- Sudomino jūsų iniciatyva sveikatos sektoriui – Sveikatos inovacijų laboratorija. Pilotiniam projektui skiriate 42 tūkstančius eurų. Gydymo įstaigos susidomėjo? Kokiu būdu jos bus atrinktos?
 
- Susidomėjimas tikrai yra. Atrinksime dvi sveikatos priežiūros įstaigas, kurios dalyvaus pilotiniame projekte. Tai – konkursinė programa, įgyvendinama per Inovacijų agentūrą, o dalyviams taikomi nustatyti atrankos kriterijai. Tikslaus paraiškų skaičiaus dar negaliu pasakyti, bet aktyvumo tikrai tikimės. Mūsų tikslas – su dviem įstaigomis įgyvendinus pilotinius projektus turėti apie dešimt ar daugiau inovatyvių sprendimų.
 
- 42 tūkstančiai eurų atrodo gana nedidelė suma. Ką už ją vertingo galima nuveikti?
 
- Kadangi tai yra pilotas, pirmiausia norime pažiūrėti, kaip veikia pats mechanizmas. Pirmieji sprendimai galėtų būti susiję su skaitmeninėmis technologijomis ir dirbtiniu intelektu. Jau turime iššūkių programą „GovTech“, kurioje sveikatos priežiūros įstaigos ateina su konkrečiomis problemomis, o startuoliai ar technologijų įmonės siūlo, kaip jas išspręsti. Tai gali būti, pavyzdžiui, medicininių vaizdų apdorojimas dirbtiniu intelektu, pacientų registracijos sistemų skaitmeninimas ar kiti sprendimai. 42 tūkstančiai eurų, žinoma, nėra didelė suma. Tačiau šiuo atveju svarbiausia ne pati suma, o principas. Nenorime tiesiog išdalinti pinigų pavienėms inovacijoms. Norime, kad sveikatos priežiūros įstaiga ateitų su konkrečia problema, o kartu su Inovacijų agentūra būtų rastas sprendimas. Jeigu jis pasiteisina, gauname win – win – naudą gauna pati gydymo įstaiga ir pacientas. Gerą sprendimą galima pritaikyti ir kitose įstaigose, o Lietuvos įmonėms tai gali tapti galimybe jį eksportuoti.
 
- Vadinasi, jeigu projektas pasiteisina, gydymo įstaiga gali toliau su jumis bendradarbiauti?
 
- Tikrai taip. Čia svarbus ir kitas aspektas – valstybėje turime inovatyvių pirkimų, iki prekybinių pirkimų ir inovacijų partnerystės mechanizmus. Viešasis sektorius jų dar neišnaudoja iki galo.
Viešasis pirkimas nėra vien būdas nusipirkti prekę ar paslaugą. Jis gali tapti ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros, inovacijų politikos įgyvendinimo lauku, kartu – valstybės konkurencingumo skatinimo priemone. Juk viešieji pirkimai sudaro daugiau kaip 9 milijardus eurų per metus. Jeigu dalį šių lėšų nukreipiame inovacijoms, kartu sprendžiame viešojo sektoriaus problemas ir skatiname mūsų įmones kurti naujus produktus.
 
- Gydymo įstaigos ir savivaldybės jau beldžiasi į jūsų duris? Savivaldybės nemažai investuoja į savo ligonines, nori įsigyti magnetinio rezonanso aparatą, diegti robotinę techniką. Be to, jos tikisi paramos ir iš valstybės.
 
- Pasibeldžia. Su merais bendraujame nuolat – ne tik įvairiuose regionų forumuose. Per metus aplankėme 25 savivaldybes. Tačiau įrangos įsigijimas – magnetinis rezonansas ar kiti medicinos technikos sprendimai – pirmiausia yra Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos klausimas. Mūsų ministerijos portfelyje yra konkurencingumas ir inovacijos. Čia svarbi sinergija. Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi sveikatos sistemos ir techninės bazės klausimais, o mes norime skatinti inovatyvumą bei stiprinti pačių sveikatos priežiūros įstaigų, kaip perkančiųjų organizacijų, gebėjimus.
Mūsų noras – kad pilotas virstų dideliu projektu, kuriame galėtų dalyvauti gerokai daugiau sveikatos priežiūros įstaigų. Galutinis tikslas – kad pacientas gautų geresnes, greitesnes ir kokybiškesnes paslaugas.
 
- Nemažai važinėjate po regionus. Neseniai Prezidentūroje vykusiame Regionų forume daug kalbėta apie statybų sektorių, būsto įsigijimą, regionų plėtrą. Iš pirmo žvilgsnio tai nėra sveikatos temos, tačiau nuo jų priklauso ir tai, ar į rajonus ateis medikai, mokytojai, jaunos šeimos.
 
- Forume dalyvavau konkurencingumo diskusijose – apie tai, kaip paskatinti verslumą ir sudaryti žmonėms galimybes dirbti arčiau namų, turėti gerai apmokamą, pažangią darbo vietą.
Manau, kad tai yra vienas būdų išlaikyti žmones regionuose ir pritraukti juos į regionus. Jau šeštus metus iš eilės stebime pozityvią migraciją į Lietuvą – daugiau žmonių grįžta, negu išvyksta į užsienį. Norėtųsi šią tendenciją perkelti ir į Lietuvos regionus. Tam reikia ne vien darbo. Reikia ir sveikatos priežiūros, ir kitų paslaugų arčiau namų. Todėl minėtas mūsų pilotas orientuotas ne tik į didžiąsias gydymo įstaigas. Jame gali dalyvauti ir rajoninės sveikatos priežiūros įstaigos, ateiti su konkrečia kasdienio darbo problema ir ieškoti technologinio sprendimo. Iššūkių turime: visuomenė senėja, trūksta specialistų, susiduriame su retų ligų gydymo ir eilių problemomis. Dalis jų gali būti sprendžiama technologijomis.
 
- Kaip Lietuva atrodo užsienio kontekste? Sveikatos sektoriuje esame žinomi dėl medikų rengimo, biotechnologijų, gyvybės mokslų. Ar šį vardą vis dar pateisiname?
 
- Tikrai taip. Turime talentų ir stiprių sveikatos priežiūros specialistų, bet yra ir kita dedamoji – Lietuvos konkurencingumas gyvybės mokslų bei biotechnologijų srityje. Gyvybės mokslai yra viena mūsų prioritetinių sričių. Iki 2030 metų siekiame, kad iš šio sektoriaus būtų sukuriama 5 procentai BVP. Lietuva žinoma dėl pasiekimų genų inžinerijos, retų ligų gydymo, sveikatos technologijų srityse. Turime stiprių įmonių ir mokslininkų, kurie Lietuvos vardą neša į pasaulį.
Vilniuje turime tokius miestelius kaip „Cyber City“ ar „Bio City“. Pastarasis projektas yra tikrai išskirtinis – dydžiu jis vienas ryškiausių tokio pobūdžio projektų Europoje.
 
- Kalbant apie valstybės investicijas, „Naujos kartos Lietuva“ plane sveikatos sektoriui 2021-2026 metais teko 268 milijonai eurų. Kaip įvertinti, ar šie pinigai panaudoti tinkamai? Kur juos galima apčiuopti?
 
- Geriausia vertinti, kas už šias lėšas buvo padaryta ir kokie rezultatai pasiekti. „Naujos kartos Lietuva“ plane kiekviena ministerija turėjo savo projektus. Didžioji dalis investicijų į sveikatos priežiūros sektorių buvo Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė.
Mes gi per inovacijų prizmę skatiname inovacijas tiek viešajame sektoriuje, tiek perkančiose organizacijose, tiek versle. Gyvybės mokslų srityje stipriai pasistūmėjome: plėtojami dirbtinio intelekto sprendimai, kuriamos naujos įmonės, skatinamas esamų augimas, taip pat eksportas. Todėl manau, kad planas „Naujos kartos Lietuva“ buvo reikalingas ir davė šaliai konkurencingumo.
 
- Nuo 2028 metų prasideda naujas finansavimo laikotarpis. Ar gydymo įstaigos turės galimybę į jį ateiti su savo projektais?
 
- „Naujos kartos Lietuva“ buvo konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planas, o dabar kalbame apie naują daugiametę finansinę programą. Dabartinis laikotarpis yra 2021-2027 metai, naujasis bus 2028-2034 metų. Mums tenka atsakingas uždavinys dalyvauti formuojant naują programą. Ypač turint omenyje, kad artėja Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva čia gali turėti didelį vaidmenį, siekdama, kad konkurencingumas būtų stiprinamas ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Būtent todėl inicijuojame tokius pilotinius projektus kaip Sveikatos inovacijų laboratorija. Norime išbandyti inovacijų skatinimo sveikatos priežiūros sektoriuje mechanizmą, kad artėjant naujam finansavimo laikotarpiui sveikatos priežiūros įstaigos jau turėtų patirties ir įgūdžių.
 
- Ar naujajame finansavimo laikotarpyje sveikatai yra numatyta konkreti suma? Ar vis dėlto lėšos labiau išsibarsčiusios po skirtingas inovacijų, konkurencingumo programas?
 
- Dalis priemonių yra horizontalios. Inovacijų ar konkurencingumo skatinimas nėra priskirtas vienai konkrečiai sričiai, todėl čia itin svarbus tarpinstitucinis darbas. Kai kalbame apie sveikatą, pagrindinis žaidėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija. Mes iš savo pusės galime ir turime padėti sveikatos priežiūros įstaigoms tapti stipresnėmis inovacijų pirkėjomis, suteikti joms galimybę išbandyti naujus sprendimus.
O galutinis naudos gavėjas vis tiek yra pacientas. Man tai svarbiausia. Kartu norime, kad viešasis sektorius taptų inovatyvesnis, o mūsų įmonės galėtų kurti sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir Europos ar pasaulio rinkose.
 
- Per daug rimtai įsikalbėjome. Ministru esate lygiai metus. Kaip per juos pasikeitė jaunuolio gyvenimas? Ko gero, dabar reikia pirkti daugiau kostiumų – pasipylė ištisos komandiruotės...
 
- Kostiumų tikrai reikia daugiau, nors jų turėjau ir prieš tai. Ministerijoje dirbu daugiau kaip šešerius metus. Pradėjau nuo vyriausiojo specialisto, po metų tapau skyriaus vedėju, vėliau – departamento direktoriumi. Vėliau departamentai buvo pertvarkyti į grupes. Čia viskas man pažįstama. Tik dabar darbas vyksta daug intensyviau. Kartais ir pietums laiko nebelieka. Turiu čia šaldytuve maisto, kartais nusiperku sumuštinių, smūčių.
 
- Štai tokia ministro posto kaina…
 
- Tokia... Bet džiaugiuosi, kad esu subūręs stiprią komandą. Vienas žmogus daug nenuveiksi. Turime savo strategiją – trys „I“: inovacijos, investicijos ir institucijos.
Mūsų esminis tikslas – kad kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę. Ir nekalbame vien apie konkrečius sektorius – gydytojus, mokslą ar lazerių technologijas. Kalbame ir apie tradicinės pramonės produktyvumo didinimą. Investicijų srityje taip pat pasistūmėjome. „Investuok Lietuvoje“ įgalinome dirbti ne tik su užsienio investuotojais, bet ir padėti vietos verslui plėstis. 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo pritraukta apie 28 milijonus eurų investicijų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 700 milijonų eurų. Dalis jų – užsienio investicijos, kita dalis – vietos verslo plėtra. Tai pozityvūs ženklai. Lietuva yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, orientuota į aukštąsias technologijas. Ta kryptimi ir dirbame.

---

 
Dosjė
 
Išsilavinimas
2009-2013 m. Vilniaus universitetas, istorijos bakalauras.
2016-2018 m. Mykolo Romerio universitetas, vadybos magistras.
 
Darbo patirtis
2014-2015 m. – UAB „Girteka logistics“ vadybininkas.
2015-2019 m. – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kaniavos seniūnijos seniūnas.
2015-2019 m. – UAB „Varėnos autobusų parkas“ valdybos pirmininkas.
2018-2019 m. – UAB „Varėnos vandenys“ valdybos narys.
2019-2020 m. – LR Seimo kanceliarijos patarėjas.
2020-2021 m. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas.
2021-2024 m. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėjas.
2024-2025 m. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos grupės vadovas.
Nuo 2025 m. rugsėjo iki dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!