Aplinkos ministras gyventojus skatins meduolio ir botago principu

Janis Muchks
2021-01-28
„Vos prisiekus su komanda teko iš esmės peržiūrėti šių metų biudžeto projektą ir Vyriausybės lygmenyje įsijungti į pandemijos suvaldymo problemas. Pavyko biudžete užsitikrinti apie pustrečio milijono didesnį finansavimą darbuotojų atlyginimams, nes pasitinkant Žaliąjį kursą neišvengiamai laukia daugiau darbo“, - sako aplinkos apsaugos ministras, liberalas Simonas Gentvilas (36 m.).
Aplinkos ministras gyventojus skatins meduolio ir botago principu
„Man, kaip urbanistui, rūpi tvarūs miestai: ekologiškas viešasis transportas, asmeninių automobilių perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektros baterijų“, - sako aplinkos apsaugos ministras, liberalas Simonas Gentvilas.

- Aplinkos ministro poste dirbate jau porą mėnesių. Kokie jūsų įspūdžiai?
- Poste pirmiausia reflektuoju ne įspūdžius, o iššūkius. Vos prisiekus su komanda teko iš esmės peržiūrėti šių metų biudžeto projektą ir Vyriausybės lygmenyje įsijungti į pandemijos suvaldymo problemas. Pavyko biudžete užsitikrinti apie pustrečio milijono didesnį finansavimą darbuotojų atlyginimams, nes pasitinkant Žaliąjį kursą neišvengiamai laukia daugiau darbo. Gilinausi į Aplinkos ministerijos politinių grupių ir jai pavaldžių įstaigų veiklą, nes kai kurios sritys buvo rimtai įstrigusios, ir ėmiausi konkrečių struktūrinių pokyčių – pirmiausia surasdamas būdų, kaip šakiniams skyriams ir departamentams sklandžiau bendradarbiauti, rasti bendrą kalbą. O apie įspūdžius pakalbėsime kadencijos pabaigoje.
 
- Vienoje spaudos konferencijų dėl tam tikros stagnacijos vykdant Lietuvos įsipareigojimus ES negailėjote kritikos praėjusios kadencijos ministrui. Kokie esminiai uždaviniai buvusios valdžios liko neišspręsti?
- Tai finansiniais nemalonumais gresiantis nuotekų, gamtinių buveinių apsaugos ir atliekų direktyvų įgyvendinimas – jos apmaudžiai vėluoja.
Pirmiausia, nuo du tūkstančiai aštuonioliktųjų gegužės Europos Komisija oficialiai priekaištauja dėl tinklo „Natura 2000“. Todėl sausio aštuntąją surašiau konkretų grafiką, kaip Lietuva pašalins šio didžiausio pasaulyje saugomos gyvosios gamtos tinklo trūkumus. Pagal planą „Natura 2000“ teritorijų sąrašas bus užpildytas iki kitų metų pabaigos.

Seime taip pat pateikiau Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisų paketą, kuris padės pasivyti Europą rūšiavimo ir perdirbimo srityse. Įstatymai leis atskirti maisto, tekstilės, statybinių ir pavojingųjų atliekų atliekas, įtvirtins patvarių daiktų skatinimą ir suteiks galingą postūmį žiedinei ekonomikai.
Nuo seno stringa ir Miesto nuotekų direktyva. Kol kas tik septyniasdešimt vienas procentas komunalinių nuotekų išvaloma pagal ES reikalavimus, nors turėtų būti išvalomos kone visos. Daugiausiai problemų kelia Kėdainių valykla, kur rekonstrukcijos darbai turi būti užbaigti greičiau nei po metų. Susitvarkyti savo nuotekas svarbu ne vien dėl pačios direktyvos – tai būtina norint švarių Lietuvos upių ir ežerų.
Taip pat atkreipiu dėmesį ir praėjusios valdžios paliktas spragas reguliuojant Žuvinto rezervatą ir Punios šilą. Žuvinto biosferos rezervatas buvo operatyviai apsaugotas nuo medžioklės, žvejybos ir plaukiojimo poveikio, o Punios šilui apsaugoti surastas naujas saugomos teritorijos statusas – lankomas gamtinis rezervatas.
 
Kaip vieną pagrindinių rūpesčių įvardijote vėluojamą įgyvendinti miestų nuotekų valymo direktyvą. Lietuva jos įgyvendinimo dar nėra užtikrinusi keliose dešimtyse gyvenviečių. Kokių konkrečiai žingsnių imsitės siekdami nepavėluoti iki du tūkstančiai dvidešimt trečiųjų?
- Kadangi gyventojams trūksta motyvacijos atsivesti paskutinius vamzdžio metrus nuo vonios kambario iki kanalizacijos tinklų, ketinu juos paskatinti meduolio ir botago principu. Šiuo metu ministerijoje rengiama nauja finansavimo tvarka, kaip kompensuoti kanalizacijos įsirengimo sąnaudas gyventojams. Kita vertus, gyventojai tegu nenustemba, kad jų individualius nuotekų įrenginius arba išvietes gali bet kada patikrinti aplinkosaugininkai. Kadangi kai kurios savivaldybėms Miesto nuotekų direktyvos įgyvendinimas virto našta, jos gali tikėtis dvidešimt procentų mažesnių išlaidų – jas iš specialiųjų programų kompensuos Aplinkos ministerija.
Kaip jau minėjau viešai, vejantis direktyvą kritinės yra dvi datos – šių metų kovo pirmoji, kai savivaldybės turi parengti infrastruktūros plėtros planus, ir kitų metų gruodžio trisdešimt pirmoji, kai turėsime atsiskaityti Europai.
 
