Visur sava politika
Lietuvos aukštosiose mokyklose akademinės skolos interpretuojamos įvairiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Dučinskas sako, kad šioje aukštojoje mokykloje, pagal galiojančius Studijų nuostatus akademinė skola laikomas egzaminų sesijos ir egzaminų perlaikymo sesijos metu neišlaikytas egzaminas ar įskaita, neatvykimas į egzaminą ar įskaitą egzaminų sesijos ar egzaminų perlaikymo sesijos metu be pateisinamos priežasties. Taip pat laiku nesudarytas individualus studijų planas, katedroje nepatvirtintas ar neužregistruotas kursinis projektas, kai jis yra atskiras studijų sandas, kursinis ar baigiamasis darbas. Uostamiesčio universitete egzaminai perlaikomi vieną kartą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro viešųjų ryšių specialistė Indrė Levickytė pateikė informaciją, kad čia akademine skola laikoma numatytų terminų neišlaikyta ar nelaikyta įskaita ar egzaminas, išskyrus tuos atvejus, kai dalykas nestudijuojamas ir įskaita ar egzaminas nelaikomi dėl dalinių studijų pagal akademinių mainų programas. Tačiau studentas, neišlaikęs egzamino ar baigiamojo patikrinimo, turi teisę šį vertinimą du kartus pakartoti nemokamai.
Pagal Vilniaus universiteto Studijų nuostatas akademinė skola – tai per egzamino ar įskaitos perlaikymą neišlaikytas egzaminas ar įskaita. Šio universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus vedėja Jurga Mataitytė-Diržienė apibendrina: „Taigi studentui akademinė skola įrašoma tik perlaikymo metu neišlaikius egzamino ar įskaitos.“ Tačiau internetiniame Vilniaus universiteto studentų atstovybės tinklalapyje pateikiama informacija ir apie tai, kad akademinę skolą galima „užsidirbti“ ir už laiku nepasirinktą pasirenkamąjį dalyką.
 
Ministerija vis diskutuoja
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad dėl tokios interpretacijų įvairovės iš esmės kalta neaiški formuluotė Mokslo ir studijų įstatyme. „Mūsų siūlymas, kad akademinė skola turėtų būti traktuojama tuomet, kai studentas pasinaudojęs savo teise vieną kartą nemokamai perlaikyti egzaminą, jo neišlaikytų. Dabar – vienur akademinė skola rašoma tik po pusmečio, kitur – iš karto po pirmo neišlaikyto egzamino. Įsivaizdavimas, kas yra toji akademinė skola - skirtingas, bet mes jau kalbėjomės su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir jie šiais metais yra numatę įtraukti į darbotvarkę šį klausimą. Jei Švietimo ir mokslo ministerija nepasirūpins, kad akademinės skolos apibrėžimas būtų patikslintas įstatyme, tikimės, kad bent jau tarp aukštųjų mokyklų susitarimas bus rastas“,– viltimis pasidalijo P.Baltokas.
Kyla klausimas, kokia gi problema tas skirtingas akademinės skolos apibrėžimas? Pasirodo, studentų nepasitenkinimas kyla dėl socialinių stipendijų ar valstybės suteiktų studijų krepšelių praradimo. ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas sutinka, kad tokie netolygumai turi būti išspręsti. Tačiau apie konkrečius ministerijos veiksmus šiuo klausimu nieko pasakyti negalėjo. „Iš tiesų įvairiose aukštosiose mokyklose akademinės skolos traktavimas yra kiek skirtingas. Ypač kai kalbame apie tuos laikotarpius, per kuriuos reikia tas skolas panaikinti. Kiekviena mokykla turi savitą akademinę tvarką, tačiau, kai ji kertasi su valstybės paramos klausimais, tuomet tie netolygumai pasijaučia. Dėl šito diskutuota ne kartą ir sprendimą priimti bandoma“, – „Lietuvos sveikatai“ situaciją pakomentavo A.Levickas.
 
Komentaras
Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Giedrius Viliūnas:

- Studentai mus informavo, kad akademinės skolos apibrėžimo suvienodinimas aukštosiose mokyklose jiems atrodo aktualus. Kol kas neturime vienos pozicijos. Tiesiog pripažįstame, kad ta įvairovė, turinti socialines pasekmės, nėra geras dalykas. Todėl bendros išeities ieškoti būtina.