Padės indeksavimo mechanizmas
„Išties pensijų gavėjams socialinis modelis ypač aktualus visų pirma dėl siūlomo pensijų indeksavimo mechanizmo. Pagal jį siūloma kiekvienais metais apskaičiuoti indeksavimo koeficientą pagal darbo užmokesčio fondo vidurkį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčio fondas atspindi ir realų darbo užmokesčio augimą, ir tai, kaip keičiasi „Sodros“ įmokų mokėtojų skaičius. Augant ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui, nuosekliai didėtų ir pensijos“, - tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
 
Anot jos, pasigirstančios kalbos, jog naujasis socialinis modelis tik apsunkins senjorų gyvenimą, nėra pagrįstos. „Sutikime – visi gali pažadėti aukso kalnus ir labai didelius pensijų didinimus, tačiau, vargu, ar tie pažadai būtų įgyvendinami. O Vyriausybė siūlo pensijų indeksavimą susieti su dviem labai svarbiais rodikliais – tai darbo užmokesčio augimu bei įmokų mokėtojų skaičiumi. Tai, sutikime, yra objektyvūs rodikliai, leidžiantys pensijas didinti nuosekliai ir, kas labai svarbu, pamažu netgi kaupti pensijų rezervą, kuris sunkmečio metu leistų pensijų nemažinti“, - sako ministrė.
 
Žmonės praranda viltį
Kitą savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rinksis pensininkų atstovai, kurie teiks socialinio modelio pasiūlymus bei pastebėjimus.
„Ar Lietuvoje galima išgyventi iš šimto penkiasdešimt, dviejų šimtų eurų? Žmogus sumoka už komunalines paslaugas, nusiperka vaistų, be kurių negali išgyventi, ir maistui lieka mažiau nei šimtas litų. O dabar dar mažiau, nes, įvedus eurą, kainos pakilo. Dabar prieš rinkimus politikai daug ką žada, bet iš socialinio modelio mūsų pensininkai nieko gero nesitiki“, - sako Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė.
 
Anot parlamentaro Algirdo Syso, jeigu bus pritarta modeliui, kad dalį pensijų pradėti mokėti iš bendrųjų mokesčių, bus galima tikėtis daugiau tvarumo ir senjorams, ir būsimiems pensininkams.
„Dabartinė demografinė situacija nepalanki socialiniam draudimui, nes įmokų, kurias sumokame, neužtenka, kad pensijos būtų oresnės. Manau, jeigu yra galimybė, nė viena vyriausybė nesistengia taupyti šių žmonių sąskaita, išskyrus konservatorius, kurie atsiraitoję rankoves atiminėjo ir iš ligonių, ir iš bedarbių, ir iš pensininkų.
Jeigu padarysime lemtingą žingsnį, kad dalį pensijų pradėtume mokėti iš bendrųjų mokesčių, tai būtų tam tikras šviesesnis rytojus“, - teigė A.Sysas.
 
Ginčai dėl darbingo amžiaus pratęsimo 
Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai ginčijosi ir dėl pensinio amžius nutolinimo dar keleriais metais, ką numato socialinis modelis. „Žmogus, kuriam penkiasdešimt penkeri metai, jau niekur darbo negali gauti. Jis lieka be socialinių garantijų ir be pragyvenimo šaltinio. Belieka arba badauti, arba vogti, arba eiti prie konteinerių. Pirmiausia turi būti sukurtas modelis, kaip tie žmonės, kurių darbo rinka nepageidauja, gyvens“, - apie darbinio amžiaus ilginimą pasisakė G.Makaravičienė.

„Komitete apie tai (darbinio amžiaus ilginimą – aut past.) dar nekalbėjome, tik pradėsime svarstyti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, kuriame ir yra ši nuostata. Šiam siūlymui nepritarsime. Palikime kitam Seimui“, - sakė A.Sysas.

---

 
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Rimantas Jonas Dagys:
- Pensijų indeksavimas mūsų senjorams nieko neduos, nes pagal socialinį modelį yra užplanuotas pensijų nuvertėjimas, lyginant su vidutine alga. Jeigu šiuo metu yra trisdešimt šeši procentai vidutinės algos, trisdešimt penktaisiais metais planuojami dvidešimt keturi procentai.

Pagrindinis dalykas - įgyvendinti 2011 metais patvirtintas Seimo gaires, kur buvo aiškiai pasakyta, tai yra bazinės pensijos perkėlimas ant valstybės biudžeto, įvedus papildomus mokesčius didelėms pajamoms ir turtui. Prognozuojama, kad trisdešimt penktaisiais metais dirbančiųjų ir pensininkų santykis suvienodės, tad tikėtis didelių pensijų būtų pernelyg naivu.
 

---

 
Trys klausimai premjerui
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius:

- Ko iš naujojo socialinio modelio gali tikėtis mūsų pensininkai?
- Tikiuosi, jog parlamentarai nesiims populizmo, bet realiai imsis pertvarkyti mūsų socialinę sistemą, kuri padės ir pensijas padidinti. Netrūksta Seime ginčų, bet tikiuosi, jog jo nariai norės, kad pensininkai gautų didesnes pensijas ir pritars socialiniam modeliui. Tokiu atveju kitąmet pensijos jau būtų indeksuojamos remiantis įstatymo projekte siūloma tvarka, kuri numato pensijų didinimo nepriklausomumą nuo politikų valios.
 
Pensijos didėtų, priklausomai nuo objektyvių rodiklių. Ir svarbiausia – nuo darbo užmokesčio fondo augimo. Taip pat bus kuriamas ir rezervinis fondas, kuris bus naudojamas pensijoms mokėti tuomet, jei susidarys pinigų joms trūkumas. Keisis ir pensijų skaičiavimo tvarka. Tačiau noriu nuraminti - ji niekam pensijų nesumažins. Tai leis užtikrinti ryšį tarp mokamų socialinio draudimo įmokų ir laukiamos pensijos. Tai, skirtingai nei yra dabar, leis motyvuoti mokėti socialinio draudimo įmokas, mažins interesą slėpti pajamas, mokėti atlyginimus „vokeliuose“.
 
- Jau dabar kalbama, jog tai neduos senjorams naudos, priešingai – dar labiau apsunkins jų gyvenimą...
- Taip kalba tie, kurie siekia, kad Lietuva liktų atsilikusi ir nekonkurencinga, kurie nenori, kad pensijos didėtų priklausomai nuo ekonomikos augimo. Kai kam galbūt patogu pensininkus laikyti už virvelės – ir pensijas didinti tik tuomet, kai patogu politiškai. Mes socialiniu modeliu tam užkirstume kelią.
Valstybėje pripažinti ekonomistai sako, kad socialinis modelis su pensijų sistema - tai svarbiausia, kas padaryta per visą nepriklausomybės laikotarpį.
 
- Kodėl mūsų pensijos vienos mažiausių Europoje, kai tuo tarpu kaimyninėse šalyse jos reguliariai kyla?
- Pensijos didėja ir Lietuvoje. Tik gal ne taip žymiai dėl to, kad mūsų atskaitos taškas, nuo kurio ėmėme didinti, buvo žemiau negu kitų šalių. Taip įvyko būtent dėl konservatorių ir liberalų 2009-aisiais sumažintų pensijų. Be to, kai lyginami tik patys nominalūs dydžiai, nepalyginama su atlyginimais tose šalyse – o būtent atlyginimai yra pensijų mokėjimo prielaida ir objektyvus matas.
 
Dažnai nutylima, ir kad palyginamose šalyse nuo pensijų mokama ir pajamų mokestis, o Lietuvoje tokio mokesčio pensijoms nėra, tad realios pensijos yra adekvačios darbo užmokesčiams Lietuvoje. Bet, žinoma, visuomet norisi didesnių galimybių.