Aptiekoriaus kronikos 2: V.Kudirkos bendražygis Juozas Bagdonas

Viktorija Ščelkunova
2014-09-22
Kuomet aptiekorius paprašytas pripasakoja netikėčiausių istorijų, mano vaikiškas smalsumas veda vis tolyn. Maža mergaitė iš senolio vaistininko išsikaulija dar vieną pasakojimą... O juo tęsiamas ciklas apie tarpukario Lietuvos sveikatos ministrus. Šį kartą Jūsų dėmesiui atverčiamas aptiekoriaus kronikos puslapis, skirtas Juozui Bagdonavičiui-Bagdonui – antrajam tarpukario sveikatos ministrui, gydytojui, miklių kojų knygnešiui ir aštraus žodžio publicistui.
Aptiekoriaus kronikos 2: V.Kudirkos bendražygis Juozas Bagdonas
Juozas Bagdonavičius-Bagdonas – antrasis tarpukario sveikatos ministras – gydytojas, publicistas, visuomeninis veikėjas, knygnešys.

„Kvietaitis“ tarp Kybartų ir Kudirkos Naumiesčio
Juozas Bagdonas-Bagdonavičius – niekada nestokojęs taiklaus žodžio knygnešys ir tarpukario Lietuvos medicinos mokslo pažiba - gimė 1866 m. balandžio 6-ąją Slibinų kaime, įsikūrusiame tarp Kybartų ir dab. Kudirkos Naumiesčio. Mokslo taką pradėjo minti nuo slaptos pradžios mokyklos bei Naumiesčio dviklasės, kurią baigė 1878-aisiais. Tais pačiais metais Juozas sėkmingai įstoja į Marijampolės gimnaziją, kurioje jo mokslo takelis pavirsta į lietuvninko publicisto taką. Mat Marijampolės gimnazijoje jis gana greitai pritapo prie sąmoningų ir kritiškų tuometinei valdžiai lietuvių, kurie domėjosi tautos istorija, praeitimi, o labiausiai – ateitimi.
Marijampolės gimnazijoje J.Bagdonas susipažino su Vincu Kudirka: „Apie Vincą Kudirką aš pirmąkart išgirdau, - po daugelio metų atsiminimuose rašė J.Bagdonas, - kuomet jis, apleidęs Seinų Dvasiškąją seminariją, vėl grįžo gimnazijon tęsti mokslą. Buvo tai 1878 metais, man esant Marijampolės gimnazijon pirmojoje klasėje. Jis ateidavo pas mūsų „stancijos“ „dozorcą“ (bendrabučio prižiūrėtoją – aut. past.). Ar jis pats buvo paskirtas „dozorca“, ar ne, nežinau, tik atsimenu, kad V.Kudirka su smuiku dalyvavo gimnazijos orkestre, kuris sekmadieniais popiet grieždavo gimnazijos sode.“ Gal ir nebuvo V.Kudirka „barako dozorca“, bet buvo jis laikraščio „Varpas“ vedlys. J.Bagdonas, pradėjęs publicistinę karjerą nuo 1886 m. parašytos korespondencijos į „Aušrą“ pirmuoju (iš bene penkiasdešimties) slapyvardžiu „Kvietaitis“, buvo lietuviškojo himno autoriaus bendražygis.

 
Studijos, publicistika ir „miklių kojų genas“
Baigdamas Marijampolės gimnaziją Juozas žinojo, kad studijuos mediciną ir, be abejonės, neapleis publicistinės veiklos. Taigi, 1886 m. J.Bagdonas be vargo įstoja į Varšuvos universiteto Medicinos fakultetą – ten pat, kur studijavo ir jo tautinio aktyvo bendražygis Vincas Kudirka. Būta čia ir kitų aktyvių studentų lietuvių, kurie būrėsi pogrindyje. Štai Varšuvoje 1888 m. J.Bagdonas, V.Kudirka, J.Gaidys-Gaidamavičius, J.Staugaitis ir J.Radziukynas surengė lietuvišką Užgavėnių blynų balių. Jo metu įsteigta Varšuvos lietuvių studentų draugija. Pastaroji tiesiog tryško kaip fontanas entuziazmu ir idėjomis leisti naują lietuvišką laikraštį, vėliau išaugusį į „Varpą“.
Iki 1889 m. studijavęs Varšuvoje J.Bagdonas persikelia studijuoti į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Čia guvusis studentas taip pat prisijungia prie slaptos lietuvių draugijos, kovojusios už spaudos grąžinimą, priklauso juridinių ir ekonominių mokslų sekcijai. 1891 m. baigęs fakultetą gauna gydytojo diplomą ir metus pagal paskyrimą dirba Maskvos žemietijoje.
Kadangi tautiniai reikalai kirbino neramią sielą, 1892 m. J.Bagdonas grįžta į Lietuvą. Pakviestas sergančio V.Kudirkos į Šakius, naujai iškeptas gydytojas apsistoja Naumiestyje. Ten jis teikia įvairią medicinos pagalbą gyventojams. Kaip jau įprasta, dirba dar ir visuomeninį darbą. Uolus gydytojas atranda savyje ir „miklių kojų geną“ – tampa knygnešiu. Į šią veiklą įtraukia ir brolį Jurgį Bagdonavičių, dėl kurio 1893 m. buvo areštuotas ir tardomas, nes jaunėlį brolį pagavo su draudžiamais raštais, vadinamojoje „Sietyno“ byloje.
Vėliau, atgavęs laisvę, kartu su gydytoju Aleksandru Sulkevičiumi slapta platina lenkų socialistinę literatūrą, dalyvauja Lenkijos socialistų partijos, vėliau – Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Apsiima versti tuometinio garsaus vokiečių darbininkų judėjimo atstovo Vilhelmo Liebknechto brošiūras. Akivaizdu, jog nors J.Bagdonas ir nenutraukė tautinio darbo, bet persimetė į kitokių idėjų pusę. S.Matulaitis prisiminimuose rašo: „Bagdonas atrodė idėjiškai tvirtas socialdemokratas. Lankydamasis pas jį Vilkaviškyje, visuomet rasdavau ant stalo vokiečių socialdemokratų literatūros. Tai man darydavo gilų įspūdį. Bet laikui bėgant, toks aukštas jo, kaip marksisto, įvertinimas pasirodė labai klaidingas. Pats gyvenimas parodė, kad socialistinis Bagdono lukštas buvo netvirtas. Netrukus jis liko paprastas liberalas, įstojo į vadinamąją liberalų partiją“.

Kaip ten bebuvę su tom politinėm nuostatom, bet publicistinis darbas riedėjo nuoseklia vaga. Nuo 1897 m. J.Bagdonas bendradarbiauja leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vienybė lietuvninkų“, kuriuose kandžiai pasireiškė politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis temomis, kiekvieną kartą pasirašydamas vis kitokiu slapyvardžiu. 1897 m. už aštriai surašytą nuomonę, gydytojas J.Bagdonas buvo areštuotas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. Paleistas už 300 rublių užstatą ir gavęs žinią, kad galiausiai bus tremiamas į Viatkos guberniją pabėga į užsienį.
 
Gyvenimas užsienyje ir akademiškai gydytojiški nuopelnai
Tapęs politiniu emigrantu J.Bagdonas 1899-1906 m. gyvena ir verčiasi privataus gydytojo praktika Rytų Prūsijoje, D.Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Škotijoje, tačiau neapleidžia ir rašymo bei visuomeninės veiklos. 1899 m. miršta Vincas Kudirka, tad J.Bagdonas jau atsidūręs Rytų Prūsijoje net nedvejodamas perima „Varpo“ ir „Ūkininko“ redagavimą, į kuriuos rašo prisidengęs Daumanto, Norkūno, Gintauto slapyvardžiais. 1900 m. J.Bagdonas atvyksta į Angliją, kur Londone padeda lietuviams išeiviams organizuoti parapiją, taipogi Londone ir Škotijoje jis įsteigia „Šviesos“ draugiją.
1903 m. klajūnas gydytojas padeda Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjui Alfonsui Moravskiui leisti laikraštį „Aidas Lietuvos darbininkų gyvenimo“. Persikėlęs į Prancūziją prisideda prie kolosalaus darbo – Paryžiaus pasaulinės parodos rengimo. 1905 m. gyvendamas Škotijoje bendradarbiauja dienraštyje „Vilniaus žinios“. Su visais šiais darbais seka nuolatinis publicistinis darbas – J.Bagdonas išspausdina rašytas politines brošiūras ir atsišaukimus. 1906 m. grįžta į Lietuvą ir apsigyvena Vilniuje ir iki 1907 m. redaguoja „Lietuvos ūkininką“. Nuo 1908 m. rašo į leidinius „Šviesa“, „Litwa“, laikraštyje „Viltis“ tvarkė spaudos apžvalgos skyrių.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914-1918 m. J.Bagdonas paskiriamas vyriausiuoju ordinatoriumi - gydytoju Vilniaus karo ligoninėje, kuri vėliau buvo perkelta į Maskvą. Po karo, grįžęs į Lietuvą, gydytojas nusprendžia apsigyventi Naumiestyje ir verstis gydytojo praktika – galbūt šiek tiek sulėtinti tempą ir atsiduoti vien Naumiesčio gyventojams. Tačiau netrukus jis buvo pakviestas į Kauną kolosaliems – valstybinio lygio sveikatos darbams vykdyti, kurių metu atsiskleidė ir moksliniai gebėjimai.
1919 m. atvykęs į Kauną J.Bagdonas tampa antruoju Sveikatos departamento direktoriumi ir eina šias pareigas iki pat 1922 m. Šalia to Juozas ima dirbti mokslinį darbą: 1920 m. pasirodo jo pirmasis medicininis veikalas „Kas reikia žinoti apie džiovą“. Būtent Bagdonas buvo tas gydytojas, kuris pirmasis pastebėjo Vinco Kudirkos ligą bei vėliau gydė savąjį bendražygį. Mokslinę veiklą tęsia 1922 – 1935 m. profesoriaudamas tuometiniame Lietuvos universitete. 1922 m. rugsėjo 18 d. profesorius įkuria Medicinos katedrą, pavadinimu „Įvadas į vidaus mediciną“, kurioje atlieka dekano pareigas iki pat 1924 m. Vėliau tokiu pat pavadinimu Juozas išleidžia antrąjį mokslinį darbą bei 1926 m. – veikalą „Natūralūs gydomieji vandenys Lietuvoje“, „Dirbtinis pneumathorax‘as ir kt. 1935 m. jis įsteigia Lietuvos blaivinimo sąjungą ir jai pirmininkauja, o 1937-1940 m. aktyviai rašo kovos su girtavimu temomis, redaguoja žurnalą „Blaivybė ir sveikata“.
1944 m. J.Bagdonas pasitraukia į Vakarus: pirmiausia į Austriją, Vokietiją, o galiausiai 1948 m. išvyksta į JAV. 1956 m. birželio 8 d. jo siela užgeso Klyvlende, o 1979 m., vykdant paties Juozo valią, palaikai urnoje buvo atvežti į Lietuvą ir perlaidoti Kudirkos Naumiesčio kapinėse. Narstant archyvo bylas, skaitant amžininkų prisiminimus šią asmenybę vienareikšmiškai galima apibūdinti ir prisiminti kaip miklių kojų knygnešį, aštriai žodžius dėliojusios plunksnos savininką, gydytoją ir mokslininką, besirūpinusį savos tautos fizine ir moraline blaivybe.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris