Reikėjo jau seniai
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad ministras pasirašė įsakymą, kuriuo reglamentuojama, jog nuo ateinančių metų nėščiųjų sveikatos patikros aprašas pasipildys išplėstu gliukozės tolerancijos tyrimu, besilaukiančias moteris taip pat bus pradėta tikrinti dėl virusinės kilmės hepatito B.
 
Tai, kad šie pokyčiai – ilgai laukti ir sveikintini, patvirtina Kauno klinikų Akušerijos skyriaus akušerė ir tinklaraščio „Sumani mama“ autorė Marija Mizgaitienė. „Ypač reikalingas buvo detalesnis cukrinio diabeto tyrimas. Negydomas gestacinis diabetas tikrai gali pridaryti daug žalos – neigiamai paveikti vaisiaus fiziologiją, augimą ir raidą“, - perspėja ji.
Pagal vis dar galiojantį aprašą, gliukozės tolerancijos mėginys turėtų būti atliekamas vieną kartą – 24 - 28 nėštumo savaitę, ir tik tuomet, jei būsima mama patenka į rizikos grupę. Tačiau M.Mizgaitienė patvirtina, kad paprastai nėščiąsias prižiūrintys gydytojai tai daro ir dažniau.
 

L.S. skaičius
27 
- per tiek tūkst. naujagimių pernai gimė Lietuvoje.

 
Edukuos personalą
Naujuoju įsakymu taip pat patvirtinama, kad keisis ir reikalavimai, taikomi būsimas mamas, gimdyves bei kūdikius prižiūrintiems specialistams: šeimos gydytojams, pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojams, akušeriams ginekologams bei akušeriams. Medikai ne tik privalės išklausyti privalomus kvalifikacijos kėlimo kursus, bet ir turės griežtai paisyti įsakyme nurodytų akušerijos ir neonatologijos gydymo metodikų bei protokolų.
 
LSMU Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė įsitikinusi, kad nuolatinis žinių atnaujinimas ir tęstinių mokymų visam nėščiąsias bei naujagimius prižiūrinčiam personalui vykdymas – būtinas, tačiau pabrėžia, jog svarbu aiškiai apgalvoti, kaip tai įgyvendinti. „Pastangos tobulinti personalą – didelis žingsnis pirmyn, tačiau tam, kad pavyktų efektyviai įgyvendinti numatomus tikslus, reikia nuodugniai apgalvoti visą sistemą. Tai sietina ne tik su griežtu organizavimu, bet ir su finansavimu, tad tikrai bus įdomu, kaip tai bus sprendžiama“, - svarsto R.Tamelienė.
 
Svarbiausia – iniciatyva 
Nėščiąsias, gimdyves ir kūdikius prižiūrinčio personalo kvalifikacijos kėlimas mūsų šalyje – ne naujiena. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projekto metu, vykdant sveikatos apsaugos programas, net 26 mūsų šalies ligoninės buvo aprūpintos modernia nėščiųjų bei naujagimių priežiūrai skirta įranga, o 4 tūkst. nėščiųjų ir naujagimių priežiūros specialistų kėlė kvalifikaciją.
 
Tačiau vien tik to nepakanka – svarbi ir pačių darbuotojų iniciatyva. Tai patvirtina ir R.Tamelienė. „Daugelyje mūsų šalies ligoninių darbuotojams yra suteiktos reikiamos sąlygos saviugdai: yra manekenai, konkrečių situacijų modeliai. Užsienyje už nėščiųjų ir kūdikių priežiūrą atsakingas personalas reguliariai pakartoja turimas žinias ir atnaujina įgūdžius, tad tai daryti privalome ir mes. Nestandartinių situacijų pasitaiko gana retai, o jei esi primiršęs, kaip tokiais atvejais elgtis, kokybiškos pagalbos suteikti paprasčiausiai nepavyks“, - teigia ji.
 
Nerimauti – neverta 
Nėščiųjų ir naujagimių priežiūros bazės pertvarkos toli gražu nereiškia, kad reikėtų nerimauti dėl esamos situacijos. R.Tamelienės teigimu, kūdikių ir nėščiųjų priežiūros lygis mūsų šalyje jau keletą dešimtmečių prilygsta ir kitoms Europos šalims. „Vienas reikšmingiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti sėkmingą priežiūrą bei gydymą – regionalizacija. Pavyzdžiui, visi sergantys ar iki 34 savaitės gimę naujagimiai griežtai gydomi tik tretinio lygio ligoninėse – Kauno klinikose arba Santaros klinikose“, - pasakoja ji.
 
Nepaisant to, jog medikai žino, kaip įvairiapusiškai pasirūpinti ką tik į pasaulį atėjusio naujagimio būkle, savotiškus namų darbus turi atlikti ir mama. „Apie tai, kokie tyrimai bus atliekami ką tik gimusiam kūdikiui, būsimos mamos privalo pasidomėti dar nėštumo metu, nes vos tik moteris atsiduria gimdymo palatoje, jai pateikiami sutikimų atlikti konkrečias procedūras blankai. Nė vienas nėščiajai ar naujagimiui atliekamas tyrimas nėra privalomas, tad moteris turi apsispręsti pati. Tai padaryti įmanoma tik iš anksto pasidomėjus patikimais informacijos šaltiniais. Mes, gydytojai, visuomet raginame domėtis, nurodome, kur ieškoti informacijos ir atsakome į visus iškilusius klausimus“, - tikina akušerė M.Mizgaitienė.

---

 
Komentaras
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:

- Esu viena naujųjų pokyčių iniciatorių – ilgus metus stengėmės, kad papildomi tyrimai atsirastų sąraše ir taptų prieinami kiekvienai nėščiajai.
Europoje mes – viena pirmųjų šalių, kurioje nėščiosios bus tiriamos dėl gestacinio diabeto. Tai yra nepaprastai svarbu, nes atnaujintą ir patikslintą gestacinio diabeto tyrimą rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, pasaulio endokrinologų draugijos, įvairios Amerikos ir Europos akušerių ginekologų sąjungos.
 
Taip pat ilgai siekėme, kad besilaukiančios moterys būtų tiriamos ir dėl hepatito B. Ieškojome įvairių būdų ir prašėme Valstybinės ligonių kasos, kad surastų galimybę ir prisidėtų prie šios permainos įgyvendinimo. Žinoma, tai susiję su didelėmis lėšomis. Pavyzdžiui, jeigu aptinkamas hepatito B virusas, turi būti tiriama ne tik moteris, bet ir jos aplinkoje esantys žmonės. Tai – palyginus didelės sąnaudos, tačiau svarbiausia, kad mes galėsime naujagimius apsaugoti nuo užsikrėtimo hepatitu B.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje mes jau pasiekėme suvokimą, jog vaiko sveikatą privalu pradėti saugoti jam dar negimus. Tiek šiuo požiūriu, tiek veiksmais tikrai lenkiame kai kurias ES valstybes.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!