Nepatenkinti dėl sutarčių

„Lietuvos sveikatai“ nagrinėjant rezidentų iškeltas specialistų poreikio skaičiavimo ir rezidentūros studijų finansavimo problemas išaiškėjo keistas faktas. Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovybės pirmininkė Medicinos fakultete Eglė Budrytė teigė, kad jų netenkina sutarčių tarp rezidentų ir gydymo įstaigų sudarymas.
„Kai kurios rajonų ligoninės pačios imasi iniciatyvos užtikrinti būsimą medikų skaičių įstaigoje. Pasirašo sutartį su gydytoju-rezidentu, įsipareigodamos padengti rezidentūros studijų kainą, o rezidentas baigęs studijas sutartą laiką dirba toje įstaigoje. Tokiu būdu apskaičiuotas Valstybės poreikis ir jam patenkinti skirtos rezidentūros vietos praranda prasmę. Mat baigęs rezidentūrą valstybės finansuojamoje vietoje žmogus sunkiau įsidarbina, nes dalis ligoninių jau yra įsipareigojusios priimti į darbą gydytoją, už kurio rezidentūrą sumokėjo“,– dėstė studentė.
VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus (nuotr.) sutinka, kad valstybės apmokamiems rezidentams kartais dėl tokių sutarčių kai kurios darbo vietos gali „nuplaukti“. Tačiau tai nėra didelio masto problema. „Žinoma, ligoninės nori užsitikrinti, kad žmogus, baigęs rezidentūros studijas, dirbs pas juos. Vienas geriausių įrankių jauną specialistą prie savęs „pririšti“ – sutarties sudarymas ir sutarimas apmokėti mokslus. Tie, kurie baigia valstybės finansuojamas rezidentūros studijas gali dėl to prarasti dalį potencialių darbo vietų. Tačiau nemanau, kad daug, nes ne visos ligoninės finansiškai pajėgios apmokėti rezidentams studijas. Didžioji dalis ligoninių laukia jaunų specialistų be išankstinio sutarimo“, – mano dekanas.
 
Abipusė nauda

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas (nuotr.) įsitikinęs, kad rezidentų iškeltos problemos dėl įsidarbinimo nėra. „Jei ligoninė investuoja pinigus į specialistą, turi būti ir tam tikri įsipareigojimai. Kasmet priimame nemažai jaunų specialistų, nes yra šiokia tokia kaita. Gydytojus, pas mus padirbusius penkerius metus ar dešimtmetį, mielai priima didžiosios klinikos. Mat jie turi pakankamą kvalifikaciją, sukaupę daug praktikos. Patys rezidentai pripažįsta, kad gauna įvairesnės, o ne siauros specializacijos žinių“, – sako S.Skauminas.
Anot ligoninės vadovo, pasitaiko jaunuolių, kurie vengia rajono, nes ten dėl prastos įrangos esą degraduos. Kitaip tariant, jauni specialistai su įsidarbinimo problema susiduria, kai nenori vykti dirbti į rajonus. „Reikia nepamiršti, kad dabar net ir atokiausios rajonų ligoninės turi pakankamai gerą įrangą. O kai kurios jaunam gydytojui net specialiai jos nuperka. Prie tokios, reziduodamas Kaune ar Vilniuje, jis prieitų kartą per savaitę arba iš viso neaišku kada, o rajonuose didelės konkurencijos nėra“, – situaciją aiškina S.Skauminas.
Vadovas sako sulaukiantis skambučių iš rezidentų, kurie teiraujasi dėl galimybės finansuoti studijas. „Studentai supranta, kad kai kuriais atvejais, jei neras, kas finansuos rezidentūrą, neįgis norimos specialybės. Tokios sutartys duoda abipusę naudą. Studentų niekas su pistoletu nevaro rinktis sutarties su gydymo įstaiga, lygiai taip kaip nelabai norimos specialybės valstybės finansuojamoje vietoje“, – mano jis.
 
Geriau gydytojas nei milijonas

Mažeikių ligoninės vadovą Albiną Lidžių (nuotr.) piktina tokios studentų kalbos. „Tai yra visiška nesąmonė. Rajoninėse ligoninėse trūksta gydytojų. Mažeikių ligoninei ypač, taigi priimame visus. Kam ligoninei mokėti didelius pinigus, dar prašyti iš savivaldybės, jei rezidentai negali gauti darbo? Tiesa, jeigu jie renkasi tretinio lygio specialybes, antrinio lygio ligoninėje jiems nėra ką veikti. O, tarkime, terapeutų, reabilitologų, kardiologų, chirurgų, ginekologų labai trūksta. Man yra tekę girdėti ir tokių studentų kalbų, kad senimas neužleidžia vietų jauniems. Aš, kaip įstaigos vadovas, galiu pasakyti, kad mūsų ligoninėje yra žmonių, dirbančių po dvidešimt trisdešimt metų ir juos tikrai reikia keisti, bet nėra kuo. Jeigu jaunas žmogus turi tinkamas savybes vadovauti, dar įgyja šiek tiek patirties, jis gali pretenduoti tapti net skyriaus vedėju“, – piktinosi A.Lidžius.
Vadovas taip pat pridūrė, kad, jo nuomone, bent dalis rezidentų, kurie nusprendžia dirbti rajonuose, turėtų gauti lengvatas. „Net Gydytojų vadovų sąjunga šią problemą rajonuose kelia. Mums kartais geriau gauti naują gerą gydytoją, nei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijoną. Kadangi yra didelė įtampa, gydytojų trūkumas, jie pervargę, iš jų reikalauti aukštos kokybės sunku. Kai specialistų trūksta, jie dieną naktį neišeina iš ligoninės, tai – didelė problema. Mes rezidentams, kurie atvyksta ir prašo aparatūros, stengiamės suteikti pačią geriausią įrangą, kad tik jie galėtų sėkmingai dirbti. Skyrių vedėjams yra nurodyta, kad operacinė būtų prioriteto tvarka skirta vienam žmogui“, – būdus prisivilioti jaunimą vardija Mažeikių ligoninės vadovas. Jis sako, kad dėl reikalingų specialistų tenka net ieškoti darboviečių antrosioms pusėms, ar darželių vaikams, nuomoti butus.

---

 
Vienas klausimas rezidentams
Ar sutartis su gydymo įstaigomis dėl rezidentūros apmokėjimo ir atidirbimo užkertą kelią kitiems jauniems specialistams įsidarbinti?

Endokrinologijos rezidentė Inga Aleknaitė:
- Nesutikčiau su ta nuomone, kad sutarčių nereikia, nes jos griauna sistemą. Kiek žinau, rajoninės mažesnių miestų ligoninėse yra laisvų vietų, todėl nėra labai sunku įsidarbinti. Nors sutartys ir egzistuoja, jaunam mokslus baigusiam gydytojui, net jei valstybė finansavo jo rezidentūrą, pasiūla įsidarbinti periferijos ligoninėse yra gana didelė.

Kardiologijos rezidentė Irina Alitoit:
- Nematau jokios problemos. Dažniausiai studentai, rezidentūrą atliekantys Vilniuje ar Kaune, nori ir stengiasi ten ir pasilikti. O sutartys su apmokėjimu, kiek žinau, yra sudaromos dažniau periferiniuose mažesniuose miestuose. Aš pati jau nuo kovo mėnesio pradėjau gauti darbo pasiūlymus iš įvairių gydymo įstaigų, nes jaučiamas kardiologų trūkumas.