75 Kauno klinikų akimirkos reikšmingos milijonams šalies žmonių

Gintarė Kaminskienė
2015-07-03
Šie metai Kauno klinikoms - ypatingi. Nuo didžiausios ir moderniausios universitetinės ligoninės Lietuvoje įkūrimo praėjo 75-eri metai. O kaip sako jų vadovas prof. habil dr. Renaldas Jurkevičius, tai – net ne metai, o akimirkos. „Per tris ketvirčius amžiaus Universiteto ligoninės istoriją kūrė daug atsidavusių darbui, kūrybiškų ir drąsių asmenybių. Tai istorija, suteikianti įkvėpimo ir įpareigojanti tęsti tradicijas, siekti naujovių ir tarnauti žmonėms“, – kalba profesorius.
75 Kauno klinikų akimirkos reikšmingos milijonams šalies žmonių
Minit Kauno klinikų jubiliejų, oficialiai atidarytas Traumų ir skubios pagalbos centras. Juostelę kerpa (iš kairės) LSMU rektorius profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Nelengvas kelias šlovės link

Pirmadienį šalies vardą garsinančios Kauno klinikos sulaukė daugybės garbių svečių, kurie atvyko viso kolektyvo pasveikinti 75-mečio proga.
Stambiausios regione mokslo bei gydymo įstaigos jubiliejaus minėjimas prasidėjo tradiciškai - istorine penkminute Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje. Jos metu prisimintas ilgas ir ne visada lengvas ligoninės veiklos kelias. Centrinio korpuso pirmo aukšto fojė atidaryta ir paroda „Kauno klinikų istorija iš asmeninių archyvų“.
Anot generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, visa klinikų įstorija labai prasminga. Mat jau prieš 75-erius metus tai buvo viena geriausių ligoninių Europoje. „1939 metų Vytauto Didžiojo universiteto ligoninės Kauno klinikų regulamine buvo rašoma, kad pagrindinė užduotis klinikoms yra trejopa. Visuomeninė – tirti ir gydyti ligonius. Pedagoginė – mokyti studentus ir vykdyti gydytojų tobulinimąsi. Mokslinė - vykdyti pacientų ligų ir mirties priežasčių tyrimus. Tuomet iškelti uždaviniai, matome, yra aktualūs ir šiandien. Klinikos, kad ir keisdamos pavadinimus, išlaikė pirmapradį tikslą.
Įstaigos istorija – daugialypė. Užmaskuotoje sunkiai nuvalomais dažais ligoninėje karo metais buvo gydomi sužeistieji. Vienu metu – net iki penkių tūkstančių kareivių. Po karo – ji išvogta ir sudeginta. Tačiau pokariu dirbusių čia žmonių dėka – atstatyta. Ir net įvairios komisijos, atvykę čia pažiūrėti, ar lemta būti universitetiniam medicinos mokslui Kaune, ligoninę lygindami su geriausiomis Europos klinikomis, nusprendė, kad medicinos fakultetas turi būti ir Kaune. Kauno klinikos padėjo išsaugoti aukštąjį medicinos mokslą Laikinojoje sostinėje“, – kalbėjo įstaigos vadovas.
Taip pat prisiminta, kad prieš keturiasdešimt penkerius metus prasidėjo naujas Kauno klinikų plėtros etapas. Sodu apsodinta ir taip išsaugota teritorija suteikė galimybes plėstis.
Iškilo Neurochirurgijos, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Endokrinologijos klinikų korpusai. Vėliau - Kardiochirurgijos, naujasis Vaikų ligų klinikos korpusai, pasinaudojant ES parama – naujas Onkologijos ir hematologijos klinikos priestatas, Radiologijos klinikos pastatas su moderniausia vaizdinių tyrimų įranga. O 75-mečio proga \ duris atvėrė Traumų ir skubios pagalbos centras.

Iš prisiminimų
Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus:


- Per septyniasdešimt penkerius metus Klinikoms vadovavo septyni vadovai. Širdy esu laimingas, kad likimas lėmė man dirbti šiame kolektyve, jam vadovauti nepilnus trejus metus. Tai buvo ir egzaminas man prieš klinikos darbuotojus, besigydančius ligonius, o galų gale ir prieš tuos žmones, kurie skirdami mane įpareigojo tęsti Petro Jašinsko darbus.
O tarp sveikatos apsaugos organizatorių visuomet turėjau dvi žvaigždes: šviesios atminties buvusį sveikatos apsaugos ministrą Vytautą Antaną Kleizą ir docentą Petrą Jašinską.
Kartą manęs žurnalistai paklausė: „Ką jūs gero padarėte Kauno klinikoms?“ Pagalvojau kelias sekundes ir pasakiau: „Dariau viską, kad nesugriaučiau to, ką sukūrė Petras Jašinskas. Tik atitinkamai kylant laikmečio reikalavimams, stengiausi papildyti, išplėsti, kad būtų dar kokybiškiau teikiama medicinos pagalba. Ir, manau, nemečiau šešėlio gerbiamo docento Petro Jašinsko garbei ir autoritetui.“
Tad noriu pasveikinti visus Kauno klinikų darbuotojus, akademikus, profesorius, visą personalą. Man širdies kertelėje Kauno klinikos visuomet primins vieną brangiausių gyvenimo etapų.
 
Akademikas prof. habil. dr. Jurgis Brėdikis:

- Čia pradėjau dirbti prieš šešiasdešimt ketverius metus. Išdirbau keturiasdešimtmetį. Ne tik dirbau, bet ir buvau aktyvus Klinikų kūrėjas. Būtent Širdies chirurgijos centro. Inicijavau vieno iš daugelio pastatų statybą. Kauno klinikos – man visapusiškai brangi vieta. Džiugu, kad šiandien visi minėjo. Ir nėra taško uždėta, klinikos vis auga ir auga, moderinizuojamos. O dabar jos tapo man ir kaip pacientui svarbios. Kolegos visuomet čia man suteikia pagalbą. Tad ir dėl to esu dėkingas Kauno klinikų gydytojams.
 


Duris atvėrė Traumų ir skubios pagalbos centras
 
Minint jubiliejų oficialiai buvo atidarytas ir prieš tris savaites pacientus pradėjęs priiminėti Traumų ir skubios pagalbos centras. Po profesoriaus habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus sveikinimo žodžio kartu su juo juostelę perkirpti buvo pakviesti garbūs svečiai – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Naują pastatą pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Po sveikinimo žodžių ir linkėjimų svečiai turėjo galimybę susipažinti su centro galimybėmis. Apsilankė visuose jam priklausančiuose skyriuose, buvo supažindinti su veikiančia naujausia medicinine diagnostine aparatūra.
„Moderni skubi pagalba reikalauja, kad viskas būtų vienoje vietoje. Tad Traumų ir skubios pagalbos centre, skirtingai nuo ankstesnių priėmimo skyrių, yra ir Intensyvios terapijos skyrius“, - garbiems svečiams kalbėjo Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
Centro statybos prasidėjo prieš pustrečių metų. Dalis operacinės, diagnostinės įrangos buvo integruota dar statybų metu. Statant naująjį centrą, daug dėmesio skirta funkcionalumui. Jau dabar čia visą parą veikia pacientų stebėjimo palatos, modernia įranga aprūpintos operacinės, patogiai įrengti diagnostikos ir procedūrų kabinetai. Be kasdienio pacientų srauto, šiame centre teikiama kvalifikuota pagalba krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Didžioji dalis projekto „Kauno klinikų trečio lygio traumų ir skubios pagalbos centro plėtra“ vertės, apie 14,63 milijono eurų, finansuojama iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto. Kitą dalį lėšų, reikalingų pastatui įrengti ir medicinos technikai pirkti, skyrė Kauno klinikos. Viso projekto vertė siekia 25 mln. eurų.
Planuojama, kad per metus naujajame Traumų ir skubiosios pagalbos centre bus priimama daugiau nei 37 tūkstančiai tiek suaugusių, tiek mažųjų pacientų iš visos šalies.
 
Sveikinimai
Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius:

- Tikrai džiaugiuosi, kad centre, išvydome naujas diagnostikos galimybes, laboratorijas, operacines. Visos Vyriausybės vardu norėčiau padėkoti už reikšmingus nuopelnus Lietuvos medicinai ir pasveikinti Jus, švenčiančius Kauno klinikų 75-erių metų veiklos jubiliejų. Linkiu didelės sėkmės nelengvame, tačiau didžiai prasmingame darbe. Juk tai, kas yra daroma Kauno klinikose – dėl Lietuvos žmonių. Čia yra formuojama mūsų šalies dabarties ir ateities medicina. Matome, kad universitetas ir klinikos, sutelkdamos pastangas viename centre, eina tikrai teisingu keliu.
Lietuva maža, bet mes turime kuo didžiuotis - mūsų medikai garsūs pasaulyje. Ir tikiu, kad visi, kurie čia, Kauno klinikose, dirba, gali tapti lyderiais, žinomais visose pasaulio valstybėse. Labai svarbu tai, kad einama modernizavimo keliu. Tikrai nesuklysiu pasakęs, kad šiandien buvome dar vieno medicinos pažangos žingsnio liudininkai.

 
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:

- Labai nustebau, kad penkiolikos tūkstančių kvadratinių metrų statinį Kauno klinikos sugebėjo pastatyti per nepilnus trejus metus. Vadinasi, kai norime, galime susiburti, susikaupti ir greitai pasiekti norimą rezultatą. Manau, kad pagal planus per metus čia turėtų apsilankyti apie aštuoniasdešimt – devyniasdešimt tūkstančių pacientų. Ko gero, galimybės didesnės ir tas skaičius gali būti didesnis. Šis centras šaliai labai svarbus. Mat mirčių struktūroje traumos užima trečią vietą ir kasmet nusineša devynis procentus, dažniausiai jaunų, darbingo amžiaus vyrų gyvybių. Džiaugiuosi, kad ir toliau žengiami ryžtingi žingsniai į priekį. Ruošiamasi konsultacinės poliklinikos statyboms. Chirurginės operacinės taip pat yra mūsų kitų metų lėšų paskirstymo planuose. Baigiama statyti laboratorija.
 

Drąsiai žvelgia į rytdieną
Po atidarymo šventinis šurmulys persikėlė į „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą. Čia prasidėjo iškilmingas Kauno klinikų 75-mečio minėjimas.
Prof. habil. dr. R.Jurkevičius pasidžiaugė, jog didžioji šalies medikų dalis pirmą kartą baltą chalatą užsivilko, pirmą kartą prisilietė prie paciento klausydami mokytojų pamokymų, įgijo pirmąsias profesijos žinias būtent Kauno klinikose. Anot jo, ši gydymo įstaiga šiandien užtikrina pačią geriausią sveikatos priežiūrą pacientams, todėl milijonai Lietuvos gyventojų gali džiaugtis sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu.
„Skaitydami Kauno klinikų metraštį ir veiklos ataskaitas, dažnai galime rasti žodžius „pirmą kartą“, „pirmieji“. Tai rodo, kad Kauno klinikose visada dirbo ir šiandien dirba drąsūs, iššūkių nebijantys žmonės, kurie stengiasi, kad čia viskas būtų geriausia. Galime pasidžiaugti, kad šiai gražiai progai – klinikų 75-mečiui - išleistas pirmasis pašto ženklas bei leidinys, kuriame aprašoma gydymo įstaigos istorija“, – paminėjo Kauno klinikų generalinis direktorius.
Kalbėdamas apie ateities planus, profesorius teigė, kad netrukus laukia naujos Konsultacinės poliklinikos su modernia diagnostikos aparatūra statybos. „Technologijos sparčiai žengia į priekį ir norime, kad specialistai, konsultuodami pacientus, patys tame pačiame kabinete atliktų kai kuriuos tyrimus. Mūsų tikslas – kad ligoniui kuo mažiau tektų vaikščioti po Klinikas, nereikėtų į jas važiuoti kelis kartus, juolab iš tolimų vietovių“,– ateities vizija dalijosi prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
Kitas jubiliejaus šeimininkas LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas pasidžiaugė, kad ketvirtį amžiaus Kauno klinikos padarė didžiulę pažangą, kuria visi labai didžiuojasi. „Kauno klinikos darė didžiulę įtaką visam sveikatos sektoriui. Visą gyvavimo laikotarpį matytos ryškios sąsajos su universitetu ir buvo aiškiai duotas signalas visuomenei, kad šios klinikos tarnauja ne tik gelbėti žmonių gyvybes, bet yra ir skirto mokslui ir studijoms. Sakyčiau, kad Lietuva buvo it yra matoma todėl, kad Kaune yra garsiosios Kauno klinikos.
Kolegos iš užsienio pokalbiuose dažnai pabrėžia, kad šalies pažanga itin ryški sveikatos sektoriuje. Gera idėja virto kūnu ir šiandien turime vieną moderniausių klinikų regione.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą renkasi gabiausi šalies vaikai. Nors mūsų žmonės neretai išvyksta lengvesnės duonos ieškoti svetur, sveikatą sergi jie būtent Lietuvoje. Net išeiviai mato didelę sukauptą Kauno klinikų kompetenciją.
Vilniečiams kartu norėčiau padėkoti – jei nebūtų konkurencijos, vargu ar būtų galima tokia pažanga“, – kalbėjo prof. habil. dr. R.Žaliūnas.
Sveikinimo žodį tarė ir šalies Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Kartu įteikė ir garbingas padėkas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų profesoriams bei darbuotojams. Taip buvo pagerbti prof. habil. dr. Rimantas Benetis, prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas, prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė, prof. dr. Elona Juozaitytė, prof. habil. dr. Juozas Pundzius, slaugytojos Filomena Rudminaitienė bei Milda Marija Alešiūnaitė.
Su gražiu jubiliejumi Kauno klinikų kolektyvą taip pat pasveikino Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės atstovas Žimantas Pacevičius, virtualiai eurokomisaras Vytenis povilas Andriukaitis, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Seimo narė, buvusi gydytojų kolegė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis, kitų Kauno ir šalies sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
 
 
Įteikė studijų baigimo diplomus

Pirmadienį ne tik paminėtas garbingas Kauno klinikų jubiliejus ir atidarytas naujas centras. Kauno „Žalgirio“ arenoje beveik tūkstančiui absolventų buvo įteikti LSMU studijų baigimo diplomai.
Šventės dalyvius nuo scenos tribūnos sveikino LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, kapelionas mons. doc. dr. Artūras Jagelavičius, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ministrės Rimantė Šalaševičiūtė ir Audronė Pitrėnienė.
Vyriausybės vadovas skatino absolventus tęsti studijas ar darbą mūsų valstybėje. „Mieli absolventai, jūsų Alma Mater yra išskirtinė. Jūsų universitete studijuoja daugiausia jaunų žmonių iš viso pasaulio. Šita auditorija yra išskirtinė, liudijanti mažos mūsų valstybės globalumą. Aišku, daugelis šiuo metu kalba, kad jauni žmonės palieka Lietuvą ir išvažiuoja kitur dirbti. Tačiau šalis žengia modernumo keliu ir šalies medikai yra žinomi visame pasaulyje. Tad kviečiu čia, Lietuvoje, dirbti, nes jūsų žinios ir gebėjimai yra reikalingi, o žinomumas priklauso nuo pastangų, asmeninio indėlio. Jūsų universitetas liudija tai, kad čia parengti patys išmintingiausi ir sumaniausi specialistai. Jums taip pat linkiu tuo keliu eiti“, – linkėjo premjeras.
Iš viso „Žalgirio“ arenoje buvo įteikti 964 diplomai Gyvulininkystės technologijų, Veterinarijos, Visuomenės sveikatos, Farmacijos, Slaugos, Odontologijos ir Medicinos fakultetų studentams.
Tiesa, šių metų renginys pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamas internetu. Taip buvo siekiama suteikti galimybę matyti įteikimus šventėje negalintiems dalyvauti studentų tėvams ir kitiems artimiesiems.
 
Linkėjimai absolventams
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė:

- Šitoje salėje šiandieną labai daug jausmų yra. Vienas iš jų, be abejonės, džiaugsmas, kai tuoj rankose laikysite dokumentą, kurį norėjote įgyti. Jūs užversite duris ir atsisveikinsite su savo draugais ir dėstytojais. Tai sukelia ir liūdesį. O koks pasididžiavimo jausmas yra jūsų artimųjų širdyse, įvardyti, ko gero, būtų sudėtinga. Mielieji žmonės baltais chalatais, jūs esate svarbūs kiekvienam, kiekvienai šeimai ir visai valstybei, nes Jūs rūpinatės jos žmonėmis, jų sveikata.
 

Kauno technologijos universiteto rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas:

- Nuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai nuo Kauno technologijos universiteto. Tikrai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Jūs šiandien baigėte vieną pažangiausių, šiuolaikiškiausių, inovatyviausių universitetų Europoje. Užtenka pasidairyti po jūsų klinikinę bazę ir supranti, kad jūs gaunate ne tik žinias, bet naujausias technologijas. O gi gerai žinome, kad medicina nuo inovacijų ir technologijų neatsiejama. Pirmiausia nesustokite, visada siekite mokslo ir pokyčių. Tai yra ateitis. Gyvenimas nebus lengvas, būtinai reikės darbštumo ir kantrybės. Be to, jūsų specialybė yra išskirtinė, visuomet dirbsite su žmonėmis. Taigi, dėmesys ir pagarba žmogui jums turi būti svarbiausia.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    D.Pažėrienė: reabilitacijoje itin svarbi motyvacija

    D.Pažėrienė: reabilitacijoje itin svarbi motyvacija

    „Vienas veiksnių, nuo kurio priklauso reabilitacijos sėkmė – paciento motyvacija“, – teigia LSMU Kauno lig...
    Meldžiasi už prezidentą Joe Bideną

    Meldžiasi už prezidentą Joe Bideną

    Savaitgalį socialinę erdvę sudrebino žinia, kad buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui diagnozuotas prostatos vėžys, kuris iš...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Miego higiena – raktas į kokybišką poilsį

    „Pramiegame trečdalį savo gyvenimo, tad svarbu, kad miegas būtų kokybiškas“, – sako VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė dr. Raminta Masaitienė. Anot medikės, miego higiena padeda išsiugdyti naujus, gilų ir nepertraukiamą miegą skatinančius įpročius.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Šeimos tragedija pakeitė šizofrenijos mokslo istoriją

    1950-ųjų pradžioje Donas ir Mimi Galvinai atrodė ideali amerikiečių šeima. Donas buvo ambicingas JAV Oro pajėgų karininkas, politikos mokslų daktaras, o Mimi – karštai tikinti katalikė, atsidavusi mama ir žmona. Tarp 1945 ir 1965 metų jiedu susilaukė dvylikos vaikų – dešimties sūnų ir dviejų dukterų. ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Persileidimai – dažnas gamtos reiškinys
    Vilma Gudynienė Persileidimai – dažnas gamtos reiškinys
    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Turite tai žinoti
    Henrikas Vaitiekūnas Turite tai žinoti

    Naujas numeris