Faktai
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, bendras antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas Lietuvoje nuo 2006 m. išlieka stabilus ir neviršija ES vidurkio.
Lietuvoje ambulatoriniame sektoriuje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojama mažiau už Europos vidurkį (Europos vidurkis – 21, Lietuvoje – 16,9 VTD/1000-čiui gyventojų per dieną). Tačiau antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas Lietuvos ligoninėse - vienas iš aukščiausių ES. Nustatyti dideli antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas skirtumai tarp ligoninių  - bendrojo pobūdžio ligoninėse skyrėsi 17 kartų, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – net 62 kartus. Ligoninėse ir ambulatoriniame sektoriuje daugiausia suvartojama beta-laktaminių penicilinų. Ambulatoriniame sektoriuje suvartojama daug makrolidų. Dažnai antibiotikai skiriami virusinės etiologijos infekcijoms gydyti. Lietuvoje labai nedidelis siauro spektro antimikrobinių preparatų vartojimas.

---

Tikslas – atkreipti dėmesį
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė sako, jog kasmet, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną bei Pasaulinę savaitę, stengiamasi įvairiais būdais atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į augančią antimikrobinio atsparumo problemą.
 
„Šiemet Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras didžiausią dėmesį, kalbant apie šią problemą, skyrė ligoninių specialistams, todėl ir mes taip pat nusprendėme paskatinti gydymo įstaigas. Kadangi renkame duomenis apie hospitalines infekcijas ir antibiotikų suvartojimą ligoninėse, nusprendėme pagal tai reitinguoti jas trijose – rajoninių, regioninių bei respublikinių universitetinių – kategorijose ir simboliškai apdovanoti tas, kurioms su šiuo iššūkiu sekasi tvarkytis geriausiai“, – sako V.Kanapeckienė.
Iniciatyvą paskatinti ligonines palaikė Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu sudaryta Ekspertų grupė antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos klausimams spręsti. Grupė parengė kriterijus, kuriais remiantis ligoninės ir buvo reitinguotos.
 
Priklauso nuo vadovų požiūrio
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras šių metų Europos supratimo apie antibiotikus dienos tiksline grupe pasirinko ligoninių sveikatos priežiūros specialistus. Pasaulio sveikatos organizacija, šiemet minėdama Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę, siekia atkreipti dėmesį į infekcijų kontrolės bei rankų higienos svarbą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą.
Renginio metu už geriausius pasiekimus kovojant su antimikrobiniu atsparumu apdovanoti gydymo įstaigų kolektyvai. Pasak V.Kanapeckienės, į renginį kvietėme vadovus, nes būtent nuo vadovo požiūrio į antimikrobinio atsparumo problemą  priklauso, kaip gydymo įstaiga bandys ją valdyti.
 
„Kokia ligoninėje bus antibiotikų suvartojimo, infekcijų prevencijos politika? Ar ši sritis bus išskirta kaip prioritetinė? Tai – tik vadovo požiūrio ir kompetencijos klausimai, nes tam reikia skirti ir papildomų lėšų, kurių, kaip žinia, visiems trūksta.
Daugelis gydymo įstaigų susiduria su infekcijų kontrolės specialistų trūkumu. Vienose jų funkcijas atlieka slaugytojos, kitose – jos patikėtos kitam ligoninės personalui. Kai kurios gydymo įstaigos yra nusistačiusios griežtas tvarkas, kad naujausi plataus spektro antibiotikai būtų skiriami tik su ligoninės vadovo pavaduotojo parašu“, – sako V.Kanapeckienė.

---

Apdovanotieji
Už aktyvią veiklą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą ir geriausius pasiekimus sveikatos apsaugos ministro padėkomis ir prizais apdovanotos trys šalies gydymo įstaigos. Pasak jų vadovų, šis įvertinimas yra paskata ir įrodymas, kad jų naudojamos priemonės yra efektyvios. Tiesa, gydymo įstaigų vadovai pripažįsta, jog siekiant išlaikyti pasiektą lygi reikalingos ir papildomos investicijos.
VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė – rajono ligoninė.
VšĮ Alytaus apskrities St.Kudirkos ligoninė – regiono ligoninė.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos – universitetinė ligoninė.
Papildomai nominuota VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė už iniciatyvumą ir aktyvią veiklą diegiant naujoves antimikrobinio atsparumo valdymo srityje.
 
Apdovanotos ne tik ligoninės, bet ir antimikrobinio atsparumo grupės regionuose. Jos suburtos iš savanorių specialistų: visuomenės sveikatos specialistų, gydytojų, slaugytojų, veterinarų, vaistininkų, mokslininkų. Mintis burti tokias grupes kilo prieš kelerius metus remiantis švedų pavyzdžiu. Pirma tokia grupė įkurta Klaipėdoje. Pasiteisinus uostamiesčio pavyzdžiui, sukurtos antimikrobinio atsparumo grupės dešimtyje regionų. Jos analizuoja situaciją regione, ieško efektyviausių sprendimų.
Už geriausius pasiekimus tarp antimikrobinio atsparumo valdymo grupių apskrityse apdovanota Kauno apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė.
Papildomai įvertinta ir Klaipėdos apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupė – už iniciatyvumą, perduotą gerąją patirtį ir sėkmingą antimikrobinio atsparumo valdymo veiklos plėtojimą.

---

 
Bus tęstinis projektas
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje bakterijų atsparumo situacija nėra palanki. Kvėpavimo takų infekcijas ir šlapimo takų infekcijas sukeliančių bakterijų atsparumas nuolat didėja ir yra didesnis už ES vidurkį. Meticilinui atsparaus S.aureus, kuris sukelia žaizdų infekcijas, sepsį, dažnis palyginti su ES vidurkiu nėra didelis, tačiau yra gerokai didesnis už Baltijos regiono šalių ir didėja. Lietuvoje didelis antibiotikams atsparios tuberkuliozės paplitimas. Tačiau sukėlėjo ir jo jautrumo nustatymo tyrimai atliekami ne visada, ypač retai mažosiose ligoninėse, ambulatorinėje grandyje, slaugos ligoninėse.
„Manau, kad šie apdovanojimai bus tęstinė iniciatyva. Šiemet apdovanojome bendrojo pobūdžio ligonines. Norime skatinti veiklą ir slaugos ligoninėse bei įtaigose, teikiančiose pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – sako V.Kanapeckienė.

---

 
Komentarai
Ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas:

- Kaip kolega turėčiau pasakyti, jog ligoninėse dirbančių infekcijų kontrolės specialistų darbas nepavydėtinai sunkus. Dažnai net sakoma, kad jie dirba keliais frontais ir tenka atlaikyti nemenką ir kolegų gydytojų, ir pacientų spaudimą. Dažnai infekcinių ligų kontrolės specialistų darbo rezultatai nėra akivaizdžiai matomi. Antimikrobinio atsparumo problema auga visose šalyse ir norint ją gerai kontroliuoti reikia daug pastangų.
 
Tiesa, privalu nepamiršti ir visuomenės švietimo, nes dar prieš kelerius metus dažno lietuvio namų vaistinėlėje visuomet būdavo antibiotikų. Antra žinutė ta, kad kalbant apie antimikrobinį atsparumą, pasaulyje kilę infekcinių ligų protrūkiai tik parodė, kokiame mažame pasaulyje mes gyvename. Maža to, jis vis mažėja. Kitų šalių patirtis rodo, kaip sparčiai infekcijos plinta, o kai kurių štamai yra nepaveikūs jokiems antibiotikams. Nereikia, galvoti, kad Lietuvoje šių infekcijų niekada nebus. Žmonės keliauja, kartais suserga, todėl tos infekcijos gali patekti į kiekvieną gydymo įstaigą.
 
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė:

- Renginys svarbus, juolab kad ir pasirinkta tema – antimikrobinis atsparumas – šiandien yra itin aktuali. Apie tai, kokią grėsmę kelia per didelis antibiotikų vartojimas ir dėl to susiformuojantis antimikrobinis atsparumas, reikia kalbėti ne tik su medikais, gydymo įstaigų vadovais, bet ir visuomene. Pasaulio statistika rodo, jog dėl antimikrobinio atsparumo miršta vis daugiau žmonių, ir tai – bene skaudžiausios mirtys. Norint situaciją suvaldyti reikia papildomų lėšų. Džiugina tai, jog ši problema sprendžiama ir šiandien turime sėkmės pavyzdžių. Be to, svarbu suprasti, kad jos negali išspręsti tik sveikatos sektorius – jėgas turi suvienyti ir kitos institucijos. Nes tik susitelkę galime pasiekti puikių rezultatų. Dabar turime galimybę pasidalinti gerąją patirtimi mažinant antimikrobinio atsparumo situaciją Lietuvoje.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!