Tai turėtų būti bet kurios politinės partijos pagrindiniai rinkiminės kampanijos prioritetiniai uždaviniai. Deja... Net Vyriasusybė neišskyrė tokių prioritetų... Ministrų kabinetas pasitarime prieš kelias savaites pritarė 2017 metų Vyriausybės veiklos prioritetams. Išskirti trys prioritetai, tai – šalies konkurencingumo didinimas, viešųjų paslaugų kokybės ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas bei užsienio politikos bei nacionalinio saugumo stiprinimas. Kur sveikata? O kur psichikos sveikata? Savižudybių prevencija?..
Pirmaujančios pagal savižudybių skaičių pasaulyje šalies titulo net nemėginama „užleisti“ kokiai trečiojo pasaulio ar Artimųjų Rytų šaliai, iš kur į Europą bėga žmonės. Net ten savižudybių statistika kuklesnė negu mūsų Tėvynėje, Europos Sąjungos nebe naujokėje... Ar turime Europos Sąjungos šalims būdingą gyvenimo kokybę, jau antrąjį dešimtmetį skaičiuodami laimingų ir turtingų šalių seseriškoje šeimoje?..
Taigi, sveikata nerūpi, gyvybė nerūpi... SAM įsteigtas savižudybių prevencijos biuras net savo telefono nenurodo po žurnalistams duoną uždirbančiais pranešimais apie savižudybes. Kokia konspiracija... Dveji metai veiklos ir jokios ataskaitos visuomenei. Ką jie ( nežinia, kas tokie) galėtų pasakyti telefoninio pokalbio metu tokiu nepatogiu ir skaudžiu klausimu? Ar akis į akį... Koks biuro biudžetas? Štai čia svarbiausia...
Svarbiausia suspėti pasivažinėti po margą pasaulį, gerai papramogauti, t.y. kol biudžetas dar neišnaudotas, „pagyventi“. Audito jokio, ataskaitos jokios, o užsieniečiai, skyrę pinigus kilniam tikslui siekti, nieko nesupranta, ir išvis - ko jie gali mus pamokyti? Tačiau pinigus gali atsiimti. Taip nutinka, kai planai nevykdomi. Taigi pavojus netekti dar nepanaudotų pinigų yra. Šioks toks...
Lietuvos žmonės visą gyvenimą moka mokesčius, tad ir sveikatos paslaugas turi gauti nemokamai. Valstybė iš to sukaupto mokesčių biudžeto turėtų sumokėti piliečiui susirgus. Specialisto konsultacijai paskubinti, t.y. gauti ją iškart, galioja paprasta taisyklė: sumokėk ir konsultaciją gausi iškart.... Tai - legalu, teisėta. Tačiau tai - neteisybė. Neteisybė! Kuriai partijai tai rūpi?
Jei Lietuvos žmogus nori sumokėti už gydymo paslaugas, jis gali nueiti į privačią kliniką ar privatų gydytojo kabinetą, bet valstybinėje sveikatos įstaigoje specialisto konsultaciją žmogus turi gauti nemokamą. Ar yra kokia politinė valia, galinti koreguoti šį procesą? Ar ne nuo čia reikėtų pradėti kovoti su korupcija medicinoje? Ar kurios nors partijos suvažiavime buvo aptartas toks klausimas? Ar Vyriausybės posėdyje? Ar Seimo Sveikatos reikalų komitete?
Kas gi atsakingas už mūsų žmonių tokią blogą sveikatą? Patyčias? Savižudybes? Kuris politikas galėtų surengti spaudos konferenciją šiuo klausimu? Ar rėžti kalbą per TV kanalus? Kur politinė valia? Kam rūpi mūsų sveikata? Partijų pirmininkams? Premjerui? Prezidentei? SAM? Medicinos mokslo įstaigoms? Užsienio investitoriams? Mūsų astrologams?
Kam privalo dirbti Lietuvos gydytojai? Žmonėms? Administracijai? Farmacijos kampanijoms? Statistikos sudarytojams? Popieriukams? Kas gali atsakyti? Šiandien, prieš pat rinkimus?
Lietuvos gydytojų kvalifikacija – puiki. Jie pripažįstami pasaulyje, gali sėkmingai dirbti užsienyje, ir gyventi gydytojo statusą atitinkantį kokybišką gyvenimą. Kodėl tai nevyksta Lietuvoje? Mūsų gydytojas per mėnesį Lietuvoje uždirba tiek, kiek kai kurių ES šalių valytoja per vieną dieną. Kur politinė valia, ir kam tai rūpi? Koks bus pažadas per artėjančius rinkimus žmonėms? Ligoniams? Gydytojams? Ko tikėtis ir laukti? Toliau bėgti iš Lietuvos? Mirti? Nueiti greitos konsultacijos pas astrologą ir pasidomėti, ką žvaigždės rodo, kiek dar liko gyventi? Eiti į Rinkimus ir balsuoti ? Už ką? Ar tai nėra pasityčiojimas iš mūsų žmonių?
Pažiūrėkite, kaip JK kovoja dėl išstojimo iš ES. Kaip prakaituoja Deividas Cameronas kas vakarą pūsdamas muilo burbulus būsimiems referendumo dalyviams. Net jo mama ne visiems aukštą postą užimančio sūnaus veiksmams pritaria. Šalyje yra supratimas apie garbę, reputaciją...
Taigi, vėl - į Rinkimus, ir vėl tas pat. Kaip voverytės rate... Ką darytų mūsų mylimi ir gerbiami seimūnai be mūsų, žmonių? Kas juos išmaitintų, palinksmintų,
pabovytų? Kuris politikas galėtų pasiūlyti receptą, kaip pragyventi jaunam gydytojui rezidentui, gaunančiam 300 eurų algą? Kaip kurti šeimą, gimdyti vaikus? Kokią gyvenimo kokybę, jaunystės džiaugsmus galima pasiūlyti jaunam gydytojui? Kokias dvasines ar kultūrines vertybes? Eiti vogti? Skandintis? Nusigerti? Mylėti brangią Tėvynę, eiti mirti už ją? Bėgti į JK, kol dar galima į ten įbėgti? Ką daryti susirgus? Mirti? O vyresniems gydytojams?.. Ar politikai nežino, nenori žinoti, o gal neturi ką atsakyti ir ką pasiūlyti? O ir iš kur jie gali žinoti?..
Jungtinėje Karalystėje pirmųjų metų gydytojų rezidentų alga yra 22 tūkstančiai svarų per metus, baigiantys rezidentūrą gydytojai jau uždirba 70 tūkstančių svarų. Tai - minimali Jungtinės Karalystės gydytojo alga, jauno, tik baigusio gydytojo alga. Ji perskaičiuojama kiekvienais metais ir kasmet, priklausomai nuo darbo stažo, tik didėja. Joks darbuotojas gydymo įstaigoje neuždirba daugiau už gydytoją. Visi kitų specialybių medicinos įstaigų darbuotojai yra laikomi gydytojo pagalbininkais. Visos algos yra skelbiamos viešai. Neįkainuojamos yra reputacija ir kvalifikacija...
Straipsnio autorė - Vilniaus m. psichikos sveikatos centro ( Vasaros 5 ) psichiatrė, medicinos mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, TS-LKD narė
Komentuoti: