Vasarą virusas prislopęs
Po žinios, kad karantinas baigiasi, šalies gyventojai tarsi pasileido plaukus manydami, jog viskas – COVID-19 buvo tik kelių mėnesių išbandymas, kurį pamiršime besimėgaudami vasaros malonumais. Nors laisvai keliauti po pasaulį galimybės dar ribotos, Lietuvoje vis labiau pastebimos atsipalaidavimo ir atostogų nuotaikos. Tad gal ir kaukių nebereikia? Gal virusas jau nepavojingas? Šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, jog tikrai vasaros metu infekcija plinta lėčiau ir nėra tokia pavojinga: „Tam tikrų infekcijų plitimas priklauso nuo sezoniškumo ir vasaros laikas saugesnis, tikimybė užsikrėsti – mažesnė. Kol infekcijos plitimas yra žemas, galima tai (kaukių dėvėjimą – aut. past.) palikti tik rekomendacija, bet daugėjant atvejų, kaip kad buvo kovo, balandžio mėnesiais, kaukių dėvėjimas vėl galėtų tapti prievole. Be to, reikia suprasti, kad artimi ilgalaikiai kontaktai - daugiau nei 15 minučių ir arčiau nei du metrai – yra rizikingi. Ši tezė nesikeičia.“
Jam antrina ir pulmonologė Edita Strumilienė. Gydytoja sako, jog vasarą oro lašeliniu būdu plintančių ligų lakumas mažesnis ir jos pasklinda mažesniu atstumu. Tačiau tai nereiškia, jog virusas nustojo egzistuoti.
 
Kaukės – rekomendacija
Bus įdomus stebėti, kiek žmonių, pasibaigus karantinui, išliks budrūs ir dėvės kaukes. Medikai vieningai tvirtina, kad tam tikroms žmonių grupėms pernelyg atsipalaiduoti nevertėtų. „Žmonės turi likti sąmoningi ir suprasti, kad visi vyresnio amžiaus, visi turintys lėtinių, o ypač kvėpavimo sistemos ligų, tokių kaip astma ar bronchitai, būdami didesnio susibūrimo žmonių vietose turėtų ir toliau dėvėti kaukes. Bet kokios infekcijos jiems gali pabloginti jau esamų lėtinių ligų būklę, nes šis virusas kaip ir dauguma kitų įkvepiamas pro nosį ir nusėda nosiaryklėje bei viršutiniuose kvėpavimo takuose, o po to patenka į plaučius“, - sako E.Strumilienė ir priduria, jog ta pati taisyklė galioja ir tiems, kurie jaučia kokius nors simptomus: kosėja, sloguoja, čiaudi, karščiuoja. Tokie žmonės turėtų neiti į didesnio susibūrimo vietas, o jeigu nėra pasirinkimo neiti, tuomet būtų protinga dėvėti kaukę saugant aplinkinius, ne tik save.
„Kaukės yra naudojamos jau ne per vieną pandemiją, nes visa tai veikia mažinant infekcijos plitimą“, - sako prof. V.Kasiulevičius.
 

„Atėjus rudeniui būtų logiška kaukes vėl išsitraukti ir dėvėti aktyviau. Ir ne tik dėl koronaviruso. Gripo epidemijos metu kaukės taip pat padėtų sumažinti jo plitimą, sumažinti sergamumą, išvengti komplikacijų ir masinių nedarbingumų, kurie vėliau dar daugiau kainuoja“, - sako šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.

 
Sveikatos kultūros dalis
Kaukių dėvėjimas prasidėjus įvairių ligų protrūkiams yra įprasta praktika Rytų Azijos šalyse. Prof. V.Kasiulevičius mano, jog lietuviai yra pernelyg skeptiški ir neretai medikų ar valdžios rekomendacijomis nepasitiki. Tačiau vis dėlto būtų pravartu, jeigu kaukių dėvėjimas taptų mūsų sveikatos kultūros dalimi: „Atėjus rudeniui būtų logiška kaukes vėl išsitraukti ir dėvėti aktyviau. Ir ne tik dėl koronaviruso. Gripo epidemijos metu kaukės taip pat padėtų sumažinti jo plitimą, sumažinti sergamumą, išvengti komplikacijų ir masinių nedarbingumų, kurie vėliau dar daugiau kainuoja. Prisiminkime du tūkstančiai aštuntųjų-devintųjų metų gripo epidemiją Lietuvoje - jei tada būtume dėvėję kaukes, būtume išsaugoję daugiau žmonių.“
 
Per didelė karantino kaina
Valstybė priima sprendimus remdamasi tam tikra logika ir medikai pritaria, kad per ilgai laikyti žmones suvaržytus draudimų ne visada tinkamas sprendimas. „Jeigu koronaviruso plitimas yra gana mažas, per didelė kaina laikyti visuomenę izoliacijoje arba riboti judėjimą tuo pačiu viešuoju transportu. Bet tam tikros rizikos išlieka. Senjorai, tarkime, keliaudami viešuoju transportu galėtų ir toliau naudoti medicininę kaukę, bet priversti kitų jau negalime: kol infekcija valdoma, tai tėra rekomendacija. Pavojingiausi išlieka artimi kontaktai tiek viešajame transporte, tiek dirbant vienoje patalpoje. Vis dar rekomenduojama rinktis darbą iš namų, vėdinti patalpas, išlaikyti tinkamus atstumus tarp kolegų, dezinfekuoti paviršius. Kol kas šis mišrus apsaugos modelis yra pakankamai veiksmingas“, - sako prof. V.Kasiulevičius.

---

 
Vienas klausimas
Ar pasibaigus karantinui tam tikrose vietose reikėtų dėvėti kaukes?
 
Mantas, 18 m.:
- Manau, kad kaukių dėvėjimas neturėtų būt visai pamirštas net ir karantinui pasibaigus. Žinoma, vasarą norisi daugiau laisvės ir šiek tiek pailsėti nuo karantino ribojimų, tačiau aš būčiau už, jeigu kaukes vis tiek reikėtų dėvėti viešosiose vietose, parduotuvėse, renginiuose, kurie vyksta uždarose patalpose.
 
Ona 75 m.:
- Suprantu, kad visi esame pavargę nuo karantino, kaukių ir nuo koronaviruso, bet aš patenku į rizikos grupę dėl savo amžiaus ir lėtinių ligų. Sergu astma, tad jausčiausi gerokai saugiau, jeigu viešajame transporte, krautuvėje ir poliklinikose žmonės būtinai būtų su kaukėmis. Nepaisant mano amžiaus, sirgti nesinori ir man, ne tik jauniems.
 
Ilona, 41 m.:
- Aš tik už kaukių dėvėjimą patalpose. Lauke galbūt nebereikia, vasara, šilta, su jomis karšta ir sunkiau kvėpuoti. Bet visai apie jas pamiršti turbūt dar negalime. Neseniai teko ištverti chemoterapijos kursą, tad man pačiai be kaukės nueiti į parduotuvę baisu, aš saugodama save dėvėsiu ir toliau.