Akademinės skolos: kas kaip moka, tas taip šoka

Gintarė Kaminskienė
2015-09-08
Akademinė skola studentui įprastai reiškia socialinės stipendijos arba valstybės finansuojamos studijų vietos praradimą. Tačiau vienuose universitetuose ją gali gauti praktiškai po pirmo neišlaikyto egzamino, kitur gali „pratempti“ ir pusmetį. Tokia nelygybė studentų netenkina, tad jie ragina ieškoti bendro akademinės skolos apibrėžimo.
Akademinės skolos: kas kaip moka, tas taip šoka
Pasak studentų atstovų, akademinė skola turėtų būti traktuojama tuomet, kai studentas pasinaudojęs savo teise vieną kartą nemokamai perlaikyti egzaminą, jo neišlaikytų. Dabar – vienur akademinė skola rašoma tik po pusmečio, kitur – iš karto po pirmo neišlaikyto egzamino.

Visur sava politika
Lietuvos aukštosiose mokyklose akademinės skolos interpretuojamos įvairiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Dučinskas sako, kad šioje aukštojoje mokykloje, pagal galiojančius Studijų nuostatus akademinė skola laikomas egzaminų sesijos ir egzaminų perlaikymo sesijos metu neišlaikytas egzaminas ar įskaita, neatvykimas į egzaminą ar įskaitą egzaminų sesijos ar egzaminų perlaikymo sesijos metu be pateisinamos priežasties. Taip pat laiku nesudarytas individualus studijų planas, katedroje nepatvirtintas ar neužregistruotas kursinis projektas, kai jis yra atskiras studijų sandas, kursinis ar baigiamasis darbas. Uostamiesčio universitete egzaminai perlaikomi vieną kartą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių ryšių ir studijų centro viešųjų ryšių specialistė Indrė Levickytė pateikė informaciją, kad čia akademine skola laikoma numatytų terminų neišlaikyta ar nelaikyta įskaita ar egzaminas, išskyrus tuos atvejus, kai dalykas nestudijuojamas ir įskaita ar egzaminas nelaikomi dėl dalinių studijų pagal akademinių mainų programas. Tačiau studentas, neišlaikęs egzamino ar baigiamojo patikrinimo, turi teisę šį vertinimą du kartus pakartoti nemokamai.
Pagal Vilniaus universiteto Studijų nuostatas akademinė skola – tai per egzamino ar įskaitos perlaikymą neišlaikytas egzaminas ar įskaita. Šio universiteto Karjeros ir konsultavimo skyriaus vedėja Jurga Mataitytė-Diržienė apibendrina: „Taigi studentui akademinė skola įrašoma tik perlaikymo metu neišlaikius egzamino ar įskaitos.“ Tačiau internetiniame Vilniaus universiteto studentų atstovybės tinklalapyje pateikiama informacija ir apie tai, kad akademinę skolą galima „užsidirbti“ ir už laiku nepasirinktą pasirenkamąjį dalyką.
 
Ministerija vis diskutuoja
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad dėl tokios interpretacijų įvairovės iš esmės kalta neaiški formuluotė Mokslo ir studijų įstatyme. „Mūsų siūlymas, kad akademinė skola turėtų būti traktuojama tuomet, kai studentas pasinaudojęs savo teise vieną kartą nemokamai perlaikyti egzaminą, jo neišlaikytų. Dabar – vienur akademinė skola rašoma tik po pusmečio, kitur – iš karto po pirmo neišlaikyto egzamino. Įsivaizdavimas, kas yra toji akademinė skola - skirtingas, bet mes jau kalbėjomės su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir jie šiais metais yra numatę įtraukti į darbotvarkę šį klausimą. Jei Švietimo ir mokslo ministerija nepasirūpins, kad akademinės skolos apibrėžimas būtų patikslintas įstatyme, tikimės, kad bent jau tarp aukštųjų mokyklų susitarimas bus rastas“,– viltimis pasidalijo P.Baltokas.
Kyla klausimas, kokia gi problema tas skirtingas akademinės skolos apibrėžimas? Pasirodo, studentų nepasitenkinimas kyla dėl socialinių stipendijų ar valstybės suteiktų studijų krepšelių praradimo. ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas sutinka, kad tokie netolygumai turi būti išspręsti. Tačiau apie konkrečius ministerijos veiksmus šiuo klausimu nieko pasakyti negalėjo. „Iš tiesų įvairiose aukštosiose mokyklose akademinės skolos traktavimas yra kiek skirtingas. Ypač kai kalbame apie tuos laikotarpius, per kuriuos reikia tas skolas panaikinti. Kiekviena mokykla turi savitą akademinę tvarką, tačiau, kai ji kertasi su valstybės paramos klausimais, tuomet tie netolygumai pasijaučia. Dėl šito diskutuota ne kartą ir sprendimą priimti bandoma“, – „Lietuvos sveikatai“ situaciją pakomentavo A.Levickas.
 
Komentaras
Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas doc. dr. Giedrius Viliūnas:

- Studentai mus informavo, kad akademinės skolos apibrėžimo suvienodinimas aukštosiose mokyklose jiems atrodo aktualus. Kol kas neturime vienos pozicijos. Tiesiog pripažįstame, kad ta įvairovė, turinti socialines pasekmės, nėra geras dalykas. Todėl bendros išeities ieškoti būtina.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    V.Kvedaras: buvo metas, kai laukdavau, kada tai greičiau baigsis

    „Jaustis šimtu procentų geras negali niekada. Chirurgija gali pažerti ir pažeria įvairiausių netikėtumų“, &ndas...
    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    A.Šimaitis užsikrėtęs dviračių sportu

    Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius daktaras Audrius Šimaitis sako geriausiai galvą nuo įtemptų darbų ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Atsisakę dažiklių, išvengiate kur kas daugiau

    Iš naftos išgauti sintetiniai dažikliai siejami su lėtinėmis ligomis, padidėjusia vėžio ir neuroelgesio sutrikimų rizika, ypač vaikams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad dažikliai yra tik viena itin perdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. „Sintetinių maisto dažiklių pašalinimas automatiškai nepaverč...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Svajonė gyventi ilgiau ir sveikiau – vis arčiau

    Senėjimą lėtinantis vaistas rapamicinas gali pailginti gyvenimą beveik taip pat veiksmingai kaip kalorijų ribojimas – teigiama naujame Rytų Anglijos universiteto mokslininkų tyrime.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kognityvinis disonansas
    Henrikas Vaitiekūnas Kognityvinis disonansas
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris