2000 metais tuometinis Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) prezidentas, gerbiamas medicinos mokslų daktaras Emilis Subata iškėlė Etikos kodekso (EK) būtinumo klausimą, ir valdybos posėdžio metu pasirinktus tam darbui tinkamus kolegas įpareigojo paruošti asociacijai Etikos kodekso projektą. Posėdžio protokolas buvo paskelbtas Psichiatrijos žiniose.
 
Šiaurės Europos psichiatrų komitetas skyrė lėšas Lietuvos psichiatrų apmokymui, organizavo stažuotę, kurios vadovu buvo psichiatrijos profesorius emeritas Jan Otto Ottosson, pirmojo pasaulinio psichiatrų Etikos kodekso (Havajų deklaracijos) rengėjas. Buvo parengti EK kontūrai Lietuvai. Rengiant šį Etikos kodeksą, buvo gautas Kanados psichiatrų asociacijos leidimas pavyzdžiu naudoti jų naujojo Etikos kodekso dalis, konsultacijas teikė ir Pasaulinės psichiatrų asociacijos (PPA) Prezidentas Ahmed Okasha, bei naujasis  PPA Etikos komiteto pirmininkas profesorius Driss Moussaoui, kuris buvo atvykęs į Lietuvą, ir Parlamente skaitė paskaitą: „Kodėl psichiatrams yra būtina laikytis Etikos“. Apie tai buvo rašyta spaudoje.
Kodekso projektas jau keturis kartus buvo teiktas svarstymui, bet priimti jį pasirodo yra problematiška. Kodeksas vis dar nepriimtas, nors pirmoji redakcija teikta svarstymui prieš penkiolika metų! Nepriimtas, nepaisant nei pastangų, nei tam skirtų kitų šalių lėšų. Nei kitų šalių psichiatrų paraginimo, nei žinomų psichiatrų konsultacijų. Nei labai daug įdėto darbo. Visuomeniniais pagrindai. 2006 metais tuometinė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, gerbiama Dangutė Mikutienė dalyvavo tarptautiniame Kultūrinės psichiatrijos kongrese Vienoje, kur po pasakytos kalbos tribūnoje gavo klausimą iš auditorijos : „Kodėl Lietuvos psichiatrai vis dar neturi Etikos kodekso, kai tiek daug tarptautinio indėlio į tai jau yra investuota?“ Tuomet (2006 metai!) gerbiama D.Mikutienė pažadėjo tarptautinei psichiatrų auditorijai (joje buvo ir Etikos kodekso projekto tarptautinių konsultantų), kad „tuoj tuoj“ Etikos kodeksas bus priimtas, nes jis jau paruoštas. Taigi įspūdis buvo sudarytas, kad „tuoj- rytoj, neatidėliojant“.
 
1977 metais, kada vyko pasaulinis psichiatrų kongresas Havajuose, sovietinei psichiatrų delegacijai buvo padaryta pastaba dėl piktnaudžiavimo psichiatrija politiniais tikslais, ir pareikalauta liautis šitaip elgtis, į ką tarybinė psichiatrų delegacija atšovė, kad tai - jų vidaus reikalas, ir elgsis jie kaip norės. Tada visa delegacija buvo išprašyta iš kongreso, o likę dalyviai nusprendė, kad būtina sukurti tarpusavio bendravimo taisykles. Tokiu būdu gimė Havajų deklaracijos idėja. Jai kurti buvo sudarytas Komitetas, į kurį įtraukti kelių šalių psichiatrai. Deklaracija buvo kuriama 9 metus. Vėliau tobulinta, 1996 metais Madride (Ispanija), buvo pateikta papildyta, koreguota redakcija, kuri aprobuota 2002 metais Jokohamoje (Japonija) vykusiame psichiatrų kongrese. Havajų Deklaracijos rengėjų komiteto pirmininkas, švedų psichiatrijos profesorius Jan Otto Ottosson, pabrėžė, kad šalys, pageidaujančios tapti Pasaulio psichiatrų asociacijos (PPA) narėmis, privalo turėti savo šalyje Etikos kodeksą. Taigi, mes esame PPA narė, bet savojo Kodekso priimti nepavyksta. Kai kurie mano kolegos pasakė, kad jį priėmus, reikėtų Etikos kodekso ir laikytis, o tai nebūtų patrauklu nei patogu. Ar gal yra kitos priežastys?
 
Pasaulio psichiatrų asociacija (PPA) apie tai yra informuota. Švedai ir kanadiečiai, teikę konsultacijas, yra nusivylę ir sutrikę. Likę be žado ir be komentarų. Studentai rašo bakalauro, magistro baigiamuosius darbus, pasirinkę Psichiatrų etikos kodekso nebuvimo Lietuvoje temas, ir jaunimui yra sudėtinga paaiškinti, kodėl jau praėjus Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio ketvirčiui, Lietuvos psichiatrai savojo Etikos kodekso vis dar neturi, nėra noro net svarstyti paruošto projekto. Jaunoji karta pageidauja gyventi dorai, sąžiningai. Jauni žmonės yra ambicingi, darbštūs, drąsūs, veržlūs. Jie ieško atsakymų į jiems rūpimus klausimus, ir yra pasirengę ne tik atsakymus gauti, bet ir diskutuoti, pageidauja, kad čia, gimtoje Lietuvoje, jie gautų atsakymus geresnius, negu galėtų surasti svetimose šalyse. Jaunimas per paskaitas taip ir klausia, ar sąžiningu būti sudėtinga? Ar yra lengviau plaukti su sistema pasroviui, būti patogiems, ir nesukeliantiems problemų, pataikauti kam reikia, sugebėti pratylėti, kur reikia, neišsišokti, ir mokėti padaryti reveransą įtakas turinčiam, „tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“. Ar padoriau yra mesti iššūkius ir reikalauti bei ieškoti „tos“ etikos, sąžinės, tiesos, padorumo. Ar šios vertybės yra nupigusios ir nebevertos nei dėmesio, nei pastangų, nei nemigo naktų. Ar Hipokrato priesaika gydytojams yra galiojanti, ar galiojimo terminai kuo seniausiai yra pasibaigę?