Patirtis ir banke, ir laboratorijoje
 
Liepos pabaigoje NVSPL vadovauti pradėjęs R.Tamošauskas perėmė įstaigą, kurios nuolatinio vadovo paieškos užtruko ne vienerius metus. „Lietuvos sveikata“ dar pernai rašė apie vieną po kito nesėkmingai pasibaigiančius konkursus. Laboratorijos vardas viešumoje skambėjo ir dėl pandeminių pirkimų bylų.
 
Laboratorijų sektorius naujajam direktoriui jau pažįstamas. NVSPL skelbiamame gyvenimo aprašyme nurodyta, kad 2016-2020 m. jis vadovavo bendrovei „Eurofins Labtarna Lietuva“. Prieš tai dirbo SEB banke: 2004-2010 m. ėjo privačių klientų direktoriaus, 2010-2015 m. – skyriaus vadovo pareigas. 2020-2026 m. buvo Vilniaus kredito unijos valdybos narys.
 
R.Tamošauskas yra įgijęs verslo administravimo bakalauro laipsnį Kauno technologijos universitete, 2003 m. Vilniaus universitete – vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Savo patirtyje jis išskiria procesų ir rizikos valdymą, pardavimus bei strateginį planavimą.
 
Ar nebuvo abejonės, kad į bylų ir užsitęsusių vadovo paieškų lydimą įstaigą geriau neiti? Direktorius sako vertinęs ir galimybes, ir iššūkius.
 
„Mane labiausiai motyvavo laboratorijos vaidmuo visuomenės sveikatos sistemoje ir jos potencialas“, – teigia jis. Aukštos kvalifikacijos komandoje ir valstybei svarbiuose tyrimuose vadovas matęs galimybę prisidėti prie institucijos stiprinimo.
 
Specialistų pakeisti neketina
 
Savo ir laboratorijos ekspertų atsakomybę R.Tamošauskas atskiria aiškiai.
 
„Vadovo užduotis nėra pakeisti specialistus ar priimti profesinius sprendimus jų vietoje“, – sako jis. Sau direktorius priskiria pareigą pasirūpinti ištekliais, darbo sąlygomis ir sutelkti komandą. Specialistų pasitikėjimą tikisi pelnyti klausydamasis jų nuomonės ir priimdamas argumentais pagrįstus sprendimus.
 
Būtent kalbėdamas apie komandą vadovas įvardija ir jį labiausiai nustebinusią problemą: „Tokios kompetencijos ir atsakomybės darbuotojų atlygis, mano vertinimu, ne visada atspindi jų atliekamo darbo sudėtingumą.“
 
Jis pripažįsta, kad atlyginimus lemia viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema ir įstaigai skiriamos lėšos. Konkurencingą atlygį vadina svarbiu siekiu, tačiau kiek tam reikėtų papildomų pinigų ir kada darbuotojai galėtų tikėtis pokyčio, nenurodo.
 
Pasak direktoriaus, dabartinė komanda leidžia išnaudoti turimus pajėgumus ir vykdyti visas laboratorijai pavestas funkcijas. Vis dėlto specialistų pritraukimas ir išlaikymas yra nuolatinis iššūkis. Plečiant laboratorijos galimybes ypač svarbios referentinių mikrobiologinių tyrimų kompetencijos.
 
Darbas su retais tyrimais, pažangiomis technologijomis, tarptautiniai projektai – tai laboratorijos argumentai konkuruojant dėl darbuotojų. Tačiau direktorius pripažįsta: „Profesinio patrauklumo nepakanka – svarbios ir konkurencingos darbo sąlygos bei atlygis, atitinkantis specialistų kvalifikaciją, kompetenciją ir atsakomybę.“
 
R.Tamošauskas NVSPL vaidmenį sieja su retais, specializuotais ir išsamesniais tyrimais, kurių dėl mažo poreikio, sudėtingumo ar reikalingos infrastruktūros įprastai neatlieka ligoninių ir privačios laboratorijos.
 
Pasak direktoriaus, ligoninei susidūrus su galimu atsparių bakterijų protrūkiu, laboratorija gali patvirtinti bakterijos identifikavimą, įvertinti atsparumo antimikrobiniams vaistams ypatumus. Tam tikrų epidemiologiškai reikšmingų bakterijų atvejais, esant poreikiui, atliekama ir viso genomo sekoskaita.
 
„Ji leidžia palyginti bakterijų izoliatus ir įvertinti, ar skirtingiems pacientams nustatytos bakterijos yra genetiškai susijusios“, – aiškina R.Tamošauskas. Kartu su epidemiologiniais duomenimis tai padeda vertinti galimą infekcijos plitimą gydymo įstaigoje ir pasirinkti kontrolės priemones.
 
Per kiek laiko gydytojas gauna atsakymą? Direktorius pabrėžia, kad terminai priklauso nuo konkretaus tyrimo ir jo sudėtingumo. Greta greičio svarbūs kokybė ir patikimumas. Ypač skubiais ar sudėtingais atvejais medikai konsultuojasi telefonu.
 
Apie saugiklius – vienu sakiniu
 
Laboratorijos praeitis kelia klausimą ir apie tai, kaip šiandien kontroliuojami pirkimai. Greitųjų COVID-19 testų civilinėje byloje teismas iš tiekėjų valstybei priteisė daugiau kaip 4,1 mln. eurų. Ši istorija – pagrindas klausti, kas įstaigoje tikrina kainą, tyrimo tinkamumą ir kas gali sustabdyti nepagrįstą pirkimą.
 
Į šiuos klausimus R.Tamošauskas atsako vienu sakiniu: „Viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir nustatytomis vidaus procedūromis.“
 
Panašiai reaguoja ir į hipotetinę situaciją, kai per krizę būtų raginamas pirkti nedelsiant, dokumentus atidedant vėlesniam laikui: „Krizinės situacijos reikalauja greitų sprendimų, tačiau jie turi būti priimami laikantis teisės aktų ir nustatytų procedūrų.“
 
Kokios konkrečios kontrolės priemonės padėtų išvengti ankstesnių klaidų, iš atsakymų nepaaiškėja. Paprašius patikslinimų, redakcijai pranešta, kad papildomos informacijos straipsniui nėra.
 
Pradėjęs dirbti direktorius sako ėmęsis vertinti procesus ir planuoti veiksmus. „Reikšmingesni pokyčiai paprastai reikalauja laiko ir nuoseklaus darbo“, – teigia jis.
 
Paklaustas, kokius tris skaičius po metų parodytų savo darbui įvertinti, R.Tamošauskas renkasi kalbėti apie tendencijas: sklandesnius procesus, kokybės gerinimą ir naujų tyrimų plėtrą. Jo paties įvardyta specialistų atlygio problema suteikia ir konkretesnį klausimą būsimam susitikimui: kas pasikeitė žmonėms, kurių kompetencija šiandien remiasi naujasis vadovas?