Buvę pareigūnai jaučiasi užmiršti

Deimantė Gruodė
2019-05-30
„Panašų darbo stažą turinčių pareigūnų ir pagal darbo sutartį dirbusių tarnautojų pensijos gali skirtis kone dvigubai“, - sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovas Saulius Džiautas, klausdamas, kada gi įšaldytas pareigūnų pensijų klausimas pajudės iš mirties taško.
Buvę pareigūnai jaučiasi užmiršti
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai tikina, kad išėję į pensiją buvę pareigūnai vos galą su galu suduria.

Įstrigo ministerijoje
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai pyksta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nesiima statutinių pareigūnų ir karių socialinių garantijų užtikrinimo klausimų.
 

„Atrodo, kad šios srities kuravimą pats laikas perduoti Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms. Kitaip pajudėti iš mirties taško vargu ar pavyks. Į pabaigą eina jau treti šios Vyriausybės darbo metai, o SADM mums rašo, jog šiuo metu imasi „valstybinių pensijų sistemos sistemiško įvertinimo“ bei žada parengti pasiūlymus dėl šios sistemos tobulinimo. Tokį ministerijos atsakymą ir požiūrį gali pavadinti tik vienu žodžiu: cirkas! Įvertinimas galėjo ir turėjo būti padarytas per du mėnesius, na, gal pusmetį nuo Vyriausybės darbo pradžios. O praėjo jau treji tušti metai“, - piktinasi NPPSS tarybos narys Saulius Džiautas.

 
Pasak jo, matyt, norima nieko nedaryti ir palikti tokią sistemą, kokia dabar yra. „Pareigūnai vėl liks nei atgavę skolų, kurias dar valstybė turi grąžinti, ir su tomis pačiomis pensijomis, neindeksuojamomis, per infliaciją nuvertėjusiomis. Taip negali būti! Viena grupė buvusių tarnautojų išskirtinai užmiršta.

Reikalaujame, kad būtų imtasi Vyriausybės programoje užrašytų veiksmų, kad vis dėlto išjudintume iš mirties taško buvusių pareigūnų, atidavusių Lietuvai visą jaunystę ir sveikatą, pensijų klausimas“, - sako S.Džiautas.
 
Pensijos skirtingos
Pasak S.Džiauto, buvę pareigūnai gyvena labai skirtingai.
„Panašų darbo stažą turinčių pareigūnų ir pagal darbo sutartį dirbusių tarnautojų pensijos gali skirtis kone dvigubai. Buvusio policininko valstybinė pensija gali būti apie 190 eurų, o tarnautojo - 360 ar 380 eurų. Man atrodo, tokia situacija nėra normali“, - teigia NPPSS atstovas.
Jo žodžiais tariant, sovietmečiu išėjusieji į pensiją negauna net poros šimtų eurų.
„Europos šalyse tokių struktūrų pensijos sudaro apie pusę buvusio atlyginimo. Tad nereikia išradinėti dviračio, žiūrime į išsivysčiusias valstybes ir siekiame, kad bent ši pensija būtų ori ir galėtum iš jos išgyventi, o pareigūnai nebūtų taip užmiršti“, - sako S.Džiautas.
 

Pasak jo, dalis buvusių pareigūnų vos galą su galu suduria.
„Jei sveikatos nėra, už tą pensijėlę jie sunkiai verčiasi. Dar kol pajėgia dirbti, kiekvienas daro, ką išmano. Nesuklysiu sakydamas, kad norėdamas gauti priedą prie pensijos – jam draudžiama dirbti, nes išskaičiuojamas priedas, - ūkininkauja dukterų, sūnų vardais. Bet galimai slepia tarpines pajamas, kad vis dėlto gautų bent 160 eurų priedą prie pensijos. Visa tai sutvarkius, išgryninus pasitikėjimas valstybe padidėtų ir pajamos būtų ne „juodos“. Tokių pensijų gavėjų yra 21 tūkstantis“, - sako buvusių pareigūnų atstovas.
Būtent su pasiūlymu perduoti šios srities kuravimą VRM ir KAM pareigūnai ketina dar kartą kreiptis į Vyriausybės vadovus.

 
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas:

- Mano nuomone, valstybinės pensijos – tarybinių laikų reliktas. Nes kitose šalyse tokių nėra. Valstybines pensijas, kurios nebuvo atstatytos, reikia grąžint ar didinti? Jeigu kalbame apie grąžinimą, aš kategoriškai prieš. Negalima dairytis atgal to, ko jau negrąžinsi. Tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Tai yra valstybinė pensija: valstybė išgali – grąžino, negali – apie tai nekalba. Mano galva, žymiai geriau būtent didinti išmokas.
Žinau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi įstatymo projekto pataisą, kurią jau pateikė Vyriausybei svarstyti. Kitais metais numatoma grąžinti 25 procentus sumažintų pensijų. Manau, tai yra pats kvailiausias ir ydingiausias dalykas. Nematau šaltinių, iš kur gauti tam pinigų. Vadinasi, nuo kažko nugnybs trisdešimt šešis milijonus - tokią sumą matau įstatymo projekte. Verčiau tą sumą panaudotų išmokoms didinti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

      „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

      Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

      Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

      Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kognityvinis disonansas
      Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

      Naujas numeris