Medicinos studijoms nusiteikę rimčiau
„Įstojau į universitetą, nes to norėjo tėvai. Iš tikrųjų nei man įdomu buvo medicinos informacinės technologijos, nei ką. Iš mūsų grupelės gal tik keli jas pabaigė“, – pasakoja Martynas, įstojęs į neremiamas valstybės studijas ir dėl to paėmęs nemenką studijų paskolą. Šią paliko savieigai, kol po devynerių metų vaikino nenutvėrė antstoliai. „Negali pykti ant antstolių. Viskas per mano paties durną galvą. Užleidau. Nenorėjau nieko apgauti. Iš pradžių mokėjau, paskui pasimiršo, reikalų kitų turėjau, skolų kitur.
 
Buvo, kam reikėjo pirma apmokėti svarbiau“, – prisipažįsta pašnekovas. Tiesa, studijų tuomet jaunuolis nebaigė, universiteto duris uždaręs vos po kelių kursų. Istorijos Martynui pamiršti neleidžia likusi 6 tūkstančių eurų skola. „Tūkstantį antstoliai jau nurašė. Jie ten nieko negaili. Yra pinigų ir ima. Neišskaido skolos. Nors uždirbu nemažai, bet nurašo tiek, kad lieka mėnesiui 350 eurų. Buto nuoma man daugiau kainuoja, nei tas, kas lieka po jų nurašymo“, – guodžiasi šiandien virėju dirbantis vyras.
 
„Medikai, ko gero, yra atsakingesni asmenys už kitų profesijų atstovus, įvertina rizikas. Jie yra nusiteikę studijuoti profesiją, yra tiesiog atsakingesni žmonės. Ir į skolas žiūri kitaip“, – įsitikinusi Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė, po to, kai pasirodė žinia, esą tūkstančiai studentų neišgali sumokėti už studijas, dėl to yra paduoti antstoliams.
 
Šiuo metu yra 71 tūkstantis valstybės remiamų paskolų už studijas gavėjų. Valstybės paskolų gavėjų yra 6 tūkstančiai.
 
Atidėjimai po atidėjimų
„Palyginti su visomis kitomis paskolomis, studentų blogų paskolų skaičius už studijas yra gerokai mažesnis. Taip yra todėl, kad valstybė turi garantinius mechanizmus. Turime lanksčias paskolų grąžinimo sąlygas. Paskolų grąžinimas prasideda metai po studijų baigimo. Dabar Vyriausybė svarsto projektą terminą pailginti dvejiems metams po studijų baigimo“, – paskolų grąžinimo už studijas sistemą aiškina E.Žygė.
 

„Šiuo metu vienai odontologijos studentei suteikta šešiasdešimt tūkstančių paskola už studijas“, – kokios sumos gula ant studentų pečių, sako Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.

 
Kad jau visai nebūtų riesta, studentams yra sukurtas ir atidėjimų mechanizmas: banke gali atidėti paskolos grąžinimą dėl bet kokios priežasties tris kartus. Išnaudojus šias lengvatas, tą patį gali padaryti dar keturis penkis kartus, jei asmens pajamos šeimos nariui neviršijo penkiasdešimt procentų valstybės remiamų pajamų, kas sudaro apie du šimtus eurų žmogui.
 
Lietuva skiria daug pinigų
Studijų fondo atstovė atkreipia dėmesį, kad kiekviena valstybė pati pasirenka studijų kainų modelį. Lietuvoje didelis fondas skiriamas į valstybės finansuojamas studijų vietas. Taip formuojamos reikalingiausios šalyje specialybės – medikų, inžinierių, pedagogų.
 
„Paskolų sistemai skiriama mažai dėmesio, nes tai nėra prioritetinis įrankis – valstybė mano, kad skiria daug pinigų tiesioginiam studijų finansavimui“, – aiškina studijų fondo atstovė.
 
Nyderlanduose vietiniams studentams studijos kainuoja du tūkstančius eurų, tačiau užsieniečiai už studijas moka visą kainą. Anglijoje mokslas yra mokamas, todėl ten studijų finansavimo sistema yra siejama su gaunamomis pajamomis. Kai kuriais atvejai paskolų net ir nereikia grąžinti, jei šeimos pajamos nesiekia numatytos ribos.
 
„Paskola mūsų šalyje yra tik įrankis tam, kuriam nepasisekė su mokslais, studentas nori mokytis kokią nors neprioritetinę specialybę, ne pagal valstybės programą, nes neįstojo į valstybės finansuojamą vietą“, – kad paskola tegali būti gelbėjimosi šiaudas, siekiant mokslo sako ji.
 
Bylas dešimtmetį marinuoja stalčiuose
Šiaudas ar ne – paskola gali būti patraukli, kai studijoms „nepaėjus“ užmokėti už jas galima ir po dešimties ar net dvidešimties metų, kai į duris pagaliau pasibels (arba ne) antstoliai.
 
„Niekas per daug nesijaudina. Antstoliui išieškojimui prašymas pateiktas gali būti prieš dešimt ar dvidešimt metų. Antstolis nieko neveikia. Laiko stalčiuke tą dokumentą ir neva byla vyksta, bet realiai niekas nevyksta. Po kažkiek metų antstolis pajudina stalčiuką, pasižiūri, kad turto nėra, vadinasi, nėra ką išieškoti, ir nutraukia bylą, – kaip vyksta išieškojimo procesas su pralobti nespėjusiais jaunuoliais, pasakoja E.Žygė. O tokių atvejų, ji sako labai daug. – Išieškojimas prasideda metai po studijų. Per tokį laiką negali būti susidariusi skola. Jos prasideda tik po kokių trejų ketverių metų po studijų baigimo, kai gali susiformuoti procesas iki teismų ir antstolių… Kaip minimum septyneri metai praeina nuo studijų baigimo. Retas, kuris būna prikaupęs turto.“
 
Gaudo vėją laukuose
Maža to, kad nieko doro iš studentų neišpeši, jie dar išsislapsto užsieniuose. O tada jau gaudyk vėją laukuose…
 
„Jie nebeturi jokių ryšių su Lietuva, neturi turto. Bylos yra pradėtos, bet baigiasi niekuo, nes nėra ką išieškoti. Žmogus deklaravęs išvykimą – gaudyk vėją laukuose. Žmonės tiesiog pamiršta apie tokias paskolas. Atlyginimas į sąskaitą neina, įmokos neina, adresai, elektroniniai paštai pasikeitę, žmogaus negali rasti nei bankas, nei mes. Jis net neturi jokių prisijungimų, kaip nustatyti tapatybę, bankas neatskleidžia ir asmens duomenų“, – kaip per dešimtmečius kaupiasi skola, aiškina studijų fondo atstovė. Mat už vieną pradelstą dieną sukapsi 0,02 proc. delspinigių. Jei situacija pasiekia teismą, delspinigiai susimažina iki 180 dienų. Taigi tempti iki teismo „užmirštuoliams“, kam sukapsėjo nemenkos sumos, apsimoka.
 
„Žmonės žino, kad yra skola, bet ją ignoruoja. Ne iš karto perduodame antstoliams duomenis, nes neturime tokių pajėgumų. Rašome skolininkams vieną, antrą, trečią laišką… Jie tokie pažadukai! Sako: „taip, taip susimokėsiu“, bet kai reikia sumokėti, turi, kam vertingiau išleisti tuos pinigus. Laukiam laukiam nesulaukiam… Po metų trejų atiduodame antstoliams“, – pasakoja E.Žygė.
 
Gelbėja iki paskutinio
Kauno kolegijos studijų vedėja Danguolė Mildažienė sako, jo kolegija studentams sudaro visas sąlygas, kad tik šie nepakliūtų į antstolių mašiną. Siūlo įvairiausias lengvatas.
 
„Studentai gali, kaip tik nori išsidėlioti mokėjimus už studijas. Duodame visišką laisvę. Svarbu, kad galutiniai mokėjimai būtų atlikti sutartyje nurodytais laikotarpiais. Yra tokių atvejų, kad katedros vedėjai gali mažinti kainą“, – kaip palengvina studijų piniginę naštą, kalba D.Mildažienė.
 
„Stengiamės, kad studentų nereikėtų mesti lauk. Rašome raginimus, darome įvadinius priminimus, skambiname klausiame, ar tikrai jau niekaip nebepavyksta sumokėti. Tariamės tarpusavyje laiką, iki kada bus atliktas pavedimas, prisitaikome prie jų galimybių. Šiuo metu yra likę trys studentai, kurie dar studijų nenutraukė, bet pasirašė su teisininku skolos vekselį – savo iniciatyva esame jiems pratęsę laikotarpį sumokėti“, – kad rodo maksimalų lankstumą, aiškina studijų vedėja.
 
Tiesa, jei manote, kad studentams vien vėjas galvoje, klystate – Kauno kolegijos atstovė patikina, kad kone pusė studijuojančiųjų mediciną dirba.
„Atlikome analizę, kiek studijuojančiųjų mediciną dirba. Studentai skundžiasi, kad yra sunku, ir mokytis ir dirbti, o mes raginame prisiminti, ką pasirinko studijuoti. Supraskite, kad studijuojate mediciną, o ne ką kita. Suderinti medicinos studijas su padavėjo ar apsaugininko darbu sudėtinga. Bet tai populiaru“, – kad pastaruoju metu ne mažiau populiaru imti paskolas už studijas, pastebi D.Mildažienė.

---

 
Komentaras
Kauno Kolegijos dekanas Julius Dovydaitis:

- Kolegijoje turime penkis tūkstančius studentų, todėl turime įvedę bendrą tvarką. Galbūt kitų fakultetų studentų skolininkų skaičiai ir sumos įspūdingi. Mūsų studentų nubyrėjimas dėl skolų nedidelis. Kiekvienu atveju yra kalbama ir dar kartą kalbama su studentu atskirai.
 
Gal ne pats turtingiausias socialinis sluoksnis vaikų atvyksta studijuoti. O jiems juk ir bendrabučio reikia, stipendijų fondai yra maži, mokytis kitame mieste yra lėšos. Šioje vietoje atsigręžčiau į kitą problemą – menką studijų finansavimą. Kalbame, kad trūksta slaugytojų, bet nesudarome reikiamų sąlygų tokios specialybės įgyti. Lieka tik mokamos studijos, o jei pasiimama paskola, ją pasibaigus studijoms jau po metų reikia jau pradėti grąžinti bankui. Medicinos studijos dėl to pasidaro nebepatrauklios. Universitetuose ir pas mus kolegijoje sumažėjo studentų norinčiųjų studijuoti mediciną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!