Stinga ne baigusių, o dirbančių

„Regionuose slaugytojų tikrai trūksta. Vyksta didelė kaita. Ir tikrai įstaigos skundžiasi, kad ne visuomet pavyksta pritraukti jaunus darbuotojus dirbti sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvoje trūksta ne baigiančių studijas, bet labiau slaugytojų, kurie ateitų įsidarbinti į sveikatos priežiūros įstaigas“, – pasakoja Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė.

 
Anot pašnekovės, dalis absolventų tiesiog pasirenka dirbti kitose srityse. Jaunieji specialistai nusprendžia nevalgyti slaugytojo duonos dėl kelių priežasčių: vis dar vyraujančio stereotipiškai menkinančio požiūrio į slaugytojus, nepakankamo darbo užmokesčio ir didelio krūvio.  
 
Jaunų žmonių motyvacijos stoka nėra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvai trūksta slaugos specialistų. Juk trys penktadaliai (60 proc.) studentų slaugos krypties studijas pasirenka iš pašaukimo ir noro padėti žmonėms, o penktadalis (20 proc.), nes artimoje aplinkoje turi slaugytojų pavyzdžių.
 
A.Pečkauskas netiesiogiai sutinka, kad slaugytojų stygiaus problema vis dar egzistuoja. Daliai jaunų žmonių ši specialybė nėra patraukli, nes į slaugytojus žiūrima it į medikų padėjėjus, o ne savarankiškus sveikatos priežiūros sistemos dalyvius. Pasak viceministro, slaugytojais turi labiau pasitikėti gydymo įstaigos, savivaldybės, aukštosios mokyklos ir kitos institucijos. Tiesa, šios profesijos atstovų finansinė padėtis keičiasi į gera.      
 
„Darbo užmokestis (fiksuojant nuo 2015 metų – red. past.) auga sparčiai. Jeigu žvelgtume į šių metų tendencijas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas auga kone 13 proc. Tai tikrai turėtų sudaryti galimybę kilstelti darbo užmokestį dar bent dešimčia procentų. Sveikatos priežiūros sektorius yra tarp sparčiausiai auginančių pagal darbo užmokestį“, – gydytojų ir slaugytojų vadovų konferencijoje sakė A.Pečkauskas, pastebintis, jog atlyginimas nėra vienintelis specialistų pritraukimo veiksnys. Jauniesiems specialistams taip pat svarbus darbovietės mikroklimatas, galimybė kelti kvalifikaciją, realizuoti studijų metu įgytus įgūdžius.         
 
Algomis patenkinti ne visi

„Slaugytojai turi būti išgirsti, o jų lyderių balsas turi būti reikšmingas. Juk slaugos darbas yra sudėtingas ir fiziškai, ir emociškai. Todėl jis turėtų būti atitinkamai įvertinamas. Svarbu, kad slaugytojai būtų įgalinti įgarsinti savo problemas. Aiškiai ir konkrečiai“, – teigia šių metų Švedijos karalienės Silvios slaugos premijos laureatė, patyrusi bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Stankūnienė. Pašnekovė pastebi, kad kartais slaugytojai tiesiog nedrįsta išsakyti savo bėdų ir nepasitenkinimo.

 
Lietuvoje, kaip pastebi A.Volodkaitė, slaugytojų darbo užmokestis itin netolygus. Vienur alga specialistai yra patenkinti, o kitur sunkiau suduria galą su galu. „Ligonių kasos viešina, kad slaugytojo vidutinis darbo užmokestis yra du tūkstančiai eurų (neatskaičius mokesčių). Tikrai ne visi slaugytojai tiek gauna. Yra darbuotojų (Žemaitijos slaugytojai), kurie, kaip sakė, uždirba šiek tiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį. Ir tikrai dauguma slaugytojų dirba didesniu negu vieno etato krūviu. Galbūt didžiosiose įstaigose darbo užmokestis geresnis, bet kartu ir darbo krūvis gerokai intensyvesnis“, – sako LSSO prezidentė. Ji pastebi, kad neretai regionuose esančios sveikatos priežiūros įstaigos (galinčios pasiūlyti geras darbo sąlygas) ne visada maksimaliai stengiasi, siekdamos pritraukti darbuotojus.  
 
„Dažnai regionai nepaviešina svarbios informacijos: kokios darbo sąlygos ir kokią naudą darbovietė suteikia sveikatos priežiūros specialistams? Pavyzdžiui, ar yra kvalifikacijos tobulinimo kursai? Ar darbdavys suteikia papildomas atostogų dienas, ar organizuoja poilsį? Svarbi informacija ne visada pasiekia jaunus žmones“, – įsitikinusi A.Volodkaitė. 
 
SAM kviečia gydymo įstaigas pasidalinti informacija apie turimus darbo pasiūlymus ir siūlomas skatinimo priemones slaugytojams į regionus pritraukti. Ministerijos duomenimis, 2021-2027 metams numatyta 14 mln. Europos Sąjungos fondų investicijų, kurios skirtos specialistų pasiūlai užtikrinti. Šios lėšos bus skirtos sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumui gerinti, kompetencijoms kelti, trūkstamų specializacijų prestižui didinti bei kitiems tikslams.  
 
Reikia geresnės komunikacijos  
„Su jaunaisiais slaugytojais susitinku ir kaip dėstytoja. Mano užduotis – palaikyti įkvėpimą, dėl kurio jie atėjo studijuoti. Ir nors tikrai visi pasiryžę padėti sergantiems pacientams, jaunieji slaugytojai susiduria su sudėtingesnėmis situacijomis ir kartais išsigąsta. Todėl itin svarbi savitarpio pagalba. Pasitaiko, kad slaugytojai tiesiog nesusišneka arba iškilus probleminėms situacijoms negali vienas su kitu pasitarti. Todėl kiekvienos įstaigos slaugytojų komandos susibūrimas yra svarbus. Slaugos vadovams svarbu gerinti slaugytojų grupelės mikroklimatą, skatinti aktyviau palaikyti vieniems kitus“, – pasakoja dvidešimt ketverius metus bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti J.Stankūnienė.
 
Pašnekovė neslepia, kad ir pati anksčiau susidūrė su profesinės komunikacijos problemomis.
„Susidūrusi su profesiniais sunkumais ne visada turėdavau galimybę pasitarti su kolegomis. Atradau, kad slaugytojui itin svarbu nuolat tobulėti ir lavinti kompetencijas: ne tik kietąsias, bet ir minkštąsias. Tai yra komunikaciniai įgūdžiai, streso ir konfliktų valdymo sugebėjimai. Svarbu, kad slaugytojai nebūtų užsidarę tik tobulindami procedūroms reikalingus įgūdžius“, – pasakoja J.Stankūnienė.  
 
A.Volodkaitė pastebi, kad regionuose neretai dirba vyresnės kartos slaugytojai, todėl jaunimui kartais kebliau įsilieti į naują komandą. „Sveikatos priežiūros įstaigoms sudėtinga suderinti vadinamą kartų darbą: jauni žmonės turi savų lūkesčių, o vyresnioji karta turi savų. Ir kartais slaugytojams pritrūksta ar gebėjimų dirbti kartu, ar motyvuoti jaunus žmones. Reikia glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo“, – sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė.    

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!