- Šiemet įsigalioja vienkartinių plastiko gaminių draudimas. Šis terminas nėra Lietuvai per ankstyvas? Visgi šios industrijos atstovai nukentės, žmonės gali netekti darbo. O ekologiškesnių alternatyvų gamintojams atsiras pretekstas kelti kainas... 
- Vienkartinei plastiko šakutei, puodeliui arba lėkštelei visada yra alternatyva – tai daugkartinis įrankis ar indas. Arba medinis. Plastikinių vienkartinių daiktų industrija turėjo kelerius metus laiko pasiruošti pereiti prie įvairių alternatyvų – gaminių ir medžio, perdirbto plastiko, dumblių, kokoso kevalų, ko tik nori – medžiagų antriniam panaudojimui planetoje daugiau, nei sugebame apdoroti.
 
- Be pastangų spėti įvykdyti uždelstus projektus, kokiose srityse ketinate imtis iniciatyvos, kol būsite ministras? Kokią situaciją norėtumėte palikti po ketverių metų?

- Man, kaip urbanistui, rūpi tvarūs miestai: ekologiškas viešasis transportas, asmeninių automobilių perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektros baterijų. Tikiuosi padėti pagrindus viešojo sektoriaus konversijai į klimatui neutralų jau nuo du tūkstančiai dvidešimt septintų metų.
Aplinkos ministerijoje popierinės dokumentacijos nebeliks labai greitai – viskas kelsis į elektroninę erdvę, pamažu pavyzdį persiims ir kitos valstybės institucijos. Dauguma viešųjų pirkimų dar šią kadenciją taps žalieji.
Vienas pagrindinių tikslų per šią kadenciją, kuris itin svarbus visuomenei – priimti Nacionalinį miškų susitarimą.
 
- Panašu, jog į darbus kibote net nespėjęs „apšilti“ naujoje vietoje. O kaip leidžiate laisvalaikį, atsipalaiduojate nuo darbų?
- Esu orientacinio sporto ir lygumų slidinėjimo entuziastas. Sausio viduryje per didžiuosius šalčius jau išbandžiau lygumų maršrutą Kairėnuose.


 
Dosjė
Studijavo Švedijos, Norvegijos, Danijos, Belgijos, Austrijos ir Ispanijos universitetuose. 2007 m. studijas baigė Oslo universitete (sociologijos bakalauras), 2010 m. – Vienos universitete (miestų plėtros magistras).
2011 m. tapo Klaipėdos miesto mero patarėju.
Nuo 2013 m. yra LRLS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nuo 2015 m. rudens – LRLS vicepirmininkas.
Nuo 2014 m. pradžios, būdamas asociacijos „Klaipėdos regionas“ direktorius, į bendrus projektus telkė Klaipėdos regiono savivaldybes.
Nuo 2015 m. – Klaipėdos miesto tarybos narys.
2015–2016 m. dėstė Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje.
2016 m. pagal LRLS sąrašą išrinktas į LR Seimą.
2020 m. gruodžio 7 d. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtintus Ingridos Šimonytės ministrų kabineto sudėtį, S paskirtas aplinkos ministru.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Rizika sveikatai dėl pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą dažnai yra nepalyginamai didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronavirusine...
    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologu...

    Budinti vaistinė


    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savaranki&s...
    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos – patalpos, įranga, dokum...

    Sveika šeima


    Vakcinos vaikams: kada vėluoti negalima

    Pandemija turi ir teigiamų dalykų – nepaprastai išaugo susidomėjimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtais skiepais. Deja, nerimą kelia su metais vis labiau menkstantis skiepijimas dviem svarbiomis vakcinomis. 

    Sveikatos horoskopas


    Vasario 1-7 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indai atsparesni COVID-19?

    Indijoje, turinčioje gerokai per milijardą gyventojų, koronavirusas buvo sutiktas su didžiule baime. Ir ne veltui: per pandemijos laiką COVID-19 šalyje užsikrėtė arti 11 milijonų žmonių ir net per pusantro šimto tūkstančių mirė. Tačiau pastaruoju metu šalyje stebimas nuolatinis naujų atvejų mažėjimas, mokslininka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gerovės valstybės miražai
    Henrikas Vaitiekūnas Gerovės valstybės miražai
    Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Henrikas Vaitiekūnas Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Loterijos – pramoginės kultūros dalis?
    Gediminas Navaitis Loterijos – pramoginės kultūros dalis?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica