Lėšas paleisdavo pro kaminą
Vienas svarbiausių ministerijos siūlomų Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimų – įsteigti bendrą fondą. Jo lėšos būtų naudojamos tik pacientų kompensacijoms, o ne trečiųjų šalių verslui subsidijuoti, kaip yra dabar. Įmokas į Vyriausybės įgaliotos institucijos sąskaitą mokėtų gydymo įstaigos. Atlyginama būtų tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kilusi dėl žmogiškosios ar sisteminės klaidos, tačiau jos dydžius dar turėtų nustatyti Vyriausybė.
 
Gydytojų profsąjungos prezidento Liutauro Labanausko pastebėjimu, pagal iki šiol veikiančią sistemą daug lėšų išeidavo tiesiog pro kaminą. Tą patvirtino ir naujo modelio pristatymo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės pateikti duomenys, jog pernai draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai buvo išmokėti pinigai už pacientų sveikatai padaryta žalą.
„Bendra išmokų suma siekė apie 130 tūkst. eurų, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia apie 1,3 milijonus eurų. 2015 metais įmokų suma siekė daugiau nei du milijonus eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė šimto tūkstančių. Taigi dabartinė sistema tikrai nėra efektyvi ir ją reikia keisti“, – sakė ji.
 
Kaštai tik išaugtų
Prognozuojama, kad supaprastinus paciento patirtos žalos įrodinėjimo kelią besikreipiančiųjų skaičiai gali kur kas išaugti. Paklausta, ar įsteigus naują fondą nebus pristigta visoms kompensacijoms pinigų, A.Kubilienė sutiko, kad taip gali būti. „Tarptautinė šį modelį turinčių šalių patirtis tą patvirtina. Pirmais metais tos sumos didėja, tačiau vėliau jos taip drastiškai neauga“, – tikino ji.
 
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris situacijos optimistiškai nevertintų. Anot jo, dabartinė tvarka nėra gera, tačiau ir naujasis modelis dar kelia daug klausimų. „Pagal tai, kas žadama šiandien, akivaizdžiai matome, jog įmoka išauga. Antras dalykas, neaišku, jeigu gavęs išmoką nukentėjęs asmuo nebūtų ja patenkintas ir kreiptųsi civiline tvarka į teismą, iš kur tada būtų dengiamos išlaidos? Tada įstaigoms vėl reiktų draustis civiline tvarka, savanorišku draudimu, kad atlygintų tą žalą“, – svarstė jis.
 
Pašnekovui klausimų kilo ir dėl teisinės pagalbos prieinamumo. „Įstaigoms reikėtų turėti savo teisininkus, kurie padėtų įrodinėti, jog ji yra nepadariusi žalos. Tad kaštai dėl bylinėjimosi ir teisinių paslaugos vėl išaugtų. Juo labiau kad ministerija vadovaujasi tokia nuostata, jog teisininkų nesisamdytume, o išlaikytume pavaldumą steigėjui. Nežinau, kaip mes, rajoninė ligoninė, naudotumėmės steigėjo, tai yra savivaldybės teisine pagalba. Neįsivaizduoju, kaip visa tai reikėtų daryti, kad įstaiga nenukentėtų“, – kalbėjo V.Sudaris.
 
Jis pabrėžė, kad visų problemų pamatas tai, kad PSDF yra per mažai lėšų sveikatos priežiūrai.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė tokią situaciją: žala pacientui galėtų būti padaryta nepaskyrus brangesnio ir geresnio antibiotiko vien dėl to, kad įstaiga tam tiesiog neturėjo lėšų. „Tad reikalavimai neatitinka realių sąlygų. Kol bus esamos sumos ir valstybė nevykdys savo įpareigojimų, tol nebus sprendžiamos problemos ir įstaigos negalės finansiškai tvirtai stovėti ant kojų“, – sakė asociacijos vadovas.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas:

- Bandymas įteisinti vadinamą žalos be kaltės modelį yra sveikintinas, bet dėl fondo kyla labai daug abejonių. Jau buvo keletas bandymų įsteigti tokį fondą, bet arba buvo nesusitariama, arba atmesta Seimo dėl nekokybiškai paruošto projekto. Manau, šį kartą nueita pačiu lengviausiu keliu, nes įstaigoms, ypač kurių biudžetas bus didelis bei kuriose ir nutinka daugiau draudiminių įvykių, susidarys nemažos sumos.
 
Mano manymu, reikėtų ieškoti kelių šaltinių. Galbūt galėtų prisidėti ir valstybė, dalį sudaryti PSDF lėšos, reiktų galvoti, ar simboliškai negalėtų prisidėti ir patys medikai. Be to, pasigedau ir tam tikros analizės, kiek tų draudiminių įvykių bus, nes prognozuojama, kad lėšų poreikis gerokai išaugs. Neaišku, kaip bus su privačiomis įstaigomis, individualiai dirbančiais medikais, jei teismai priteis sumas. Kiek kalbu su gydymo įstaigų, asociacijų vadovais, iš esmės beveik niekas nieko dar nežino. Panašu, kad ministerija viską aptarė daugiau siaurame rate kartu su palankiai sprendimus vertinančiomis organizacijomis.
 
Ekonomistė Rūta Vainienė:

- Suprantu, kad medikai daug viliasi iš šio naujo žalos be kaltės atlyginimo modelio ir laukia jo įgyvendinimo. Vis dėlto matau jame daugiau trūkumų nei privalumų. Pirma, kad visiems pacientams būtų atlyginta, modelis pareikalaus milžiniškų lėšų. Jei lėšų nebus, o jų tikrai nėra tiek, kad pakaktų patenkinti visų reikalavimus, pacientams liks neatlyginta žala – ir jie vėl eis teismo keliu. Vadinasi, gydymo įstaigos už sistemos įgyvendinimą mokės du kartus – vieną kartą, kad veiktų šis modelis, antrą kartą – kad apdraustų savo civilinę atsakomybę tiems atvejams, kai žala nebus atlyginama per naująją sistemą.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!