„Aš esu gydytojas, ne politikas, kasdien dirbu savo darbą. Esu perdegęs, bet dar turiu sveiko proto ir planą, ką darysiu. Jis labai paprastas. Yra šeši mėnesiai, per kuriuos arba įvyks esminiai pokyčiai sistemoje, arba per tą laiką ne sunkiai išmoksiu norvegų kalbą. Ir aš nebūsiu vienintelis, priėmęs tokį sprendimą. Nesiruošiu ardytis ir dirbti dviem etatais“, – sako gydytojas urologas Robertas Adomaitis.
Ne prieš sąjungą, bet...
Penktadienį Vilniuje susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė įsteigė medikų judėjimą, kuris rūpintųsi ir medicinos darbuotojų, ir pacientų interesais.
Mat iki šiol juos turėjusi ginti Lietuvos gydytojų sąjunga su beveik du dešimtmečius jai vadovaujančiu prezidentu Liutauru Labanausku priešakyje, kaip teigia įpykę medikai, dažnai tik žaidžia ranka rankon su ministerija. Sąjungos vadovas bandė aiškinti kolegoms, jog kalbantis su valdininkais reikia turėti skaičius. Tame tiesos yra, bet, kaip rodo praktika, net ir turint skaičius nelabai kas keičiasi. Medikai apie per didelį darbo krūvį ir neadekvačius atlyginimus kalba jau kelerius metus, bet ar situacija keičiasi? Pasak sąjūdžio iniciatorių, jie buriasi vedini ne tik idėjos, jog už medikų darbą turėtų būti tinkamai atlyginta, o sveikatos apsaugos sistemai skiriama daugiau lėšų. Jiems rūpi, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema. Medikų sąjūdis nėra prieš Lietuvos gydytojų sąjungą nukreiptas judėjimas, bet „sąjungą išjudinti reikėtų“.
„Lietuvos gydytojų sąjunga veikia kažkaip inertiškai, paprastai niekur nesikiša arba jos veikla mažai matoma. Dalis kalbėtojų susirinkime Sąjungos vadovus kaltino pataikavimu visiems iki šiol buvusiems Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų šeimos gydytojas Gediminas Urbonas.
Ministras nesiginčija
Su išsakomais teiginiais nesiginčija ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Bet priduria, kad ne viskas ir jo valioje.
„Jei tokie pinigai kada nors bus skirti sveikatos apsaugos sistemai ir ministerija jais disponuos, jie tikrai būtų skiriami medikų atlyginimams. Bet dabar jų nėra, o valstybėje yra ir kitų grupių, kurioms šie pinigai yra reikalingi“, – sako ministras.
Tiesa, bet įsivaizduokite situaciją, jei medikai arba mokytojai, neapsikentę, kad jų sąskaita nuolat sprendžiamos kitų problemos, sukils. Kas tada? Valdžios atstovai nuolat akcentuoja, jog visi turi laikytis įstatymų, gerbti Konstituciją, tačiau pati valstybė nevykdydama savo įsipareigojimų, kuriuos jai nurodo ta pati Konstitucija, tarsi sufleruoja, jog ne viską aklai reikia vykdyti. Kalbant apie šią problemą dažnai akcentuojama, jog pinigų nėra. Kodėl tuomet medikas negali pasakyti, jog šiandien pagalbą jis suteiks tik trims pacientams?
Aišku, iš karto atsiras tokių, kurie apeliuos į Hipokrato priesaiką. Tačiau joje nieko neparašyta nei apie etatus, nei paslaugos įkainį, nei viršvalandžius, tuo labiau apie PSDF biudžetą, nuo kurio priklauso, kaip veiks sistema.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad reikia laiko viską sustyguoti ir sustatyti į vietas, mat ankstesni atlyginimų didinimai parodė, jog gydymo įstaigų vadovai už gautas papildomas lėšas pirmiausia dengia skolas, bet nekelia medikų darbo uždarbio. Gal tai dar vienas ženklas? Nemanau, kad medikai tikisi, jog ministras viską pakeis per vienerius metus, bet tikiu, kad giliai širdyje nori kur kas tvirtesnės jo pozicijos kovojant dėl jų interesų. Su alkoholio ribojimu, laikant tvirtą poziciją, užsibrėžtą tikslą pavyko pasiekti. Kodėl nebūtų galima to padaryti ir dėl sveikatos apsaugos sistemos finansavimo?
SKAIČIAI
• Nuo sausio 1-sios padidinti 30 proc. gydytojų atlyginimus reikėtų 98 mln. eurų, slaugytojoms – 110 mln. eurų.
• Valstybė sveikatos apsaugos sistemai nesumoka 475 mln. eurų už draudžiamuosius asmenis, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai yra pusė sumos valstybės įsipareigojimų, kurie nevykdomi.
• Valstybė taip pat nesumoka 50 mln. eurų kasmet už būtinąją ir skubią pagalbą, ką įpareigojo Konstitucinis Teismas.
• 1400 eurų – toks yra vidutinis gydytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, slaugytojos – 700 eurų.
POLITIKŲ NUOMONĖS PO DISKUSIJOS
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Paluckas:
.jpg)
- Sistemą reformuoti trukdo prielaida, jog gydytojai linkę sukčiauti ir dalina vaistus į kairę ir dešinę. Tai gimdo per didelį reguliavimą. Džiaugiuosi maišto nuotaikomis. Kai tai įgauna mastą, rezonansą, politikams nėra kur trauktis ir negali atsisakyti sąmoningai to suvokti. Lietuvos socialdemokratų partija siūlo valdančiajai mažumai bei visoms politinėms partijoms susitarti ir dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo perviršio skirti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų darbo užmokesčio didinti nuo kitų metų sausio mėnesio. Apie kokią kokybę galime kalbėti, kai Lietuvoje medikai tiesiog nespėja, negauna normalaus užmokesčio ir yra nusivylę sistema?
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas:
.jpg)
- Kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir finansų ministrą Vilių Šapoką, primygtinai ragindamas peržiūrėti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dydį ir jo paskirstymo tvarką. Vyriausybė nusprendė viršplanines sveikatos draudimo pajamas (surinktus mokesčius už teikiamas sveikatos paslaugas) skirti ne atlyginimams, bet sveikatos draudimo fondo rezervui padidinti. Sprendimas mažų mažiausiai keistas. Tokio dydžio rezervas maždaug šešis su puse karto didesnis nei įstatymo reikalaujamas minimumas. Paaiškinimas tik vienas – Vyriausybė turi užduotį subalansuoti valstybės finansus ir tai daro šiurkščiuoju būdu, tai yra medikų sąskaita. Stabdo išlaidas sveikatos apsaugos srityje ir ta dalimi didina išlaidas valstybės biudžete. Manau, kad tokia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija neatitinka visuomenės intereso, prisideda prie gydytojų emigracijos ir kelia klausimą, ar ši institucija apskritai suvokia, kokiomis sąlygomis dirba ir gyvena sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje.
Medicinos gydytojų išvykimą dirbti svetur lemia ir keistas paradoksas. Rezidentui gydytojui mokamas nedidelis atlyginimas ir stipendija, tačiau pabaigus rezidentūrą ir tapus savos srities specialistu atlyginimas neretai sumažėja dešimtimis eurų, nes prarandama stipendija, o siūloma alga kartais nesiekia nė aštuonių šimtų eurų.
Komentuoti: