- Šalį sukrėtė skaudi netektis, kuomet tėvas į šulinį sumetė du mažamečius vaikus ir paliko juos numirti. Kokiais kriterijais vadovaujantis, vaiko teisių apsaugos specialistai priima sprendimą, kad vaikas turi būti paimamas iš rizikos šeimos arba dar paliekamas joje?
- Paėmimą organizuoja miestų, rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, gavę pranešimus iš mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ar kitų institucijų, taip pat fizinių asmenų, kuomet nustatomos vaiko sveikatai ir gyvybei pavojingos sąlygos.
 
Paimant vaiką turi būti įvertinta daugelis veiksnių: amžius, kai jis negali savęs apsaugoti ir savimi pasirūpinti, kai yra akivaizdūs smurto ar nepriežiūros šeimoje požymiai. Turi būti įvertinamas tėvų gebėjimas pasirūpinti vaiku.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte šiuo metu numatyta, kad galutinį sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos priimtų teismas, kuris galėtų nešališkai įvertinti, ar su rizikos šeima dirbantys specialistai ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad vaiko nereikėtų paimti iš tėvų.
 
- Kaip rodo praktika, dažniausiai tokiose šeimose krizinė situacija kyla vakarais arba savaitgaliais. Ar budintys socialiniai darbuotojai galėtų nelaimei užkirsti kelią?
- Sprendimą dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis ir vaiko teisių apsaugos užtikrinimo šeimoje padėtų priimti savivaldybėse budinčios komandos, kurias sudarytų vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, socialinis darbuotojas, galimai seniūnas, pareigūnas ar kitas specialistas. Budinti komanda galėtų ne darbo metu dažniau atlikti reidus šeimose, esant poreikiui, skubiai spręsti vaikų paėmimą iš šeimos ir tikslingos skubios pagalbos organizavimo klausimus.
 
Mūsų tarnyba taip pat fiksuoja ypatingus atvejus, kuomet būna itin žiauriai pažeistos vaiko teisės, jo interesai, ir labai dažnai darbuotojai, skaitydami pirminę informaciją, verkia... Tačiau ašaromis situacijos neišspręsi, todėl mūsų specialistai tikrai imasi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, kad problemos būtų sprendžiamos greitai ir efektyviai.
 
- Mūsų siekiamybė – Lietuva be vaikų namų. Ar keičiasi lietuvių požiūris į be tėvų globos likusių vaikų auginimą, tai yra ar daugėja pasiryžtančiųjų įsivaikinti?
- Per pastaruosius kelerius metus mūsų tarnyba į Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti, apskaitą kasmet įrašo apie šimtą šeimų.
O praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, minėtame sąraše buvo septyniasdešimt trys šeimos, pareiškusios norą įsivaikinti. Iš jų – vienuolika šeimų tuo metu globojo vaikus. Dar keturiasdešimt šeimų laukė pasiūlymų.
 
- Galbūt norinčiųjų būtų dar daugiau, tačiau koją pakiša tai, jog mūsų šalyje itin sudėtingas įvaikinimo procesas... 
- Asmeniui, norinčiam priimti vaiką, likusį be tėvų globos ir patyrusį daug skaudžių išgyvenimų, reikia subręsti, visapusiškai pasiruošti, įvertinti galimybes, įdėti nemažai pastangų išnešioti vaiką mintyse ir širdyje.
 
Kalbant apie patį įvaikinimo procesą, ikiteisminę procedūrą galima padalinti į dvi dalis. Pirmasis etapas užtrunka apie penkis mėnesius, kuomet asmenys, norintys įvaikinti, kreipiasi į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikia reikalingus dokumentus.
 
Būsimi įvaikintojai siunčiami į globėjų, rūpintojų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo atestuotų socialinių darbuotojų vedamus mokymus, kurie trunka apie tris mėnesius. Atestuoti socialiniai darbuotojai grupinių ir individualių susitikimų metu ištiria įvaikintojų gyvenimo sąlygas, jų pasirengimą įvaikinti patikrinimą, įvertina ir parengia išvadą dėl asmenų pasirengimo įvaikinti.
 
Antrojo etapo trukmė priklauso nuo pačių asmenų, kokį vaiką šeima pageidauja įsivaikinti, tai yra, nuo jo amžiaus, lyties, sveikatos būklės ir nuo to, kiek vaikų norima įvaikinti.
Teisės aktai numato, kad siūlymai šeimai susipažinti ir įvaikinti vaikus turi būti atliekami, atsižvelgiant į jų lūkesčius. Būtent tai ir lemia pasiūlymo įsivaikinti laukimo laiką. Jeigu šeima pageidauja įvaikinti mergaitę iki vienerių metų, tektų laukti apie metus, nes tokio amžiaus ir lyties vaikai lietuvių įvaikinami dažniausiai.
 
Nuo šių metų įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kad įvaikinimo bylos nagrinėjamos teisme, ir baigiamos bei priimamas sprendimas dėl įvaikinimo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos.
 
- Nebaugu, jog pereinant nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likę vaikai gali būti puikus masalas pasipelnyti trokštantiems asmenims?
- Siekdama išanalizuoti bendrąsias vaikų globos šeimoje ir šeimynoje tendencijas Lietuvoje, mūsų tarnyba atliko apklausą. Remiantis jos duomenimis, pagrindinis motyvas, skatinantis globoti vaikus, – giminystės ryšiai su be tėvų globos likusiais vaikais, taip pat altruistiniai, religiniai motyvai, tai yra noras padėti vaikų namuose augančiam vaikui, negalėjimas susilaukti biologinių atžalų bei kitos priežastys.
 
Vaiko teisių apsaugos institucijoms, savivaldybių administracijoms, taip pat teismams tenka didžiulė atsakomybė tinkamai įvertinti, ar konkretaus vaiko poreikius sugebės tenkinti kiekviena konkreti globėjų šeima. Vertinama, kaip ji suvokia vaiko problemas, charakterį, jo temperamentą, kaip ketina auklėti vaiką ir užtikrinti jo poreikius pagal konkretaus vaiko aprašymą.
 
Svarbu ir tai, kad asmenys, kurie nori globoti ar įvaikinti vaiką, privalo išklausyti mokymus, kuriuos veda atestuoti socialiniai darbuotojai. Tik gavus teigiamą įvertinimą šeimos gali globoti arba įsivaikinti vaiką.
Taigi iš esmės yra sukurtas mechanizmas, kuris eliminuoja galimybę vaiką globoti iš savanaudiškų finansinių paskatų.

---

 
Dosjė
2007 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, lenkų filologijos bakalauro laipsnis, mokytojo kvalifikacija, vertimas.
2010 m. Mykolo Romerio universitetas, teisės bakalauras, 2013 m. – teisės magistras.
2008 -2012 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė.
2013 – 2015 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, skyriaus vedėja.
Nuo 2015 m. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė.