Visuotinai sutariama, kad ligų prevencija – vienas efektyviausių būdų išsaugoti gyventojų sveikatą ir mažinti sistemos išlaidas. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai perspėja, kad prevencijos sistema susiduria su vis didesniu iššūkiu – dėl nekonkurencingų atlyginimų trūksta specialistų, o dalis jaunų profesionalų renkasi kitas karjeros kryptis. Dėl to prevencinės veiklos, sveikatos stiprinimas ir visuomenės švietimas užtikrinami vis sunkiau.
Įsigaliojus naujiems kvalifikaciniams reikalavimams ir daliai darbuotojų išėjus į pensiją, regionuose vien mokyklose gali trūkti apie 350 visuomenės sveikatos specialistų. Į šiuos skaičiavimus neįtraukta sostinė, kur taip pat numatomas panašus darbuotojų trūkumas.
Jaunimui – nepatrauklios studijos
Vilčių, kad situacija artimiausiais metais reikšmingai keisis, visuomenės sveikatos bendruomenė kol kas neturi. Svarstant biudžetą bei su jais susijusius finansinius sprendimus specialistai sako nematantys ženklų, kad būtų sprendžiama viena didžiausių problemų – visuomenės sveikatos specialistų trūkumas.
Pasak LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vadovės profesorės Ramunės Kalėdienės, problema užkoduota dar studijų etape. Nors universitetai galėtų parengti daugiau specialistų, jaunų žmonių susidomėjimas visuomenės sveikatos studijomis nepakankamas.
R.Kalėdienė, kuri yra ir Visuomenės sveikatos specialistų asociacijos prezidentė, neabejoja, kad kur kas didesnė problema, jog net ir parengti specialistai ne visi pasirenka darbą visuomenės sveikatos srityje. Pagrindinė to priežastis – nekonkurencingi atlyginimai.
Situaciją iš dalies gerina magistrantūros studijos, į kurias ateina ne tik visuomenės sveikatos bakalaurai, bet ir kitų sričių specialistai. Tarp studentų nemažai vyresnio amžiaus žmonių, jau turinčių profesinės patirties ir sąmoningai pasirinkusių visuomenės sveikatos kryptį, tačiau specialistų poreikio tai kol kas nepatenkina.
Prognozė: trūks šimtų specialistų
Apie visuomenės sveikatos specialistų trūkumo mastą Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos vadovė Daiva Genienė. Jos teigimu, dėl nepakankamo finansavimo ir nekonkurencingo darbo užmokesčio visuomenės sveikatos biurams vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti darbuotojus. Anot jos, vidutinis visuomenės sveikatos biuro specialisto uždarbis nedaug viršija minimalią algą, paskutinį kartą atlyginimai jiems kelti 2019 m.
D.Genienė komiteto posėdyje perspėjo, kad įsigaliojus naujiems kvalifikaciniams reikalavimams ir daliai darbuotojų išėjus į pensiją, regionuose vien mokyklose gali trūkti apie 350 visuomenės sveikatos specialistų. Į šiuos skaičiavimus neįtraukta sostinė, kur taip pat numatomas panašus darbuotojų trūkumas.
Asociacijos vadovė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biurai neapsiriboja prevencinėmis veiklomis mokyklose ar bendruomenėse, todėl specialistų trūkumas, anot jos, yra ne tik prevencijos, bet ir valstybės pasirengimo epidemijoms bei kitoms ekstremaliosioms situacijoms klausimas. „Visuomenės sveikatos sistemos pajėgumas negali būti kuriamas tik prasidėjus krizei. Jis kuriamas kasdien, išlaikant specialistus, ugdant jų kompetencijas ir užtikrinant veikiančią infrastruktūrą“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė D.Genienė.
Problema nacionalinė – pasekmės savivaldybėms
„Valstybė nuolat plečia funkcijas, kelia naujus reikalavimus, tačiau darbo rinkoje konkuruojame su kitais sektoriais, kurie gali pasiūlyti patrauklesnes sąlygas“, – sako Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos Tarybos narė ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.
Anot jos, problema ypač išryškėja regionuose, kur surasti kvalifikuotą visuomenės sveikatos specialistą tampa vis didesniu iššūkiu. Kėdainių rajono savivaldybė specialistams pritraukti pasitelkė finansinio skatinimo priemones. „Turime studentą, kuriam savivaldybė apmoka studijas pagal specialistų pritraukimo programą. Baigęs mokslus jis įsipareigoja grįžti dirbti į Kėdainius. Tai vienas būdų spręsti problemą, tačiau akivaizdu, kad vien savivaldybių pastangų nepakaks“, – sako D.Avižiuvienė.
Jos teigimu, tokios priemonės padeda, tačiau jos veikiau gesina gaisrą, o ne šalina jo priežastis. Pasak direktorės, visuomenės sveikatos specialistų poreikis yra nacionalinė problema, todėl ir sprendimai turėtų būti nacionalinio lygmens.
Aukšta kvalifikacija, menkas atlygis
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos viceprezidentė Rosita Marija Balčienė sako, kad asociacija palygino įvairių sveikatos sistemoje dirbančių specialistų darbo užmokestį.
„Matome, kad visuomenės sveikatos specialistai, nors jiems keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, uždirba gerokai mažiau už daugelį kitų sveikatos sektoriaus darbuotojų. Kai kur skirtumas siekia net kelis kartus“, – sako ji.
Prevencijos vaisiai sunoksta po dešimtmečio
Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas įsitikinęs, kad visuomenės sveikatos specialistų darbo vertė dažnai lieka nepastebėta, nes rezultatai nematomi iš karto.
„Jeigu tave sugriebė radikulitas arba plaučių uždegimas, gydytojas skiria vaistus ir pasveiksti per savaitę ar porą savaičių. O čia vis dėlto įdirbis į paties žmogaus sveikatą“, – sako jis.
Anot V.Lebedžinsko, visuomenės sveikatos specialistų užduotis yra ne gydyti ligą, o padėti žmonėms jos išvengti. Todėl jų veiklos poveikis vertinamas ne savaitėmis ar mėnesiais, o metais. „Turi sudaryti žmogui tokį sąlyginį refleksą, kad daryti tai, kas sveika, apsimoka jam pačiam“, – visuomenės sveikatos specialisto misiją apibūdina biuro vadovas. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl prevencijos sritis taip sunkiai konkuruoja dėl finansavimo. Gydymo rezultatus visuomenė pamato greitai, o prevencijos sėkmė dažniausiai matuojama tuo, kas neįvyko: nesusirgta liga, išvengta traumų ar neprireikė gydymo.
Valstybė turi kitų prioritetų
Visuomenės sveikatos specialistai viltis siejo su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Andriumi Busila, kuris, skirtingai nei daugelis politikų, visuomenės sveikatos sistemos problemas pažįsta. Iki išrinkimo į Seimą A.Busila 15 metų vadovavo Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.
Jis sako puikiai pamenantis, kai investavus į darbuotojo parengimą, jis po kelerių metų pasirinkdavo geriau apmokamą darbą kitoje sveikatos sistemos grandyje.
„Žmogus įgyja patirties, sukaupia kompetencijų, o tada sulaukia pasiūlymo iš gydymo įstaigos ar kitos organizacijos ir išeina ten, kur atlyginimas didesnis. Sulaikyti darbuotoją vien entuziazmu sunku“, – sako A.Busila.
Jis pripažįsta, kad net ir tapus Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, pakeisti požiūrio ir situacijos nepavyksta. „Bandėme ieškoti papildomo finansavimo, registravome pasiūlymus, tačiau kiekvieną kartą atsiremiame į tą pačią sieną – valstybė turi kitų prioritetų. Visi sutinka, kad prevencija svarbi, bet kai ateina laikas skirti pinigus, visuomenės sveikata dažnai lieka eilės gale“, – konstatuoja Seimo narys.
Komentaras
Savivaldybės kamšo valstybės paliktas skyles
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis:
.JPG)
- Mūsų pokalbiuose su sveikatos apsaugos ministru ši tema buvo keliama ne kartą. Matome, kad aukštosios mokyklos parengia visuomenės sveikatos specialistus, tačiau dirbti pagal profesiją ateina tik dalis jų. Akivaizdu, kad viena pagrindinių priežasčių yra atlyginimai.
Kol valstybė kalba apie prevencijos svarbą, finansavimo prioritetai rodo kiek kitokį vaizdą. O žmonės renkasi ten, kur jų darbas vertinamas ne tik žodžiais, bet ir atlygiu.
Problema ypač gerai matoma regionuose. Savivaldybės priverstos ieškoti papildomų lėšų, pačios kurti specialistų pritraukimo priemones ir apmokėti valstybės deleguotas funkcijas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!