Prašo grąžinti kelias dešimtis tūkstančių eurų
 
„Ginčas kilo dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų asmeninei pagalbai teikti, panaudojimo. Agentūra, atlikusi patikrinimą, nustatė atvejus, kai asmeninė pagalba buvo teikiama nesudarius teisės aktuose nustatytų asmeninės pagalbos teikimo sutarčių“, – skurdžiai situaciją raštu pakomentavo ANTA Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyresnioji patarėja Aurelija Babinskienė.
 
Kaip teigiama, iš viso patikrinimo metu buvo nustatyta dvylika atvejų, kai asmeninė pagalba žmonėms su negalia buvo teikiama nesudarius privalomų paslaugų teikimo sutarčių. Agentūra, esanti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekia, kad Kauno miesto savivaldybė grąžintų 27 196,50 euro valstybės biudžeto lėšų. Ši suma, ANTA teigimu, apskaičiuota pagal laikotarpius, kai pagalba buvo teikiama nesilaikant nustatytos sutarčių sudarymo tvarkos.
 
„Pažymime, kad šis ginčas nėra susijęs su siekiu riboti žmonėms su negalia teikiamos asmeninės pagalbos prieinamumą. Ginčo esmė – teisės aktuose nustatytų paslaugos teikimo ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo reikalavimų laikymasis“, – situaciją komentuoja ANTA direktorės pavaduotoja Rasa Balaišienė.
 
Kadangi byla dar neišnagrinėta, agentūra išsamesnių komentarų neteikia. Juos žada pateikti teismui priėmus sprendimą.
Regionų administracinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Sigita Gamulėnienė informavo, kad šioje byloje teismo posėdis buvo rugsėjo 23 d., teismas sprendimą skelbs spalio 21 d.
 
Kauno savivaldybė: pagalbos žmonės laukė pusmetį
 
Kauno miesto savivaldybė su tokiu agentūros vertinimu nesutinka ir atsisako grąžinti pinigus. Savivaldybės atstovas patikslina, kad ginčas kilo dėl paslaugų teikimo pradžios ir sutarčių registravimo datos.
 
„Visais atvejais sutartys buvo sudarytos. Paslaugos pradėtos teikti dar iki sutarčių registravimo dienos Kauno miesto savivaldybėje, tačiau šalims jas pasirašius, pagal teisės aktų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl paslaugų teikimo. Tokiu būdu siekta užtikrinti, kad asmenys su negalia, kuriems pagalba buvo reikalinga skubiai, ją gautų kuo greičiau, nelaukiant, kol bus baigtas biurokratinis mechanizmas, registruojant sutartis“, – „Lietuvos sveikatai“ paaiškina savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
 
Ji taip pat nurodo, kad dėl nepakankamo ar pavėluoto valstybės finansavimo kai kurie žmonės asmeninės pagalbos laukė pusmetį ar net ilgiau. „Savivaldybės vertinimu, tokios paslaugos yra neatidėliotinos, nes tiesiogiai susijusios su žmonių galimybėmis dalyvauti visuomenėje ir mažinti socialinę atskirtį. O agentūros reikalavimas grąžinti už faktiškai suteiktą pagalbą panaudotas lėšas yra neproporcingas, nes pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį. Žmonės paslaugas gavo“, – teigia J.Baltaduonytė.
 
Ji priduria, kad dabar sutartyse nurodoma kiekvienos šalies pasirašymo data, o paslaugos pradedamos teikti ir apmokamos nuo sutartyje įrašytos paskutinio pasirašymo datos. Taip, anot jos, išvengiama situacijų, kai sutarties sudarymo data sutapatinama su jos registravimo savivaldybėje data.
 
Į ginčą, įsižiebusį tarp ANTA ir savivaldybės, sureagavo buvusi Seimo narė, žmonių su negalia teisių ekspertė Monika Ošmianskienė. Jos įsitikinimu, socialinė sistema pirmiausia turi būti orientuota į žmogų, o ne į biurokratines procedūras.
 

„Jeigu savivaldybė mato, kad žmonėms yra būtina asmeninė pagalba, ji turi turėti teisę ją teikti nenutraukiamai. Blogai, kai žmogus yra nustumiamas į šoną ir jam pasakoma: ateis popieriukai, tuomet galėsime tau pratęsti reikiamą pagalbą“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė buvusi Seimo narė, žmonių su negalia teisių ekspertė Monika Ošmianskienė.

 
Agentūros sprendimą savivaldybę duoti į teismą M.Ošmianskienė vertina itin kritiškai. „Manau, kad tai yra gėdinga! Pirmiausia ANTA turėtų būti suinteresuota negalią turinčių žmonių gerove ir paslaugų užtikrinimu jiems. Piktina, kad agentūra naudoja biudžeto pinigus tokiems beprasmiams teismams“, – kritikos pažėrė ji.
 
Jos teigimu, norint išvengti panašių situacijų, reikėtų iš esmės peržiūrėti paslaugų teikimo procesus ir pašalinti tas vietas, kuriose stringa institucijų bendradarbiavimas. „Reikia susėsti ir gerai pagalvoti, kaip optimizuoti visus paslaugų teikimo kelius, išsiaiškinti, kur ir kas stringa, idant žmogus dėl biurokratinių procesų nebūtų paliktas nuošalyje“, – sako ji.
 
Komisijos narių nuomonės išsiskiria
 
Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos narių nuomonės minėtu klausimu išsiskiria.
 
„Mano nuomone, toks ginčas tarp Kauno miesto savivaldybės ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros neturėjo kilti. Savivaldybėje dirba daug teisininkų ir specialistų, jie turi išmanyti šalyje galiojantį teisinį reguliavimą bei užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams“, – įsitikinusi komisijos pirmininkė Indrė Kižienė. Ji informavo, kad komisija neplanuoja svarstyti konkretaus ginčo tarp ANTA ir Kauno miesto savivaldybės. Komisija planuoja svarstyti platesnį socialinių paslaugų teikimo problematiką. Spalio 21 d. posėdyje bus svarstomas klausimas dėl socialinėms paslaugoms finansuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo savivaldybėse.
 
Kitokios nuomonės laikosi Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Linas Urmanavičius, į situaciją žvelgdamas pro žmogaus kasdienių poreikių prizmę. Jo teigimu, nors viešųjų lėšų naudojimo skaidrumas būtinas, procedūros neturėtų tapti kliūtimi laiku suteikti reikalingą pagalbą.
 

„Svarbiausia, kad žmogus su negalia laiku gautų jam reikalingą pagalbą. Procedūros turi padėti ją užtikrinti. Kai pagalba faktiškai suteikta, o ginčas kyla dėl dokumentų, verta kelti klausimą, ar sistemoje nėra per daug biurokratijos ir popierizmo. Žmogaus kasdieniai poreikiai juk nelaukia, kol institucijos sutvarkys visus formalumus“, – sako Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Linas Urmanavičius.

 
Jis pabrėžia, kad konkrečias Kauno savivaldybės ir Agentūros ginčo aplinkybes įvertins teismas, tačiau pati situacija turėtų paskatinti peržiūrėti paslaugų skyrimo ir finansavimo procesus.
 
„Jei pagalbos poreikis nustatytas, paslauga suteikta, o pinigai panaudoti pagal paskirtį, tai turi turėti svarų vaidmenį vertinant pažeidimą ir jo pasekmes“, – teigia parlamentaras.
 
Anot jo, svarbu ne tik aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybę, bet ir suderinti pagalbos skyrimo, sutarties pasirašymo, paslaugos teikimo pradžios bei finansavimo terminus. Taip pat reikėtų numatyti, kaip skubiai užtikrinti reikalingą pagalbą, jeigu finansavimas vėluoja.
 
L.Urmanavičius įspėja, kad tokie ginčai gali paskatinti savivaldybes elgtis atsargiau ir atidėti paslaugų teikimą, kol bus sutvarkyti visi dokumentai.
 
„Tačiau žmogui tas laukimas turi konkrečias pasekmes: gali būti sunkiau nuvykti į darbą, mokytis, išeiti iš namų ar pasirūpinti kasdieniais reikalais. Didesnis krūvis gali tekti ir jo artimiesiems“, – įspėja komisijos narys.
 
Parlamentaro nuomone, būtina nustatyti aiškią tvarką, kuri leistų atskirti dokumentų tvarkymo trūkumus nuo atvejų, kai paslaugos nesuteikiamos arba lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį. Pasekmės, jo įsitikinimu, turėtų būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui.

---

 
Komentaras
 
Advokatas Arūnas Žlioba:
 
Grynas biurokratizmo pavyzdys
 
- Man atrodo, kad šis ginčas – grynas ANTA biurokratizmo pavyzdys: iš akių pamestas visos šios abiejų institucijų veiklos tikslas – suteikti paslaugas neįgaliesiems.
 
Jeigu teismas nustatytų, kad vienintelis pažeidimas buvo sutarties sudarymo momento procedūrinis trūkumas, o asmeninės pagalbos poreikis buvo teisėtai nustatytas, pagalba faktiškai suteikta, jos apimtis ir išlaidos įrodytos, o lėšos panaudotos būtent šiai pagalbai apmokėti, tuomet akivaizdu, kad visos faktiškai suteiktos pagalbos kainos susigrąžinimas neatitinka proporcingumo principo.
 
Vis dėlto svarbu įrodyti, jog sutartys buvo pasirašytos iki paslaugų teikimo pradžios, o vėliau tik įregistruotos. Jei sutarties pagalbos teikimo metu iš tiesų nebuvo, tai galėtų būti vertinama ne vien kaip registravimo procedūros pažeidimas. Tačiau net ir tokiu atveju abejoju, ar būtų teisinga sugrąžinti visą faktiškai suteiktos pagalbos kainą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!