Pristatė svarbiausią – personalą
Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas juokauja, kad gydymo įstaigos jubiliejų švenčia ir sveikinimus priima jau ištisus metus. Praėjusią savaitę vykusi konferencija ir šventinis renginys buvo duoklė įstaigą kūrusiems, kuriantiems ir ją palaikantiems bendražygiams.
 
„Kiekvienas gydymo įstaigos vadovas patvirtins, kad svarbiausia yra joje dirbantys žmonės. Antakalnio poliklinika turi begalę talentingų žmonių, o talentingi žmonės ugdo ir talentingus vaikus“, – pagyrų kolektyvui negailėjo vadovas, pristatydamas kineziterapeutės Rimantės Balsienės ir žinomo kompozitoriaus Eduardo Balsio vaikaitį Joną Benjaminą Balsį, šventės dalyviams dovanojusį Frederiko Šopeno etiudą.
 
Antakalnio poliklinikos steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė atvykusi pasveikinti jubiliejaus proga dėkojo už profesionalumą, empatiją ir suburtą profesionalų kolektyvą.
 
Tuoj po muzikinio sveikinimo E.Navickas pristatė šmaikštų ir intriguojantį vaizdo pranešimą „Viskas bus gerai“. Čia sutilpo ir kolektyvo prisistatymas, lūkesčiai bei prisiminimai apie pirmuosius karjeros žingsnius. Mat kai kurie darbuotojai Antakalnio poliklinikoje dirba nuo pirmųjų jos dienų, tad matė, kaip keitėsi ir augo įstaiga. Vadovas pasidžiaugė, kad ilgamečių darbuotojų yra ne vienas ir ne du, o kelios dešimtys.
 
„Vyresnės kartos gydytojai gydymo įstaigai kuria didelę pridėtinę vertę, jie dalinasi patirtimi, ugdo jaunuosius kolegas – tampa jų mentoriais. Visgi, stebime, kad kolektyvo amžiaus vidurkis vis mažesnis – jaunėjame“, – tendencijas pristatė E.Navickas.
 

„Tikime ateitimi – vis dėlto gyvenime būna tokių situacijų, kai norisi judėti greičiau. Esame viena tų įstaigų, kuri bando tą daryti, nors ir atsiranda tam prieštaraujančių, nesutinkančių su tuo, kas vyksta. Norime būti išgirsti, bet sugebame ir prisitaikyti. Tai įrodėme ir per pandemiją, kai sugebėjome mobilizuotis ir veikti kaip darni bei vieninga komanda“, – demonstruodamas skaidres iš įstaigos istorijos kalbėjo Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

 
Neapsieita ir be komentaro apie garsiąją sveikatos reformą. „Jei galėčiau, pastovėčiau kryžkelėje ir nesukčiau, nei į kairę, nei į dešinę. Palaukčiau, pasimokyčiau iš kolegų klaidų, o tada daryčiau sprendimus, bet kaip bus, taip bus gerai. Prisitaikysime“, – šmaikštavo vadovas.
 
Aptarti finansiniai resursai
Šventės formatas numatė dalyvius praturtinti ir kiek rimtesne artilerija – pranešimą apie pinigus skaitė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. Ji pristatė paslaugų apmokėjimo naujoves – nuveiktus darbus ir artimiausius planus.
 
E.Navickas dėkojo už šiemet priimtus sprendimus dėl apmokėjimo, gyrė antros manipuliacijos antriniame lygyje apmokėjimo pokyčius. Naudodamasis proga nepabūgo ir pareplikuoti ramybės neduodantį klausimą apie šeimos gydytojų komandą.
 
„Galima svajoti ir apie keturis šeimos gydytojo komandos narius, bet realybėje reikia žiūrėti tiesai į akis. Mums šioje vietoje sekasi nekaip. Jei daugelyje sričių galime pasigirti – čia esame „lūzeriai“, nes vis dar nepasiekėme 2,1 komandos nario, dirbančio su vienu šeimos gydytoju. Kita vertus, visus turimus finansus panaudojame žmogiškiesiems ištekliams skatinti – didiname darbo užmokestį“, – pranašumų sunkioje situacijoje įžvelgė vadovas.
 

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva gyrė Antakalnio polikliniką: „Matome, kad didėja paslaugų apimtys, plečiasi jų spektras. Prisirašiusiųjų pacientų kiekis nuolat auga. Jie renkasi tokias gydymo įstaigas, kuriose dirba geri gydytojai ir tvyro gera atmosfera, galima laiku gauti paslaugas. Giriu ne dėl to, kad gimtadienis, o dėl to, kad turiu informacijos iš artimųjų ir kitų pacientų, kad poliklinika puikiai tvarkosi, gerai organizuojamas registravimas paslaugoms. Tai ilgo ir kompetentingo darbo rezultatas.“

 
Ji informavo, jog su Antakalnio poliklinika buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl didesnio konsultacijų kiekio, kad nebūtų vadinamųjų virškvotinių paslaugų, o per sutartines sumas įstaiga galėtų užsidirbti lėšų ir pacientams nereikėtų mokėti už paslaugas.
 
T.Golubajeva pasidžiaugė, kad šiemet finansinės biudžeto galimybės, panašu, leis apmokėti visas viršsutartines ambulatorines paslaugas.
„Neapgaudinėjame įstaigų: jei sakome, kad apmokėsime, apmokame. Abipusis pasitikėjimas kasmet tik auga, stengiamės partnerių nenuvilti, o pasitikėjimą išlaikyti“, –sakė T.Golubajeva.
 
Geras psichologinis klimatas
Konferencijos pranešėjų gretose – ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Jis kvietė pasvarstyti apie vadovo uždavinius ir galimybes kuriant gerą psichologinį klimatą įstaigoje. Anot jo, geras klimatas – tai ore tvyranti nuotaika. Nors yra atliekami psichologiniai klimato vertinimai, jį išmatuoti sunku.
 

„Vadovo atsakomybė kuriant psichologinį klimatą įstaigoje yra didelė, tačiau jį kuria visas kolektyvas bendromis pastangomis, – akcentavo Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius šventės dalyviams pasiūlęs panagrinėti šį teiginį plačiau. – Kai kalbame apie psichologinį klimatą ir jo keitimą turime suprasti, kad vieno vadovo jam pakeisti neužtenka. Jis formuojasi ilgai ir kartais net sunku paaiškinti, kodėl atsirado vienokios ar kitokios tradicijos. O kai nežinai, kaip tradicijos susiformavo, sunku jas ir keisti.“

 
Anot jo, dažnai iš vadovo tikimasi gerai besijaučiančių darbuotojų pamirštant, kad jo tikslas taip pat yra ir gerai aprūpintas pacientas.
„Dėl to sveikatos priežiūroje ne visada tinka tie patys principai, kuriuos mums kartais bandoma deklaruoti ir įpiršti, esą tik darbuotojais turime rūpintis“, – atkreipė dėmesį psichiatras pateikęs pavyzdį su golfo klubu, kas vyksta, kai vadovas yra sutelkęs ypač didelį dėmesį į tarpusavio santykių puoselėjimą. Mat gydymo įstaiga – ne golfo klubas, taikyti čia šį bendravimo modelį nėra prasminga.
 
Psichiatras kvietė pasigilinti į komandinio darbo privalumus. Anot jo, geras klimatas darbe kuriamas, kai į darbą yra įsitraukęs visas kolektyvas. O paisyti kiekvieno komandos nario lūkesčių neįmanoma, nes tai neleidžia pasiekti norimos vienybės. Juk kiekvieno darbuotojo poreikiai yra skirtingi: kas vienam gerai – kitam nepriimtina.
Psichologinis smurtas – dar viena opi aktualija. Dažnai jį patiria ne tik medikai, bet ir vadovai. Viešas jų reputacijos žeminimas ar atleidimas iš pareigų, pasak M.Marcinkevičiaus, ypač skaudžiai atsiliepia ir kolektyvui. „Jei vadovas nesijaučia kolektyve saugus, nesijaus saugiai nė vienas darbuotojas“, – tikino jis apibendrindamas, kad geras psichologinis klimatas darbe dar nereiškia, kad kiekvienas darbuotojas darbe visada jaustis puikiai.
 
Vadovas irgi žmogus
M.Marcinkevičiaus lekciją papildė dar vienas įkvepiantis pranešimas asmenybės ugdymo tema. Asmens efektyvumo, lyderystės ir koučingo konsultantė Danguolė Kraskauskienė priminė, kad vadovas – irgi žmogus. Nors tokio pobūdžio lekcijas dažniau skaito vadovams, žinutė ne mažiau svarbi kolektyvui.
 
„Norime, kad jie būtų drąsūs, ryžtingi ir priimtų greitus sprendimus, bet būtinai pasitartų su mumis. Norime, kad jie viską žinotų, kas vyksta jų organizacijoje, bet nenorime, kad landžiotų mums į kabinetus ir stovėtų už nugaros žiūrėdami, ką veikiame. Norime už jų jaustis tvirtai, kaip už sienos, bet siena turi turėti minkštą širdį, – taip užauginame lūkesčius vadovui tapti supermenu kalbėjo lyderystės konsultantė. – O kas, jei vadovas, toks kaip ir mes – tik žmogus?“
 
Gyvenimiškais pavyzdžiais, žaismingais pratimais ir užduotimis pripildytas pranešimas leido suprasti kiekvieno silpnybes, bejėgystę, patikėti savo supergaliomis, įkvėpė veikti, pasitikėti kito jėgomis ar suprasti, kodėl pastangos kartais nebūna apvainikuotos laurais.
 
„Laikas, kada mums užteko vieno superherojaus, deja, praėjo. Nors vadovas tik žmogus, jis turi vieną superjėgą – komandą. Patys nuostabiausi dalykai vyksta tada, kai savęs paklausiame, o gal aš galiu truputėlį daugiau?“ – į šventės dalyvius kreipėsi D.Kraskauskienė linkėdama nusipurtyti keturiasdešimtmečio abejonę, „ar aš dar galiu“, ir pasitikti tą laiką su smalsumu bei noru pamatyti daugiau, sukurti jėgą drauge.


 
Su privačiomis įstaigomis – nelygiavertėje kovoje
Konferencijoje būta ir ne tokių šventinių temų. Prabilta apie konkurenciją tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų. Mat pastarosios po truputį gviešiasi vis didesnės pacientų dalies. „Problemų įvardijimas – irgi šventė“, – šmaikštavo viešas ir privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje ir su tuo susijusias problemas plačiau aptarusi Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus vedėja Jolita Klara Kedaitė.
 
„Sutarčių skaičius su privačiomis gydymo įstaigomis auga. Taip pat ir prisirašiusiųjų pacientų skaičius, ir paslaugų apimtys privačių paslaugų sektoriuje“, – nepalankius duomenis viešam sektoriui atskleidė specialistė. Gydymo įstaigas jaudina tai, kad konkuruoti su privačiomis gydymo įstaigomis šios turi mažai galios. Didesniais atlyginimais ir mažesniu darbo krūviu viliojami medikai, slaugytojai ir visas aptarnaujantis personalas atima duoną iš ilgamečių, sunkiai vardą užsitarnavusių viešųjų gydymo įstaigų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad privačios įstaigos renkasi tik tas paslaugas, kurios jiems pelningos, o visus kitus pacientus turi aptarnauti viešasis sektorius.
 
Nors viešosios gydymo įstaigos atsidūrė nelygiavertėje kovoje J.K.Kedaitė tikino, kad jos turi ryškų privalumą – skaidrumą, ką ypač vertina pacientai. Anot jos, tyrimai ir gauti skundai rodo, kad privačios gydymo įstaigos neretai reikalauja priemokų už paslaugas, kurios pacientui turėtų būti suteikiamos nemokamai, t.y. apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
 
„Jokių priemokų už paslaugas, kurios apmokamos PSDF lėšomis, nei privačiose, nei viešose gydymo įstaigose negali būti. Tarp viešųjų gydymo įstaigų tokių skundų nepasitaiko, o privačias gydymo įstaigas neretai reikia drausminti. Jei jos toliau elgiasi nesąžiningai, su tokiomis sutartys turi būti stabdomos, o bendradarbiavimas nutraukiamas, tačiau kol kas tokiam žingsniui nėra teisinių sąlygų“ – kaip gudraujama su priemokomis, pasakojo specialistė pateikdama pavyzdį, kad dažnai tai „įvelkama“ į skambiomis frazėmis apibūdinamas papildomas paslaugas.
 
„Informacija nurodoma dviprasmiška, klaidinanti. Jei pacientas turi siuntimą, jam siūloma neva „nuolaida“, nors pacientas ir taip neturėtų mokėti, nes paslauga apmokama PSDF lėšomis. Nurodoma, kad paslauga nekainuoja, bet paskambinus į registratūrą pranešama, kad visos kvotos jau išnaudotos, todėl teks sumokėti arba paskambinti kitais metais“, – vardina, kokių gudrybių imasi privatūs centrai.
 
„Pacientai, kuriems reikia gydytojų konsultacijos, stresinėje būklėje paprastai neturi galimybės perskaityti, juo labiau suprasti, ką pasirašo. Jiems registratūroje pateikiami kokie šeši lapai smulkiai surašyto, painaus teksto, sutikimų, valios pareiškimų“, – aiškina J.K.Kedaitė.


 
Kaip išvengti incidentų
Pranešimą konferencijoje skaitė ir „BAA training“ skrydžių saugos vadovas Vidas Kaupelis kvietęs aviacines žinias pritaikyti ir medicinoje. Jubiliejaus svečiai turėjo progą susipažinti, kaip išvengti incidentų ir kokia yra pranešimų kultūra aviacijoje.
 
Kalbėdamas apie darbuotojų klaidas ir pažeidimus V.Kaupelis pateikė vadinamojo „blogo obuolio“ pavyzdį.
„Iš pintinės sveikų obuolių išmetamas supuvęs – klaidą padaręs asmuo. Teorija sako – sistema, procedūros ir įrankiai yra tobuli, todėl klaidų neturėtų būti. Jei klaida įvyko – ji dėl žmogaus, t.y „blogo obuolio“ kaltės, todėl problema spendžiama jo atsikratant. Jį išmetus turime neva tobulą sistemą. Kitą dieną iš pintinės išmetame dar vieną obuolį, o savaitės ar mėnesio gale obuolių nebeturime visai. Atleisdami ar kitaip disciplinuodami žmones problemos nesprendžiame. Klaidos kartojamos susikuriant baimės ir nepasitikėjimo atmosferai, kurioje žmonės linkę daryti dar didesnes klaidas. Taigi požiūris į žmogaus klaidas, kuris taikomas tiek aviacijoje, tiek kitose industrijose, sako, jog žmogaus klaida – nėra incidento priežastis. Jei žmogus suklydo, tą padaryti privertė sistema – klaidos nėra atsitiktinės.
 
Klaidą padaręs asmuo neturi nieko bendro su jo asmeninėmis savybėmis. Tai – ryšio, organizacijos, sistemos, aplinkos, kurioje jis yra, klaida, todėl kaltinti darbuotoją dėl klaidos neprasminga ir neteisinga“, – reziumavo V.Kaupelis pridurdamas, kad tai nereiškia, jog leidžiama klaidoms vykti – anaiptol, daroma viskas, kad klaidos daugiau nepasikartotų, joms būtų užkirstas kelias.
 
Pripildyta įkvepiančių, praktiškų, informatyvių ir šmaikščių pranešimų šventinė konferencija baigėsi, kaip dera minint jubiliejų – sveikinimais bei padėkomis. Paspausti ranką E.Navickui stojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Vaidotas Gruodys, LSMU dekanas Andrius Macas, Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Artūras Seibutis, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, „Oskarą“ kolegai įteikė Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša. Šventės nepraleido ir Antakalnio poliklinikos pirmtakas Gediminas Rimdeika.
Šventę užbaigė ekskursija po poliklinikos patalpas ir, žinoma, šventinis furšetas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!