Kuriamas šiuolaikinis vadovavimo modelis
 
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė, dvylika metų vadovavimo patirtį kaupusi Klaipėdos sutrikusio vystymo kūdikių namuose, šiandien savo žinias ir kompetencijas perduoda naujai įstaigai.
 

„Siekiame pakeisti ilgą laiką sklandžiusias kalbas, kad slaugos ligoninė – ne kokia vieta. Anaiptol! Norisi pabrėžti, jog iš širdies dirbanti profesionalių specialistų komanda dažnai pacientams sugrąžina savarankiškumo lygį, gebėjimo apsitarnauti galimybes, išmoko vaikščioti ar tiesiog pagerina sveikatą ir sugrąžina į namus“, – džiaugiasi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė.

 
„Slauga – tai meilė ir atsidavimas žmogui, tai – sveikatos ugdymas, stiprinimas ir išsaugojimas, ligų ir rizikos veiksnių profilaktika. Tačiau ligoninėje slaugos procesas apima išskirtinį vaidmenį, nes rūpinamasi sudėtingų problemų, dažniausiai pažengusių ligų ir ribotos gyvenimo trukmės turinčiais pacientais. Slaugytojas prie paciento budi visą parą ir kiekvienam pacientui individualiai užtikrina ligos sukeltų simptomų kontrolę, fiziologinių poreikių tenkinimą bei teikia vilties kiekvienai naujai dienai.
 
Aktualu tai, kad sudėtinga pacientų medicininė ir psichosocialinė padėtis reikalauja intensyvios ir specializuotos pagalbos ne tik slaugytojo, bet visos komandos, kurią sudaro gydytojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, dvasininkas, savanoris. Komanda suteikia informaciją, kuri leidžia pacientui, jo artimiesiems priimti sprendimus dėl paslaugų priimtinumo ir suderinti turimus tikslus bei vertybes su komandos iškeltais tikslais. Komanda padeda pacientui geriau suprasti savo būklę, kaip ji gali paveikti gyvenimą ateityje ir kiekvienam pacientui užtikrina gydymą, slaugą, priežiūrą ir saugumą“, – sako daugiau kaip pusmetį įstaigoje dirbanti vadovė.
 
Pokyčius netruko pajusti kolektyvas, o to rezultatus – ir pacientai.
„Kaip ir visi naujai atėję vadovai, įžvelgiau sričių, kurias norėjosi nuosekliai, komandiškai bei kūrybiškai keisti. Aktualiausia buvo ir yra kurti gerovę – pacientui bei darbuotojui. Siekis, kad kiekvieno paciento, sergančio lėtine, progresuojančia ar nepagydoma liga, gyvenimo kokybė būtų apglėbta saugumu ir pasitikėjimu. Svarbu tai, kad esanti profesionali sveikatos priežiūros specialistų komanda teikdama paslaugas remiasi empatija ir atliepia pacientų lūkesčius: palengvina pacientams ligos sukeltus simptomus, suteikia komfortą, paramą bei palaiko artimuosius, kuriuos paveikė sunki mylimo žmogaus būklė. Be to labai svarbu, kad teikdami pagalbą sunkiai sergantiems pacientams šalia gerai jaustųsi ir darbuotojai. Girdžiu jų pasisakymus, kartu kuriame geresnę aplinką.
 
Džiaugiuosi kolektyvo motyvacija nuoširdžiai bendrystei. Šiandien įstaigos darbuotojai įsitraukia į įvairias iniciatyvas bei kuria kilnų socialinį tinklą ir už įstaigos ribų“, – kokių pokyčių ėmėsi pirmiausiai, pasakoja A.Nikolajevienė.
 
Gydymo įstaigos kolektyvas aktyviai dalyvavo Judumo savaitėje, šventiniame bėgime „Padovanok Senjorams Kalėdas“, minėjo Paliatyviosios pagalbos dieną, dalyvavo įvairiose konferencijose, mokymuose.
„Esu aktyvi, iniciatyvi, tuo stengiuosi „užkrėsti“ ir kolektyvą. Džiaugiuosi, kad sutariame ir jaučiame poreikį“, – šypsosi įstaigos, turinčios per šimtą personalo narių, vadovė.
 
Tai liudija neseniai prie kolektyvo prisijungusi, kiek kitokios slaugos duonos gerokai ragavusi kitoje ligoninėje vyriausioji slaugos administratorė Ingrida Bakaitė. Ji ypač išskiria šiltą kolektyvo bendravimą, vadovės iniciatyvumą.
 

„Šios ligoninės žavesys – darbo kultūra ir atmosfera, darbuotojų tarpusavio santykiai. Čia gyvename kaip didelė darbinė šeima, stovinti už kiekvieno paciento situacijos ar ligos. Čia neužtenka tik jų fizinės jėgos, jie visi nepaprastai empatiški, bendruomeniški. Vadovė – pagrindinis žmogus, kuris mus visus sujungia ir nukreipia tinkama linkme. Medicina nuolat reikalauja tobulėjimo, tad vadovė kupina idėjų ir projektų, kad tai teiktų kuo didesnę naudą pacientui“, – gero žodžio negailėjo vyriausioji slaugos administratorė Ingrida Bakaitė.

 
Žurnalistų apsilankymo dieną jubiliejinį gimtadienį šventusi vyresnioji slaugytoja Laima Petniūnienė įstaigoje dirba 39-erius metus. Ji taip pat sako, jog pasikeitus administracijai mato šviesų pokytį.
 

„Viskas keičiasi, gražėja, gausėja darbo priemonių. Neseniai skyriai gavo antipragulinių čiužinių, vaikštynių, neįgaliųjų vežimėlių, naujus pacientų maitinimo indus ir daug kitų slaugos darbą palengvinančių priemonių. Nebetrūksta jokių priemonių. Visa tai ligoninėje kuriama dėl pacientų ir mūsų gerovės. Labai mylime pacientus, stengiamės dėl jų“, – glostydama šimtas trejus metus einančio senolio ranką, kalba vyresnioji slaugytoja Laima Petniūnienė.

 
„Jis mėgsta būti šiltai apkamšytas“, – šypsosi L.Petniūnienė, taisydama antklodę.
 
Mielai laukia savanorių
 
Medicininės slaugos ligoninei, turinčiai šimtą keturiasdešimt slaugos lovų, užtikrinti reikiamą personalą – rimtas iššūkis. Gydytojų, slaugytojų, o ypač jų padėjėjų poreikis išlieka, tačiau džiugina tai, kad komandos nuolat pasipildo naujais, motyvuotais darbuotojais. A.Nikolajevienė teigia, jog dėl darbuotojų ir studentų pritraukimo ligoninė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos valstybine kolegija ir Ernesto Galvanausko bei Mindaugo Karaliaus mokymo centrais. Be to, planuojama pasirašyti naujų sutarčių su kitomis mokymo įstaigomis.
 
„Džiaugiuosi, kad įstaiga yra puiki mokymosi bazė, kad studentai ligoninę nuolat renkasi praktikai. Vienu metu slaugos praktiką ligoninėje atliko net vienuolika studentų iš Klaipėdos universiteto, – pasakoja gydymo įstaigos vadovė. – Aktyviai praktiką atliekančius studentus kalbiname, kviečiame prisijungti prie komandų ir motyvuojame pradėti karjerą būtent mūsų įstaigoje. Jokia paslaptis – laukiame kvalifikuotų, empatiškų, mylinčių žmones komandos narių, tačiau turime galimybę ir apmokyti bei padėti jaunam specialistui įsitraukti į mažai pažįstamą ar bauginančią veiklą. Mums svarbu motyvuotas bei mylintis žmones specialistas, nes be meilės šioje ligoninėje jokia veikla neįmanoma.“
 
Anot A.Nikolajevienės, ligoninės siekis yra pritraukti į įstaigą kuo daugiau savanorių ir stiprinti savanoriškąją veiklą: „Šiandien įstaigoje savanorystės misiją atlieka trys Klaipėdos Kristaus karaliaus parapijos savanorės Aurelija, Reda ir Aušra. Tai – išskirtinai dvasingos moterys. Kai jas apkabinau, pajutau, kad jos šią tarnystę atlieka vedinos meilės, nuoširdumo ir begalinio troškimo padėti sunkiai sergančiam. Jų buvimas šalia kenčiančio, palaikymas už rankos, malda sukuria saugumą ir ramybę. Be to, jų prisijungimas prie pacientų pomėgių ar poreikių tenkinimo padeda pakeisti, paįvairinti nusistovėjusią kasdienybę. Savanorių misija daro didelę įtaką ligoninės pacientų gyvenimo kokybei, paskutinėmis gyvenimo dienomis suteikia komforto, ypač kai jie šalia neturi šeimos, artimųjų.“
 
„Teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugos, tai yra gydymas, slauga, reabilitacija, psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba, pacientui reiškia nepagydomos ligos simptomų palengvinimą, streso mažinimą ir bendrai padeda pacientams bei jų artimiesiems gyventi kokybiškiau. Pacientų priežiūra gali būti naudinga bet kurio amžiaus žmonėms ir bet kuriuo sunkios ligos etapu. Ligoninėje yra ir labai jaunų, iki trisdešimties metų, pacientų, ir šimto metų amžiaus sulaukusių senolių“, – sako vadovė, patikslindama jų diagnozes – traumos, insultai, onkologinės ligos, demencija ir kt.
 
Už sunkiai sergančių pacientų nugaros – atsidavęs personalas. Prie komandos prieš kelis mėnesius prisijungusi bendrosios praktikos slaugytoja Renata Ereminaitė darbą šioje įstaigoje pasirinko vedina širdies.
 
„Anksčiau dirbau skubios pagalbos skyriuje. Tekdavo gaivinti vyresnio amžiaus pacientus, kuriuos per trumpą laiką spėdavau numyluoti, nuglostyti, parodyti šimtaprocentinį dėmesį, pamokyti artimuosius elementarių slaugos veiksmų namuose. Ėmiau galvoti, kad noriu daugiau kontakto su pacientais, kad tai nebūtų tik trumpalaikis susitikimas. Noriu kasdien atėjusi į darbą pamatyti jų net mažiausią šypseną, pakalbinti, sekti jų būseną, pastebėti charakterį. Su kiekvienu pacientu užmezgame ryšį, žinome jų aktualijas, ir tas džiugina. Kartais tenka skaityti paskaitas mokyklose, tad visuomet mokiniams primenu studijuoti tokią specialybę, kurią liepia pasirinkti širdis, o ne racionalūs tėvų ar artimųjų siūlymai.
 
Čia gali augti kaip asmenybė. Kartais ligoninė pacientams būna paskutinė gyvenimo stotelė, tad mes stengiamės sukurti aplinką, kad jie jaustųsi kaip namuose. Išėjimo momentą siekiame sukurti kuo šviesesnį. Jei vaistais nebegalime pagydyti, kartais gydo net ir žodis. Prisilietimai, žodžiai, dėmesys – tai, ko labiausiai reikia mūsų pacientams“, – kad net ir fiziškai sunkų darbą dirbant širdis geba džiaugtis, kalba Renata Ereminaitė.
 
Specialistai pastato ant kojų
 
Įstaigoje svarbus vaidmuo tenka medicinos psichologui.
 
„Pradėjusi veiklą ligoninėje specialistų komandoje pastebėjau ypatingą medicinos psichologo poreikį. Šiandien medicinos psichologė konsultuoja pacientus, jų artimuosius, taip pat ir ligoninės darbuotojus, veda individualius bei grupinius užsiėmimus. Jos tikslas – išmokyti strategijų, kad jaustumėmės kaip įmanoma geriau“, – sako A.Nikolajevienė.
 

Medicinos psichologė Saulė Narbutienė pastebi, kad namiškiai, atvežę artimąjį į slaugos ligoninę, būna išsigandę, pasimetę: „Kartais gali pasirodyti, kad artimieji yra neigiamai prieš mus nusiteikę. Sako: prieš savaitę jų mama ar tėtis dar buvo aktyvus, vaikščiojo ar vos susižeidė ir atvykę čia staiga „sugriuvo“. Tai – natūralu, nes pirmiausiai artimieji susiduria su pastarųjų būklės neigimo stadija.“

 
„Pacientų, kurių sveikata negerėja, artimuosius tenka vesti į susitaikymą ir išmokyti paleisti namiškius, priimti nepagydomas, pavyzdžiui, onkologinės ligos diagnozes. Pajutę poreikį ir naudą jie patys kreipiasi konsultacijos. Susitinkame pasikalbėti gyvai. Na, o pacientai pasikalbėti su manimi gali bet kada. Stengiamės pamatyti, stebėti jų nuotaikas, – pasakoja S.Narbutienė, įsitikinusi, jog pacientams, esantiems išėjimo stadijoje, palaikymas yra ypač svarbus. – Mirtis daugeliui tabu. Apie tai kalbėtis nenorime, jai nesiruošiame. Nėra amžiaus tarpsnio, kada gali tekti tam ruoštis. Dažniausiai visus lydi jausmas, kad gyvensime amžinai.“
 
