Ar uostamiesčio ligoninė išbris iš milijoninių skolų?

Emilis Jakštys
2024-02-23
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinė situacija toliau išlieka sudėtinga. Po gydymo įstaigų reorganizacijos paaiškėjo, kad ligoninė braido gilėjančiose šešių nulių skolose. Nemalonūs siurprizai naujam įstaigos vadovui dr. Audriui Šimaičiui tapo rimtu išbandymu. Ligoninės bėdų narstymas persikėlė ir į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Jo nariai svarstė, kaip gelbėti iš skolų neišbrendančią įstaigą. 
Ar uostamiesčio ligoninė išbris iš milijoninių skolų?
Kaip pagelbėti praėjusių metų vasarą reorganizuotai Klaipėdos universiteto ligoninei išbristi iš skolų liūno, svarstyta Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Faktas
Reorganizuotos Klaipėdos universiteto ligoninės finansinis deficitas siekia 12,3 milijonų eurų. Tikėtina, kad iki metų pabaigos jis sieks 18,5 milijonų eurų. 


Kaltina pakeltas algas

Klaipėdos universiteto ligoninės finansinė padėtis Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyta beveik dvi valandas. Prasidėjus posėdžiui komiteto pirmininkas Antanas Matulas pirmiausia leido pasisakyti sveikatos apsaugos viceministrui Aurimui Pečkauskui. Šis atkreipė dėmesį, kad iki reorganizacijos Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei, tad Sveikatos apsaugos ministerija negalėjo kontroliuoti vykstančių procesų. Tuomet atėjo KUL generalinio direktoriaus eilė: rodydamas skaidres komiteto nariams jis pristatė įstaigoje susidariusio finansinio deficito priežastis ir aiškino, kaip jam pavyks ištraukti ligoninę iš skolos duobės. Pasak A.Šimaičio, finansinių bėdų ištakos ir toliau auganti skola glūdi praeities sprendimuose.

 
„Pradėjau dirbti pernai spalio devintąją. Iki tol nebuvo imtasi jokių rimtų veiksmų, kad finansinis kritimas būtų stebimas ir kontroliuojamas. Simboliškai tariant, vyko laisvojo kritimo stebėsena“, – posėdžio metu teigė dr. A.Šimaitis, pristatymo skaidres paįvairinęs paveikslėliu, kuriame matyti žemės link be parašiuto krentantis vyras. Pastarasis iliustravo buvusią (ir esamą) ligoninės finansinę dramą: įstaigos skola toliau auga.
 
Kaip kalbėjo KUL generalinis direktorius, tuometėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta gausybė savavališkų veiksmų. Skaidrėje nepavydėtinos skolos ištakas jis iliustravo skęstančio Titaniko vaizdiniu. „2022 m. spalio ir lapkričio mėnesiais tuometinė Klaipėdos universitetinė ligoninė vidutiniškai apie 30 proc. pakėlė darbuotojams algas. 2022 metų veiklos audito analizė parodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė gruodžio mėnesį galimai neteisėtai šiam padidėjimui pritarė“, – posėdžio metu situaciją pristatė dr. A.Šimaitis. Pasak jo, darbuotojų algų pakėlimas kiekvieną mėnesį ligoninei kainavo daugiau kaip pusę milijono (666 tūkst.) eurų, o per metus – beveik aštuonis milijonus (7 903 768 Eur.).  
 
Tarsi iš giedro dangaus išaugo ne tik algos, bet ir ligoninės išlaidos. Bendra skola tino dar sparčiau: iš viso kiek daugiau nei milijonu per mėnesį (1, 2 mln. Eur). Kaip tvirtina dr. A.Šimaitis, šiuo metu įvardinti staiga išaugusių išlaidų priežastis sunku. Viliamasi, kad aiškumo įneš dabar atliekamo detalaus audito rezultatai. Reorganizuotos gydymo įstaigos tikrovė pažėrė ir dar daugiau akibrokštų. Pavyzdžiui, inventorizacija gausybę metų esą buvo vykdoma formaliai. Štai, manyta, kad brangus medicininių tyrimų aparatas buvo likviduotas, bet kur tau... atėjęs naujasis vadovas jį rado stovintį be darbo! Negana to, paaiškėjo, kad ligoninė turi dar du juridiškai neįregistruotus priestatus.
 
Pirmiausia – išlaidų optimizavimas

Paklaustas, ką ruošiasi daryti, dr. A.Šimaitis posėdžio metu tikino, kad su skola kovoja skirtingomis finansinio deficito mažinimo priemonėmis.
 
„Pirmiausia – išlaidų optimizavimas. Šiuo metu atliekame tik būtiniausius pirkimus. Kiekviename departamente turime pajamų ir išlaidų biudžetą. Šioje ligoninėje pirmą kartą buvo paruoštas biudžetas, kuriame tiksliai surašytos išlaidos, pajamos ir kiti finansiniai dalykai, – kalbėjo KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, kai kuriems komiteto nariams sukėlęs nuostabą. – Taip pat atsisakome nereikalingų sutarčių. Išplėtėme Medicinos technikų tarnybą, kad šie remontuotų mūsų aparatus, o ne remontuotume pagal brangiau kainuojančius kontraktus. Peržiūrėsime maisto bloko ir kitų ūkių padalinių darbo efektyvumą ir resursų panaudojimą. Turime pirminių įtarimų, kad jie nėra tinkamai ir efektyviai panaudojami.“

 
KUL generalinis direktorius pridūrė, jog buvo įvykdytas ir įstaigos darbo užmokesčio optimizavimas: dalis atlyginimo Klaipėdos universitetinėje ir Jūrininkų ligoninių filialuose buvo mokama priedais, todėl papildomas užmokestis buvo optimizuotas. Sumažinta dalis administracinių skyrių darbuotojų etatų. Pasak KUL vadovo, minėti sprendimai sumažino ligoninės išlaidas maždaug septyniais milijonais eurų. 
 
Dr. A.Šimaitis teigė, mąstantis ne tik apie ligoninės išlaidų mažinimą, bet taip pat suka galvą, kaip padidinti pajamas. „Pernai nebuvo įsisavinta ambulatorinių paslaugų už beveik šešis milijonus eurų. Kelis kartus su kolektyvu ir atskirais skyriais aptarėme, kaip juos galima įsisavinti. Noriu pasidžiaugti pirmo mėnesio (sausio – red. past. ) rezultatais. Tokio epizodo turbūt ilgą laiką nebuvo šioje ligoninėje. Viršijome biudžete numatytas ambulatorinių paslaugų pajamas“, – pasiekimus akcentavo A.Šimaitis.
 
Sveikatos apsaugos viceministras A.Pečkauskas pripažino, kad dabartinė ligoninės finansinė situacija yra šokiruojanti, o dabartinės finansinės problemos byloja apie prastą vadybą praeityje. Jo teigimu, ministerija pasiruošusi bendradarbiauti ir padėti reorganizuotai ligoninei. „Potencialo gydymo įstaiga turi. Didžiausią pridėtinę vertę gydymo įstaigoje kuria žmonės. Panašu, kad jie yra atsidavę darbui. Jūsų (posėdžio metu kreipėsi į A.Šimaitį – red. past) sausio mėnesio rezultatai parodo, kad tikrai galima teikti tokias paslaugas, už kurias net nėra daug kvotų. Manau, kad per šią prizmę galima spręsti finansinę situaciją“, – išeitį mato viceministras, pridurdamas, jog KUL pasieks nemažos finansinės investicijos – daugiau nei trys dešimtys milijonų eurų.

 
Prezidento rinkimuose dalyvausiantis parlamentaras Aurelijus Veryga replikavo, jog neužtenka pasidžiaugti naujojo vadovo indėliu ir padėti KUL stabilizuoti finansus. Pasak jo, reikia atvirai išaiškinti ir įvardinti užaugusios skolos kaltininkus. „Nustokime kalbėti apie tai, kas įvyko ligoninėje, kaip apie stichinę nelaimę arba pandemiją. Esą jos nebuvo galima nuspėti ir suvaldyti. Mano žiniomis, nė vienoje kitoje iš pertvarkomų gydymo įstaigų nieko panašaus neįvyko. Už to (finansinio deficito – red. past) stovi konkretūs žmonės“, – tvirtino A.Veryga. Čia pat Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas nusistebėjo: nėra aišku, kodėl Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjas – Klaipėdos miesto savivaldybė – neskyrė gydymo įstaigai reikiamo dėmesio.
 
„Atmūrijo“ legendinį tunelį

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys pasidžiaugė, kad KUL generalinis direktorius neieško kaltų, imasi veiksmų, stengiasi išspręsti „laisvojo kritimo“ problemą. Pasak jo, naujasis vadovas veikiausiai sugebėjo ore sučiupti ir išskleisti parašiutą. Beliko tik sėkmingai nusileisti. Parlamentaras priminė, kad gydymo įstaigai itin reikia renovacijos, todėl iškėlė mintį: galbūt nevertėtų lopyti senų skylių. Juolab kad ligoninės filialų infrastruktūros būklė, anot dr. A.Šimaičio, skiriasi kaip diena ir naktis. „Jūrininkų ligoninės filialas gerai užlaikytas – neblogos būklės. Akivaizdu, kad pastatu buvo rūpinamasi. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pinigų investavimas net į apšiltinimą būtų pinigų išmetimas į balą. Idealiu atveju reikėtų pastatyti naują ligoninę. Nepapratai džiaugtumėmės, jeigu tokių valstybės lėšų atsirastų“, – naujo pastato idėjai pritarė KUL generalinis direktorius.     
 
Komiteto posėdžiui įsivažiavus buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė prisiminė, kad anksčiau buvo žadama išvalyti legendinį tunelį, jungiantį dvi (dabar jau sujungtas) Klaipėdos ligonines. Parlamentarė pasiteiravo A.Šimaičio, ar tuneliu galėsime iš vienos ligoninės patekti į kitą? Pastarasis patikino, kad šis darbą pradėjo ne nuo tunelio valymo, o nuo jo atmūrijimo. „Psichologiškai svarbu, kad atmūrijome tunelį. Po to atėjo mūsų ūkio dalies viršininkas Saulius. Paklausiau jo: ar jau galime praeiti? Sako, kad ne: dar yra spyna. Sakau: nuimkite spyną! Man atsako: negalime nuimti spynos, nes tunelyje yra šiluminiai mazgai, kuriuos paspaudus gali įvykti katastrofa. Šiuo metu yra spyna, o tuneliai – prastos būklės“, – darbo kasdienybę atskleidė dr. A.Šimaitis.
 

P.S.
Po komiteto posėdžio „Lietuvos sveikata“ pasiteiravo KUL vadovo A.Šimaičio, ar problemų gausos akivaizdoje jam nenusviro rankos. Jis patikino, jog netikėti siurprizai ir ligoninės skola iš vėžių jo tikrai neišmuš. „Ne šventieji puodus lipdo. Yra 12,3 milijonų skola, o numatoma metinė apyvarta 113 milijonų. Skola sudaro mažiau nei dešimt procentų. Verslo prasme tai nėra daug. Be to, tikiu kolektyvu. Kiekvienas jo narys yra svarbus. Darbuotojams ligoninės skola kelia tam tikrą nerimą. Jie klausia: kuo mes kalti, kad mums pakėlė atlyginimus? Darbuotojai dėl šios situacijos nėra kalti, – savaitraščiui pasakojo A.Šimaitis ir pridūrė, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu vyko aktyvi diskusija, o jo nariai išreiškė pasitikėjimą. – Važiavau taksi ir vairuotoja atpažino mane. Pasakė, kad visuomenė iš manęs daug viliasi. Toks pasitikėjimas įkvepia, žinoma, kartu ir įpareigoja.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris