Tantališkos psichologų kančios
Ant pirmojo projekto jau nugulęs storas dulkių sluoksnis. Stringa, nes modus vivendi tarpusavyje nesuranda patys psichologai. Vienas susikirtimo taškų – Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) naujai iškeptiems specialistams keliama sąlyga. Norima, kad jie atliktų tūkstančio penkių šimtų valandų prižiūrimo darbo praktiką. „Tai Europos psichologų asociacijos keliami vieni pagrindinių minimalių reikalavimų psichologui. Klientų atžvilgiu būtų nesąžininga to nereikalauti. Tačiau jeigu konfliktas šitiek metų tęsiasi, tuomet turim ieškoti kompromisų ir galvoti – atsisakykime profesinės priežiūros valandų, bet turėkime tris pagrindinius dalykus: išsilavinimą, etiką, kvalifikacijos kėlimą.“ – dėsto LPS prezidentė Valija Šap.

Valstybiniame sektoriuje psichologų stygius jaučiamas jau dabar. Kyla klausimas, ar Tantališkų kančių perspektyva neatbaidys potencialių specialistų. Bandoma nuraminti, kad priežiūra nėra nuolatinė – pakanka per savaitę skirti valandą sudėtingesnių atvejų aptarimui su labiau patyrusiu specialistu. Tiesa, nežinia, ar kiekvienai sričiai iš plačios psichologinių paslaugų paletės užteks tinkamų prižiūrėtojų. Dėl šito sąjungiečiai lyg ir linkę nusileisti, bet tuo pačiu ir apgailestauja, kad tokiu atveju bus psichologų gradacija – menkiau materialiai aprūpintiems gyventojams beliks kreiptis į nekokybiškas paslaugas teikiančius specialistus.
 
Po sąjungos skėčiu nenori
Įvedus psichologų licencijavimą, prireiktų institucijos, kuri sužiūrėtų psichologų ar tų ne visai psichologų veiklą. LPS sutinka imtis šio vaidmens, bet tikina dideliu noru nedegantys. „Psichologų sąjunga niekada nenorėjo šitos funkcijos. Matydami, kad niekas daugiau neprisiima, mes sutikome. Mūsų pagrindinis tikslas, kad pagaliau būtų įstatymas, kuris užtikrintų klientų apsaugą ir paslaugų kokybę“, - teigia V.Šap. Tiesa, yra abejojančių, ar vienose rankose sutelkta valdžia neatvers landų nešvariai veiklai.
 
Štai LPS altruistinėmis paskatomis abejoja sąjungai nepriklausantis psichologas Gediminas Navaitis. „Yra Lietuvoje ir kitų psichologų organizacijų. Kodėl jos neįtraukiamos? Proteguojama viena organizacija ir kuriamas būdas pasiimti pinigus. Yra prieštaraujanti peticija, kurią pasirašė šešis kartus daugiau žmonių nei sąjunga turi. Būtų tos sąlygos atsisakyta, įstatymas būtų buvęs priimtas“, – tikina jis. Tiesa, ant LPS metamą galimos korupcijos šešėlį išsklaido teisingumo ministerijos atstovų parengta išvada. Vienai organizacijai perleistos vadžios, jų teigimu, jokios grėsmės nekelia.
 
Diplomas nelygu kompetencijai
Pirmajam įstatymo projektui nesulaukiant palaiminimo, gimė alternatyvus dokumentas. Juo siūloma atsisakyti susipriešinimą keliančių kontrolės mechanizmų ir psichologo praktika leisti laisvai ir neprižiūrimai verstis bet kam, kas turi tinkamą išsilavinimą. Žmogus bent jau bus tikras, kad neturi reikalo su visišku šarlatanu. „Klientas renkasi ne pagal tai ar psichologas turi licenciją. Žiūri, ką baigęs, kokia asmenybė. Neįsivaizduoju vienos organizacijos, kuri aprėptų visas psichologų sritis, kurių yra bent kelios dešimtys, ar keli šimtai. Neaiški ir tų, kurie licencijuoja kompetencija. Jie skirtingų mokyklų žmonės. Psichologijoje gi daug tiesų yra. Tų perteklinių reikalavimų realizacija neįmanoma. Esmė, kad klientas žinotų, jog turi reikalo su psichologu, kuris turi magistro, bakalauro išsilavinimą“, – teigia projektą užregistravęs parlamentaras Zenonas Streikus.
 
Visgi diplomas lygu licencija formulė turi ir aibę trūkumų. Specialistui trūksta paskatos kelti kvalifikaciją, ir toliau niekas neprižiūri ar jis laikosi darbo etikos. „Gyvenimiška situacija. Baigiu psichologiją, negaunu darbo. Išvažiuoju į fabriką Jungtinėje Karalystėje ar į Norvegiją silkių gaudyti. Po dešimties metų grįžtu į Lietuvą ir sakau: „Vyrai, įgijau praktikos. Dabar dirbsiu psichologu.“ Tai man dabar to diplomo užtenka psichologu pasiskelbti“, – projekto spragą įžvelgia Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik.
Tiesa, abu įstatymo projektus praktikoje pakankamai nesunkiai galima apeiti. Tereikia ant durų pasikabinti lentelę „šeimos konsultantas“ ar įsivardinti „koučeriu“. Bemat visi reikalavimai ir apribojimai praranda savo vertę.

---

 
Komentaras
Kuriamos darbo grupės bendrosios praktikos psichologų veiklai reglamentuoti vadovas, Seimo narys Andrius Navickas:

- Įstatymas judinamas septynis metus, bet vis dar išlieka tokių klausimų į kuriuos turėtų atsakyti ne politikai, o patys psichologai susitarti. Jie sutinka, kad yra klaustukų, kuriuos patys turi išspręsti. Nebūtų labai normalu , jei politikai primestų taisykles psichologams, kurios būtų kaip per siauri marškiniai. Politikai teturi būti diskusijos moderatoriai. Bandome sureguliuoti specialybę, kurioje nėra pertekliaus, tad rinka tokiomis sąlygomis negali atsijoti specialistų, joje vietos atsiranda ir nekvalifikuotiems asmenims. Dabar siūlomas įstatymo projektas yra pavyzdys, kai politikai pradeda kištis ir sukelia erzelį pačioje profesinėje bendruomenėje.
 
Man atrodo, čia buvo projekto rengėjų pasiūlymas psichologų sąjungai užsiimti licencijavimu. Tada kiti kolegos išsigąsta, kad sąjunga nori išskirtinės valdžios. Jie gaunasi „blogiečiai“ atsistoję prieš visus kitus psichologus. Dabar praktiškai sutarti šansų nėra labai daug. Nebent iš pačių psichologų bus labai didelis geranoriškumas ir noras, kad tas įstatymas būtų. Kita vertus, man atrodo, kad nėra prieštaringo principingumo. Yra nesusikalbėjimas, daug įtarumo. Toks įspūdis, kad esminiais klausimai kalbėtasi daug, bet diskusija sukosi ratu. Gal optimistiškai žiūriu, bet manau, kad pagrindiniais klausimais susitarti galima.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!