- Papasakokite apie naujoves, kurios Ekstremalių sveikatai situacijų centro iniciatyva netrukus pasieks sveikatos priežiūros įstaigas. Darote daug rimtų darbų.
 
- Per šiuos metus tikrai pavyko pasistūmėti svarbiuose darbuose, kurie atneš esminiaų pokyčių sveikatos sektoriuje. Vienas jų – IT sistema ESVIS. Šis projektas – didelis kokybinis žingsnis į priekį. Jis leis ne tik atsisakyti popierinių planų bei turėti visos sistemos duomenis realiu laiku, bet ir užtikrinti dvidešimt kartų didesnį patikrų kiekį per metus.
ESVIS bus talpinami visi sveikatos priežiūros įstaigų ekstremalių situacijų valdymo planai, resursai ir kiti reikalingi duomenys. Taip pat bus skaitmenizuoti ir iš dalies automatizuoti įstaigų audito procesai.
Tikimės, kad sistemos programavimo darbai prasidės jau šį rudenį.
 
- Su ESVIS atsiras ir dar viena naujovė – įstaigos bus reitinguojamos pagal saugios sveikatos priežiūros indeksą. Kodėl to reikia?
 
- ESVIS sistemoje bus įdiegtas PSO standartizuotas klausimynas, skirtas pačioms įstaigoms įvertinti savo parengtį ir galimybę užtikrinti paslaugas ekstremalių situacijų atveju. Bendras indeksas leis objektyviau palyginti įstaigas ir matyti jų pasirengimą. Yra paruošti dvidešimt du specialistai, galintys konsultuoti indekso taikymo klausimais.
 
- Svarbi žinia: nuo kitų metų į sveikatos sektoriaus parengtį įsitrauks ir privačios įstaigos.
 
- Ši naujovė gimė reaguojant į pandemijos pamokas, kuomet buvo sunku privatų sektorių sutelkti pagalbai. Nuo šiol privačios įstaigos turės būti pasirengusios ekstremalioms situacijoms bei galės būti pasitelkiamos krizių atvejais. Jos turės pasiruošti ekstremalių situacijų valdymo planus, o mes būsime atsakingi už jų parengties patikrą.
Dabar parengties sistemą sudaro apie du šimtus sveikatos priežiūros įstaigų. Prisijungus privačiam sektoriui šis skaičius išaugs iki keturių tūkstančių. 
 
- Kaip vertinate tikimybę, kad mūsų šalyje galėtų prasidėti kariniai veiksmai?
- Karo arba karinio konflikto grėsmė yra viena iš keliolikos galimų grėsmių Lietuvai. Tiesa, reikia aiškiai pasakyti, kad ji nėra pasiekusi kritinio lygmens ar didesnė už kitas.
 
- Tačiau pasiruošimas vyksta...
 
- Be abejonės. Šiuo metu atsakui į geopolitines grėsmes skiriame pagrindinį dėmesį.
 
- Kur krypsta didžiausias dėmesys?
 
- Didžiausias dėmesys ir investicijos krypsta į pagrindinių ligoninių infrastruktūrą, alternatyvius energijos, komunikacijų šaltinius, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Ekstremalių situacijų sveikatai centras rūpinasi valstybės medicinos rezervu, stebime įstaigų pasirengimą ekstremaliesiems įvykiams ar situacijoms, dalyvaujame pratybose.
 
- Kokia situacija su valstybės medicinos ištekliais, ar jie pakankami?
 
- Mūsų centras atsakingas, kad valstybės medicinos rezervas būtų sukauptas ir sėkmingai pildomas, o reikiamos priemonės laiku pasiektų sveikatos priežiūros įstaigas.
Šiuo metu rezervas yra atnaujinamas. Vadovaujantis PSO ir NATO standartais atnaujinta rezervo atsargų nomenklatūra išaugo 184 proc.
 
- Netrukus atsiras ir savotiškas „Parengties kodeksas“. Kas tai?
 
- Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija baigiame rengti teisės aktų rinkinį, savotišką „Parengties kodeksą“, kuris numatys nemažai naujovių bei taps aiškiu standartu, padedančiu įstaigoms tinkamai pasirengti krizėms. Noriu pasidžiaugti, kad stiprinant sveikatos sektoriaus parengtį vyksta tikrai glaudus bendradarbiavimas su ministerija, vertiname dideles kanclerės Jurgitos Grebenkovienės pastangas šioje srityje.
 
- Lietuva užima aukštą reitingą pagal tarptautinių operacijų skaičių. Vadinasi, stiprėja mūsų vaidmuo tarptautinėje arenoje?
 
- Esame tikrai aktyvus Europos Sąjungos civilinės saugos partneris, kurio paskirtis reaguoti į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes ES lygmeniu. Didžiuojamės, kad pagal „MedEvac“ operacijų skaičių esame net šeštoje vietoje tarp visų valstybių narių. Per 2022-2023 m. centras organizavo ir teikė paramą aštuoniolikai šalių, o bendra paramos suma siekė daugiau kaip 33 milijonus eurų. Padėdami karo Ukrainoje aukoms koordinavome „MedEvac“ operacijas, parūpinome gydymo paslaugas Lietuvoje dviem šimtams Ukrainos kovotojų.
 
- Vos susitikus paminėjote, kad vienas laimėjimas yra istorinis – tai ES medicinos išteklių rezervo Lietuvoje atsiradimas.
 
- Tai – viena didžiausių pernai metų sėkmių. Lietuvoje įsteigtame „rescEU“ sandėlyje bus kaupiamos vaistų ir asmens apsaugos priemonių atsargos, kurių gali prireikti bet kuriai krizės ištiktai ES narei. Atsargas turės pasiekti narę per dvylika valandų. Tai labai rimtas projektas, kurio vertė daugiau nei 97 milijonai eurų.
 
- Kada jį planuojama įgyvendinti?
 
- Iki 2026 metų rugsėjo.
 
- Įstaigoje, į kurią įsiliejote prieš trejus metus, buvo prasta vadyba, trūko elementarių finansinių resursų. Ar padėtis taisosi?
 
- Iš tiesų pokyčiai vyksta gera linkme. Nuo pat pradžių didelį dėmesį teikiau įstaigos modernizavimui, pažangiems vadybos sprendimams. Įdiegėme procesinį valdymą, rizikų valdymo sistemą.
Deja, mūsų ištekliai vis dar riboti. Du trečdalius lėšų, reikalingų centro gyvavimui, per 2022-2023 metus sugebėjome pritraukti tik europinių projektų dėka. Jų bendra vertė – per 8 milijonus eurų. Šios lėšos įgalina modernizuoti bei stiprinti sveikatos sektoriaus parengtį, tačiau lėšų užtikrinimas tvariam pačios įstaigos funkcionavimui yra vienas didesnių iššūkių.

---

 
Dosjė
1996 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, edukologijos bakalauro laipsnis (užsienio kalba).
2001 m. Lietuvos teisės universitetas, teisės magistro laipsnis.
2019 m. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos magistro laipsnis.
1998-2005 Policijos departamento prie LR VRM Tarptautinio bendradarbiavimo vyriausioji specialistė.
2005-2016 m. Policijos departamentas prie LR VRM Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos viršininkė̇.
2016-2021 m. Policijos departamentas prie LR VRM Organizacijos vystymo ir planavimo valdybos viršininkė̇.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!