Iš biomedicinos šalis gali uždirbti

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas teigia, kad, matydamas kasmečius stojimų duomenis šalies mastu, yra užtikrintas, jog Biomedicinos srities studijų programos rentabilios visur. „Tiek kolegijose, tiek universitetuose šiuo metu labai daug stojančiųjų ir į slaugą, ir į kineziterapiją, ir radiologiją, ir kitas. Galbūt šiek tiek sudėtingiau su ergoterapija, bet ši problema pastebima visose aukštosiose mokyklose. Praėjusiais metais patys net nesudarėme grupės“, – pastebi prof. dr. A.Razbadauskas.
 
Kadangi Biomedicinos srities studijų programomis itin domisi užsienio šalių piliečiai, pasak profesoriaus, tai – puiki terpė valstybei uždirbti. Tiesa, jis pripažįsta, kad Šiaulių universiteto padėtis galbūt kiek sudėtingesnė. „Šiaulių universitetas turi vienintelę kineziterapiją. Jiems sekasi sunkiau, studentų jie priima palyginti nedaug, bet programa jungtinė su Klaipėdos universitetu“, – paaiškina dekanas.
Didžiausios diskusijos, A.Razbadausko teigimu, kyla tik dėl Socialinių mokslų srities studijų programų rentabilumo, pedagogikos, edukologijos.
 
Prie lyderių – ir visuomenės sveikata

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studijų prodekanas prof., dr. Rimantas Stukas patvirtina, kad atsižvelgiant į priėmimo skaičius, visos studijų programos yra paklausios. Dešimt dvidešimt metų populiariausiųjų biomedicinos srities viršūnėje puikuojasi medicinos ir odontologijos studijų programos. Tačiau pastaruoju metu prie populiariųjų iš tiesų galima priskirti ir Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programas. „Matyt, tam įtakos turi tai, kad savivaldybėse veikia visuomenės sveikatos biurai, padidėjo informacijos sklaida apie specialybę ir jos reikalingumą. Mokiniai anksčiau į visuomenės sveikatą rinkdavosi neįstoję į mediciną, dabar matome kardinalų pasikeitimą – jaunuoliai renkasi šias studijas žinodami, ką norės dirbti“, – teigia prof., dr. R.Stukas.
 
Deja, tarp populiariųjų kam nors vis vien tenka užimti paskutinę vietą. „Jei pažiūrėtume, į kurias studijų programas norinčiųjų daugiausiai, o kurias – mažiausiai, išskirti galima ergoterpijos bakalauro studijų programą. Žinoma, užpildome visas vietas, bet jei lygintume su Reabilitacijos krypties Kineziterapijos studijų programa – pastaroji yra kelis kartus patrauklesnė už ergoterapiją“, – pastebi VU MF prodekanas.
 
Ergoterapijai stinga reklamos ir galimybių
Ergoterapijos studijų programų populiarumo stoką, ko gero, lemia sudėtingesnis įsidarbinimas pagal įgytą specialybę. Be to, specialybė per menkai išreklamuota. „Ergoterapija ir kineziterapija yra tos pačios Reabilitacijos krypties specialybės. Kineziterapeutai gali teikti paslaugas, kurios yra aiškiai suprantamos ir duoda apčiuopiamą efektą pacientams. Ergoterapija gi skirta aplinkos neįgaliesiems pritaikymui“, – mano prodekanas.
 
Nors atrodytų, kad sveikatos priežiūros įstaigose ergoterapeuto etatas turėtų būti, pagal specialybę įsidarbinti vis tiek sudėtinga. „Kadangi sistema nėra pakankamai išplėtota, specialistui nėra plačių galimybių realizuoti gebėjimus. Žinoma, prie to prisidėti turėtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kita vertus, aišku, kad šalies ekonominė situacija yra tokia, jog kiekvienam neįgaliajam nėra galimybės suteikti maksimalių paslaugų, kai juo rūpinasi ir kineziterapeutas, ir ergoterapeutas, ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, ir slaugytojas. Stengiamasi maksimaliai, kiek galima, bet ergoterapija, ko gero, bus perspektyvesnė ateityje. O jaunimas gi dabar nori baigę dirbti, uždirbti ir save realizuoti. Ambicijos didelės, bet lūkesčių patenkinti ne visuomet įmanoma“, – priežastis, kodėl ergoterapija tarp lyderių lieka autsaiderė paaiškina prof. dr. R.Stukas.

---

Komentarai
LSMU Rezidentų tarybos narys Karolis Bareikis:

- Didžioji dauguma podiplominių studijų programų vietų užsipildo. Žinoma, yra buvę precedentų, kad tų vietų lieka. Tačiau reikia nepamiršti, kad stojimas vyksta ne vienu etapu. Teikiame prašymus į šešias vietas, tarkime, sistema paskaičiuoja, kad įmanoma įstoti į tris, tačiau pasirenkama tik viena. Taip sukamas vienas, antras ratas ir net po jo kartais lieka laisvų vietų.
 
Kai kurie įstoja nebūtinai ten, kur nori, o tik į trečią ar ketvirtą poziciją, tuomet nepasirašo sutarčių ir laukia, kol atsilaisvins pirmoji norima vieta.
Ne paslaptis, kad neretai atsarginis variantas būna šeimos medicina. Kita vertus, tikrai yra būsimų gydytojų, kuriems ši sritis atrodo patraukliausia. Prie nepopuliarių galima priskirti darbo, ko gero, ir laboratorinę mediciną.
 
LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro viešųjų ryšių specialistė Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu:

- Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykdomos 19 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos šiose mokslo studijų srityse: biomedicinos mokslų –16; dvi socialinių mokslų ir vieną fizinių mokslų (kartu su KTU). Antrosios pakopos studijų programų Universitetas vykdo vienuolika. Šiemet planuojame pradėti vykdyti dar dvi naujas antrosios pakopos studijų programas: Gyvensenos medicina ir Medicininė chemija (kartu su KTU).
Universitete vykdomos studijų programos yra populiarios ir rentabilios, todėl atsisakyti kurios nors studijų programos neketiname.
 

---

Tarp kitko:
Klaipėdos universitete Sveikatos mokslų universitetas – rentabiliausias. Šiuo metu čia studijuoja 1200 studentų, iš studijų kartu su valstybės dotacijomis uždirbami apie du milijonai eurų. Valstybės dotacijos sudaro tik apie 15 procentų šios sumos,  išlaidos nesiekia milijono.