Pacientų bei jų artimųjų itin vertinami ir kineziterapeutai.
„Teikiant pagalbą teko girdėti atsiliepimų, jei pacientas negauna kineziterapeuto pagalbos, čia nelabai kas ir vyksta. Todėl, sudarant pagalbos planą, tikslas, kad pacientų poreikiai ir lūkesčiai būtų patenkinti. Aptarimų metu, būtina klausti kokių pageidavimų pacientas ar jo artimieji turi ir į juos atsižvelgti“, – aiškina A.Nikolajevienė. Vadovė stengiasi įgyvendinti viską, ko specialistai pageidauja, kad teikiama kineziterapeutų pagalba būtų kuo efektyvesnė ir įvairesnė.
 

Pacientų vertinamas kineziterapeutas Laurynas Gečius pasakoja, kad pacientų ligos jaunėja, todėl slaugos ligoninėje atsiduria vis jaunesni žmonės. Tie, kurie yra motyvuoti reabilituotis, turi visas sąlygas pasveikti.

 
„Džiaugiuosi mūsų vadovės požiūriu, kad reabilitacija būtų aukšto lygio. Vertindami naudą pacientams stengiamės turėti kuo įvairesnių darbo priemonių – nuo kamuolių, rankų masažui, fizioterapijai skirtų aparatų“, – kalba specialistas, dirbantis su ponia Genovaite, kuriai dviratis padeda stiprinti kojų raumenis, gerina kraujotaką.
 
„Minti nelengva, bet tenka kiekvieną dieną. Kai specialistas toks geras ir moka pakalbinti, smagiau, pakelia ūpą“, – šypsosi pacientė.
 
L.Gečas įsitikinęs, jog ypač svarbu pacientams parodyti atjautą, nes gydo ne tik mankšta, bet ir emocinis prisilietimas.
 
Vidaus ligų gydytojas Saulius Kazakevičius pastebi, kad ligoninėje duoklę pacientų artimiesiems tenka atiduoti ir gydytojams. Jiems tenka išaiškinti, kokia yra paciento sveikatos būklė, įspėti, kad ji staiga gali regresuoti.
 

„Artimieji kartais neįvertina paciento sveikatos pokyčių. Kai šie atsiduria pas mus iš antro lygio klinikinių ligoninių, jų artimieji nebūna pasidomėję aiškia diagnoze. O dažnai tai būna sunkios kritinės ligos ir pacientai greitai iškeliauja. Todėl pasitelkiame psichologę, kuri padeda artimiesiems išaiškinti padėtį. Laimei, nemaža dalis pacientų po traumų, patirtų insultų ar net ilgai (tris mėnesius ar net pusę metų) trukusių komų pasveiksta ir iš gydymo įstaigos išvyksta namo, pradeda vaikščioti. Gyvenimas eina į priekį...“ – pasakoja vidaus ligų gydytojas Saulius Kazakevičius, siūlantis nesikoncentruoti į visuomenėje nusistovėjusį mitą esą slaugos ligoninės – tik vieta numirti.

 
Remontuos įėjimą
 
Vadovė sako, kad infrastruktūros gerinimo projektai – fasado šiltinimo, lifto įrengimo ir saulės elektrinės pastatymo – buvo parengti iki jos veiklos šioje įstaigoje pradžios. Atėjusi dirbti, ji stengėsi įsiklausyti į personalo išsakytus lūkesčius.
 
„Susitikimo su darbuotojais metu buvo išsakytas trūkstamų priemonių, pavyzdžiui, slaugos ar kineziterapijos (neįgaliųjų vėžimėlių, vaikštynių), fizioterapijos prietaisų, maitinimo indų ir kitų, kurios pagerintų paslaugų teikimo kokybę, poreikis“, – vardina A.Nikolajevienė. Nors įstaigoje vaikštančių pacientų vos dvidešimt trisdešimt procentų, kineziterapeutai mankštas ir kitas procedūras su pacientais atlieka palatose. Tačiau galintys judėti savarankiškai ar vežimėlio pagalba netrukus turės galimybę stiprinti fizinę sveikatą naujai įrengtame kineziterapijos kabinete.
 
„Atsivers galimybė pacientams keisti aplinką ir gerinti sveikatą kitose įstaigos erdvėse. Tikiu, jog aplinkos pakeitimas, suteiks pacientams geresnių emocijų ir sudėtingiausios užduotys bus įveikiamos lengviau“, – aiškina A.Nikolajevienė. Vasaros metu savarankiškai ar padedant personalui pacientai turi galimybę išeiti į vidinį įstaigos kiemelį. Senamiestyje įsikūrusioje gydymo įstaigoje tai – vienintelė galimybė.
 
„Transportuojant pacientus, įstaigoje susiduriame su nepatogumais. Neturime lifto, kuriuo pacientai iš pirmo aukšto patektų į įstaigos skyrius. Šiuo metu yra parengtas projektas ir sausio pradžioje turėtume pradėti rangos darbus, kurie turėtų tęstis apie tris mėnesius. Laukia sudėtingas etapas, bet turėsime puikų ilgalaikį rezultatą, kuris tarnaus mūsų pacientams, jų artimiesiems bei darbuotojams. Susitelkę nepatogumus įveiksime“, – permainomis patenkinta vadovė. Antru projekto etapu įstaigos pastato laukia fasado remonto darbai – restauracija, sienų šiltinimas.
 
A.Nikolajevienė pasidžiaugia darniu bendradarbiavimu su Klaipėdos miesto savivaldybe. Įstaigoje lankėsi Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, vicemerai Vaida Raugelė, Algirdas Kamarauskas bei kiti savivaldybės administracijos darbuotojai. Vizito metu savivaldos politikai bendravo su darbuotojais, apžiūrėjo esamas patalpas, išklausė išsakytas problemas, pagyrė už gerus darbo rezultatus.
 
Adventinis laikotarpis buvo ypatingas
 
Kalėdiniu laikotarpiu gydymo įstaiga nušvito kita spalva. Iniciatyvi vadovė ėmėsi ieškoti naujų būdų, kad pacientams kuriama šventinė atmosfera suteiktų jaukumą ir gerą nuotaiką.
 
„Norėjosi, kad kalėdinė nuotaika suskambėtų kiekviename skyriuje, kad tai pajaustų kiekvienas įstaigoje esantis pacientas. Kai žmonės gali judėti, yra vienokios galimybės, bet kaip atnešti kalėdinę nuotaiką gulintiems pacientams. Šią svajonę padėjo įgyvendinti folkloro grupė „Launagis“. Buvo džiugu, kartu ir jautru. Net darbuotojai, pamatę džiugią pacientų emociją, susigraudino. Tikiu, kad kalėdinė nuotaika po įstaiga pasklidusi“, – jautriai pasakojo A.Nikolajevienė. Kitą dieną po žurnalistų apsilankymo pacientų laukė dar viena staigmena – aplankyti jų atvyko Kalėdų senis! Sveikinti kiekvieną pacientą žadėjo ir pati vadovė.
 
Pramogų sąraše pacientams buvo numatytas koncertas, o kolektyvas būrėsi į adventinius pusryčius, kuriuose dalyvavo Klaipėdos miesto meras A.Vaitkus, Klaipėdos Kristaus karaliaus bažnyčios kunigas Virgilijus Poškus ir brolis Paulius Vaineikis.

---

 
Patirtis
Janinos pasidalinimas:
- Prieš trejus metus vyras sunkiai susirgo. Parkinsonas, trombolija, demencija. Atsidūrėme ligoninės reanimacijoje. Vos likome gyvi, pareiti namo nebegalėjome. Radome vietą šioje ligoninėje ir po pusantrų metų namo išėjome savo kojomis! Tai viską pasako apie gydymo įstaigą. Esu be galo dėkinga personalui, kurie teikia didžiulę fizinę pagalbą ir emocinę paramą. Man leido vyrą ir į lauką išvežti, jį statyti, dirbti kartu. Labai linkiu daugiau turėti tokių nuostabių kineziterapeutų, kurie daro stebuklus. Bendromis pastangomis pasiekėme rezultatą. Deja, po metų vyrui atlikus operaciją, vėl grįžome čia, bet pasiduoti neketiname. Vyras atvyko negalėdamas nei vaikščioti, nei kalbėti. Šiandien jis pats valgo, kalba, šypsosi, pašnabžda, kaip mane myli. Laukiame geresnių dienų iš čia išvykti. Tikiu tuo. Matau rezultatus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!