyti jau eina pabaigos link, nes tuoj gali prasidėti aktyviausias erkių sezonas. Neturime didelių pasiekimų vakcinacijos srityje – nėra taip blogai, tačiau nėra ir taip, kaip reikėtų. Vis dėlto erkinis encefalitas yra sudėtinga liga, nuo kurios galima apsisaugoti. Lietuva yra endeminė šalis, dėl to visiškai saugių vietų nėra“, – komentavo specialistė.
M.Žygutienė atskleidė, kad viena priežasčių, dėl ko žmonės nesiskiepydavo, buvo finansai. Todėl smagu, kad dabar vyresni nei 50 metų gyventojai gali pasiskiepyti nemokamai. „Žinoma, yra tam tikrų ligų, dėl kurių žmonės negali skiepytis. Tokiais atvejais reikia konsultuotis su gydytoju. Iš visų susirgimo atvejų, maždaug 98 proc. būna nepasiskiepijusių. Jie taip pat gerokai dažniau miršta, ypač, jei yra vyresnio amžiaus.“
Tiesa, nemažai pacientų nežino arba užmiršta, kad vienos vakcinos nepakanka – neapsilankius pas gydytoją pakartotinai, gali susidaryti silpnesnis imunitetas.
„Kad būtų galima palaikyti imunitetą, reikia gauti trečią ir po trejų metų - sustiprinančią vakciną. Tačiau jei žmogus pasiskiepijo tik kartą ir pamiršo, po kurio laiko skiepas bus nebeveiksmingas. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad jokia vakcina nėra 100 procentų veiksminga – poveikis priklauso ir nuo imuninės sistemos veiklos“, – teigė M.Žygutienė.
Visiškai nuo erkinio encefalito pasveiksta tik apie 40 proc. sergančiųjų. Likusiems pasireiškia įvairūs negalavimai, paveikiantys gyvenimo kokybę, o kartais priverčiantys pakeisti ir gyvenimo būdą (apie 10–15 proc. pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių).
Skaičiai
NVSC duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios (rugsėjo-sausio mėn.) nemokamai pasiskiepijo 28 484 asmenys (pirma vakcinos doze – 13 863, antra – 11 411, trečia – 1 310, palaikomąja – 1900). Nuo praėjusių metų rugsėjo 50-55 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami. Tai taikoma ir asmenims, kurie jau yra pasiskiepiję, tačiau reikalinga stiprinamoji dozė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: