Viena sistema – visai Šiaurės Europai
„Siekiame, kad Danijos piktogramų sistema taptų unifikuota visoje Šiaurės Europoje, – pasakoja Toma Buivydaitė, projektą įgyvendinančios VšĮ „Mes Darom“ vadovė. – Sistema be Danijos jau taikoma Švedijoje, tam tikras piktogramas startui atsirinko Suomija, ta linkme juda Norvegija. Latvijoje ir Estijoje finansavimas vyko jau dvejus metus, Lietuva prisijungė šiemet.“
 
Vasario mėnesį atrinktos 32 rūšiavimo piktogramos bus pristatomos Lietuvos miestų savivaldybėse. „Prie susitikimų jungsis ekologai, atliekų tvarkymo skyriaus specialistai bei mūsų partneriai – Aplinkos ministerija. Taip pat numatyta projekto viešinimo dalis, – dėsto ateities planus T.Buivydaitė. – Antrajam etapui, kuris skirtas ieškoti partnerių ir potencialių gamintojų, kurie taikytų sistemą ant pakuočių, kol kas finansavimo neturime, bet labai tikimės, kad projektą tęsime.“
 

L.S. skaičius
464
- net tiek kg atliekų vidutiniškai būtų, jeigu vienam Lietuvos gyventojui tektų tik kartą per metus išmesti susikaupusias šiukšles.

 
Pirmasis – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras
„Esame pirmieji, įdiegsiantys šią piktogramų sistemą, – teigia UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius, – bet tikime, kad piktogramas neužilgo pamatysime ir kitose savivaldybėse, jas ims naudoti kiti atliekų tvarkytojai bei pakuočių ir prekių gamintojai.“
Pasak jo, tokiam sprendimui yra kelios priežastys.
 
Pirmoji, jo akimis, ir, matyt, svarbiausia, – įsitikinimas, jog būtina siekti, kad rūšiavimo reikalavimai būtų aiškūs ir suprantami atliekų turėtojams. „Lietuva – nedidelė šalis, kurioje žmonės yra mobilūs, – kalba T.Vaitkevičius. – Jiems kiekvienoje savivaldybėje šiuo metu matant vis kitokius atliekų surinkimo vietų ženklinimus pakankamai sudėtinga suprasti, kur ir ką rūšiuoti, kokio gi elgesio iš jų tikimasi. Pastebėtina, kad informacijos apie pageidaujamą elgesį su atliekomis įvairovės problema įžvelgiama visos Europos Sąjungos mastu, tad šios problemos gylį mūsų šalyje sudėtinga paneigti.“
 
Kitos priežastys, VAATC vadovo nuomone, yra jau išvestinės: „Įvedę tokią sistemą galėsime efektyviau panaudoti gyventojų mokamus ir jiems informuoti panaudojamus pinigus“. Kiekvienoje savivaldybėje diegiant atskiras ženklinimo sistemas rengiamos atskiros visuomenės informavimo kampanijos, ženklinimo sistemoms eikvojami pinigai. „Įvedus vieningą piktogramų sistemą, – teigia T.Vaitkevičius, – atskirų visuomenės informavimo kampanijų kiekvienoje savivaldybėje bus galima išvengti“.
 
Rūšiavimas turi būti paprastas
2020 m. pabaigoje pilotiniam Danijos atliekų ženklinimo sistemos pristatymo Lietuvai projektui finansavimą skyrė Šiaurės Ministrų taryba. „Kiekvienai Baltijos šaliai – Lietuvai, Latvijai ir Estijai ‑ skirta po 150 tūkst. Danijos kronų (~20 tūkst. Eur), – pasakoja Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja ekonomikos, finansų ir energetikos klausimais Lina Janušauskienė, – o projekto trukmė – pusantrų metų. Lietuvoje buvo suplanuota ekspertų, savivaldybių ir visuomenės apklausos bei susitikimai, atsirinktų piktogramų vertimas ir adaptavimas bei komunikacija. Aplinkos ministerija yra pagrindinis partneris, o VšĮ „Mes Darom“ projektą palaiko ir prisideda ekspertų darbu.“
 
L.Janušauskienė išsako viltį, kad, padarius atliekų ženklinimą vienodą ne tik kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, bet ir kiekvienoje Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regiono valstybėje, „tai ne tik padėtų gyventojams be didelių pastangų taisyklingai rūšiuoti, bet galėtų būti naudinga ir gamintojams, kuriems pakuočių ženklinimas galėtų tapti paprastesnis. Taikydami standartizuotas piktogramas regione, galėtume užtikrinti, kad gyventojai ir gamintojai būtų susipažinę su tuo pačiu žymėjimu, kad ir kur jie būtų. Jie matytų tas pačias atliekų piktogramas visur, kur atliekos atsirastų.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!