Istorinė reikšmė ir tradicinis naudojimas
Ašvaganda, dar vadinama Indijos žiemos vyšnia arba Indijos ženšeniu, yra reikšmingas augalas tradicinėje indų medicinoje. Tūkstančius metų jis naudojamas Ajurvedos, Siddha ir Unani Tibb medicinos sistemose. Pirmosios nuorodos į ašvagandą, įskaitant jos naudingąsias dalis, savybes ir panaudojimą, randamos dar originaliuose Ajurvedos tekstuose. Augalas daugiausia minimas kaip adaptogenas, padedantis organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų.
 
Apie tai kalba ir ECOSH.lt: „Ašvaganda yra priskiriama prie adaptogeninių augalų, kurie skatina organizmo galią pačiam reguliuoti svarbiausias kūno sistemas, ypač neurologinę, imuninę, reprodukcinę, endokrininę ir energijos gamybos sistemas. Adaptogenai yra natūralios medžiagų apykaitą ir hormoninę sistemą reguliuojančios medžiagos, padidinančios žmonių gebėjimą prisitaikyti prie stresą sukeliančių veiksnių ir aplinkos poveikio, bei tuo pačiu mažina minėtų veiksnių poveikį kūnui. Skirtingai nuo kitų adaptogeninių, stimuliuojantį poveikį turinčių augalų, ašvaganda turi raminantį ir atpalaiduojantį poveikį.”
 
Ašvagandos šaknys laikomos turinčiomis tonizuojantį, afrodiziakinį, diuretinį ir raminantį poveikį. Lapai yra kartūs bei rekomenduojami karščiuojant ir esant skausmingiems patinimams, o žiedai – taip pat skausmą slopinantys bei diuretiniai.
 
Be to, ašvaganda laikoma Ajurvedos atjauninimo terapijos Rasajanos augalu, žinomu kaip skatinančiu jaunystę bei ilgaamžiškumą. Manoma, kad ašvaganda stiprina kaulų čiulpus ir raumenis, suteikia energijos, malšina uždegimus ir naikina nervinį nusilpimą, todėl yra naudinga pagyvenusiems žmonėms.
 


Moksliniai tyrimai ir nauda sveikatai
Tradicinės žinios apie ašvagandą laikui bėgant buvo pagilintos, o jos panaudojimas išlieka aktualus ir šiais laikais. Nustatyta, kad įvairūs pavieniai ir sudėtiniai ašvagandos preparatai padeda palaikyti sveikatą bei palengvinti įvairius negalavimus.
 
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ašvaganda išties pasižymi adaptogeninėmis savybėmis, padedančiomis organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų. Ypač pastaraisiais metais ašvaganda, pasižyminti įvairiapusiu poveikiu sveikatai, sulaukė didelio dėmesio dėl galimo terapinio naudojimo.
 
Maža to, ji buvo naudojama vyrų ir moterų lytiniam potraukiui didinti, spermos kokybei gerinti, vaikų augimui skatinti bei nervams raminti. Augalas taip pat naudotas bendram silpnumui, išsekimui, impotencijai ir priešlaikiniam senėjimui gydyti.
 
Tiesa, daugelyje klinikinių tyrimų augalinė medžiaga išbandyta su palyginti nedideliu dalyvių skaičiumi. Reikia atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų, kad būtų galima tvirtai nustatyti teigiamą ašvagandos naudą, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.
 
Kaip vartoti ašvagandą?
Ašvagandą galima įsigyti prekyboje tablečių arba kapsulių pavidalu, vieną arba kartu su kitomis žolelėmis. Taip pat galima įsigyti miltelių arba skysto ekstrakto pavidalu. Rekomenduojama ašvagandos dozė priklauso nuo formos ir vartojimo būdo. Prieš pradedant vartoti bet kokį maisto papildą, visada būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
 
Ašvaganda, tradicinis Indijos vaistinis augalas, turi didžiulę reikšmę ne tik Ajurvedos, bet ir šiuolaikinėje medicinoje. Dėl plačios naudos sveikatai ir galimų gydomųjų savybių jis sulaukė tiek tradicinių, tiek mokslinių bendruomenių dėmesio. Nuo jaunystės ir ilgaamžiškumo skatinimo iki skausmo malšinimo bei energijos suteikimo – ašvaganda jau tūkstantmečius naudojama fizinei ir psichinei būklei gerinti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!