Prof. Vaidotas Urbanavičius: „Blogi įpročiai gali persiduoti dar įsčiose“

Deimantė Zailskaitė
2015-10-15
„Turime nepamiršti, kad didžioji dalis mūsų gyventojų turi genetiškai, istoriškai susiklosčiusią medžiagų apykaitą, ir esame linkę kaupti perteklinę energiją. Tai persiduoda ir mūsų palikuonims“, - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius (61 m.).
Prof. Vaidotas Urbanavičius: „Blogi įpročiai gali persiduoti dar įsčiose“
„Mūsų civilizacija, netgi atrodytų, tokie paprasti dalykai kaip televizoriaus pultelis ar mobilusis telefonas, taupo ne tik mūsų laiką, bet ir kalorijas. Vadinasi, mes mažiau judame naudodamiesi šiais civilizacijos laimėjimais“, - sako Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas prof. Vaidotas Urbanavičius.

- Šiandien, ketvirtadienį, prasideda Nacionalinė nutukimo savaitė. Pasaulis kovoja su antsvorio problemomis. O kaip sekasi lietuviams? 
- Lietuva - ne išimtis. Mes negyvename izoliuotoje erdvėje, taigi tos pačios problemos yra atėjusios ir į Lietuvą, jos - gana universalios.
Turime nepamiršti, kad didžioji dalis – maždaug septyniasdešimt procentų - mūsų gyventojų turi genetiškai, istoriškai susiklosčiusią medžiagų apykaitą, kuomet yra linkę kaupti perteklinę energiją. Net ir nedideli pertekliai, kurie susisumuoja, nuosekliai kartojasi ir nesudeginami tinkamai, kaupiasi organizme. Dar daugiau pasakysiu: tam tikra prasme tai persiduoda ir palikuonims. Ne vien tik per panašius gyvenimo įpročius šeimoje, tai yra, nuo suaugusiųjų pereina vaikams, bet turime duomenų, kad dar negimusiam vaisiui jau gali persiduoti ankstyvieji pakitimai.
 
- Negi blogi įpročiai gali būti paveldimi dar įsčiose?
- Iš tikrųjų, toks požiūris egzistuoja ir eksperimentiniai darbai tai patvirtina. Galbūt trūksta išsamesnių klinikinių tyrimų, kurie įrodytų, kad toks poveikis ne tiek genetiškai determinuotas, o ateinantis tiesiog iš aplinkos – šiuo atveju svarbus mamos mitybos režimas, galintis turėti įtakos vaisiui.

 
- Dabar madinga sakyti, kad valgau mažai ir visą kaltę versti išbalansuotam organizmui, ne taip veikiančiai hormoninei sistemai...
- Pasakymas „valgau mažai“ ne visada atspindi realybę. Kartais tai galbūt suprantama kaip retas valgymas, kuris nėra pati geriausia išeitis. Pavyzdžiui, sumo imtynininkai, kad galėtų profesionaliai kovoti ringe (o jiems reikia turėti daug masės), specialiai auginasi svorį ir valgo du kartus per dieną, bet labai kaloringai ir gausiai. Taigi retas, bet gausus valgymas, didina kūno masę.
Kita vertus, yra žmonių, kurie galbūt valgo neribodami savęs, tačiau neturi antsvorio, kategorija. Jų medžiagų apykaita nemaža dalimi nulemta ir genetinių faktorių.
 
- Kiek yra tokių laimingųjų?
- Apie trisdešimt procentų. Bet ir jie, atsidūrę „palankiose“ sąlygose, jeigu ignoruotų ir stengtųsi piktnaudžiauti įvairiais maisto produktais, įgytų kūno masės perteklių.
Mūsų civilizacija, netgi atrodytų, tokie paprasti dalykai kaip televizoriaus pultelis ar mobilusis telefonas, taupo ne tik mūsų laiką, bet ir kalorijas.
Vadinasi, mes mažiau judame naudodamiesi šiais civilizacijos laimėjimais.
Judėjimas ir aktyvi veikla tikrai labai teigiamai veikia mūsų organizmą. Jau dabar yra daug duomenų, kad atsiradęs riebalinio audinio perteklius ne tik balastas organizmui, kurį visąlaik reikia nešioti su savimi, bet ir įvairių medžiagų, kurios ilgainiui nualina organizmą, šaltinis.
 
- Kokias endokrinologines problemas sukelia antsvoris?

- Antsvoris gana tokia, vadinkime, globali problema. Pirmiausiai su juo yra susijęs gliukozės apykaitos pablogėjimas, reiškia, insulino, kasos veiklos sutrikimai, vedantys į antro tipo cukrinį diabetą, sergamumas kuriuo nuosekliai auga. Šis augimas - viena globalesnių nutukimo arba antsvorio sukeliamų endokrininių problemų. Aišku, ir sąnariai, ir sergamumas vėžiu didesnis tarp šios kategorijos žmonių.
 
- Dėl kokių sveikatos problemų pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją endokrinologą?
- Tarp dažniausiai pasitaikančių vyrauja skydliaukės ligos, kurios taip pat gali pasireikšti turint antsvorio arba nutukimą. Skydliaukė tuomet dirba nepakankamai: gaminama per mažai hormonų, lėtėja medžiagų apykaita, žmogus tampa vangesnis, mažiau juda ir, žinoma, linkęs į antsvorį.
Kadangi endokrinologai sprendžia nutukimo sukeliamas endokrinines pasekmes, dažniausiai turime reikalų su sergančiaisiais diabetu, kuris irgi yra nutukimo pasekmė.
Kartais netgi turi įsijungti chirurgai, kuriems, nesant kitų efektyvių nutukimo gydymo priemonių ir išsėmus visas galimybes, tenka įsikišti radikaliai: į skrandį įvesti ir juostas, ir balionėlius, ir kitas priemones, kurios neleistų absorbuotis medžiagoms ir jas nušuntuotų toliau į žarnyną. Arba tiesiog nukirpti skrandžio ir žarnyno dalį.

Šis bariatrinės chirurgijos metodas jau daug metų pripažintas kaip vienas diabeto gydymo metodų tokiai kategorijai pacientų. Deja, efektyvių farmakologinių priemonių nutukimui gydyti, galima sakyti, neturime. Tačiau įprastinės priemonės - mitybos režimo ir fizinio efektyvumo reguliavimas - kartais duoda maksimaliausią efektą, todėl jos galėtų įgauti didesnį pritaikymą, ypač žiūrint į mūsų jaunąją kartą, kuriai trūksta fizinio aktyvumo.
 
- Turbūt jūsų šeimoje mitybos problemų nekyla?
- Na, negyvename izoliuotoje visuomenėje, tad pranašas ne visada gali būti. (Juokiasi.) Stengiamės, kiek įmanoma, žiūrėti, kad ir maistas būtų kokybiškesnis, ir greitojo maisto, kuris yra nesveikas, privengiame. Bet, kaip ir sakiau, esame lietuviai...
 
Dosjė
Gydytojas endokrinologas, medicininį išsilavinimą įgijo Bukarešto medicinos ir farmacijos institute, endokrinologo specialybę įgijo Bukarešto Parhono endokrinologijos institute, stažavosi Maskvos, Geteborgo ir Pitsburgo universitetuose.
1987 m. Maskvos endokrinologijos institute apgynė medicinos mokslų disertaciją „Autoimuninio tiroidito klinikiniai, hormoniniai ir imunologiniai aspektai“.
2006 m. Vilniaus universitete atliko habilitacijos procedūrą „Nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto klinikiniai, hormonų sekrecijos ir rezistentiškumo insulinui ypatumai“.
Mokslo tyrimų sritis: metabolinis sindromas ir rezistenškumas insulinui, adipokinų svarba gliukozės apykaitos sutrikimams. Yra Lietuvos, Amerikos endokrinologų draugijų narys, Europos diabeto asociacijos (EASD) vykdomojo komiteto narys.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris