Pertekliniai reikalavimai
Terminą telemedicina galima apibrėžti kaip nuotolinį pacientų konsultavimą ir gydymą pasitelkiant skaitmenines medicininės informacijos išsaugojimo ir persiuntimo priemones. Įprastai, diagnostinius sprendimus medicinoje lemia daug faktorių. Vieni svarbiausių – kokybiška vaizdinė ir žodinė bei tekstinė informacija. Nors Lietuvoje telemedicinos paslaugos reglamentuotos ir pasirašytos sveikatos ministro dar prieš metus, reikalavimai, kurie yra keliami, atrodo pertekliniai. Jei privati įmonė nuspręstų teikti nuotolines konsultavimo paslaugas, visų pirma turės pasirūpinti tinkamu kabineto įrengimu ir būtinos technikos įsigyjimu. Teisės aktų kūrėjams nė motais, kad konsultuojantis specialistas komentuoja gautus vaizdus ir jokių tyrimų pats neatlieka.
Kitose Europos Sąjungos šalyse tokių reikalavimų nėra. Įmonė gali turėti kompetentingų medicinos specialistų, kurie naudojasi tik aukštos vaizdinės raiškos kompiuteriu. Jie gauna atsiųstą grafinę informaciją ir pateikia savo išvadą.
Pagrindinis šios paslaugos privalumas – greitas atsakymas. Telemedicinos entuziastai nesiekia gydyti rimtų onkologinių ligų, bet nuotraukoje įamžinus odos bėrimą ar akies pakitimus ir ją nusiuntus specialistui, galima gauti greitą atsakymą apie būklės rimtumą. Tai naudinga ne tik švenčių ar nedarbo dienomis, kai sudėtinga patekti pas specialistą, bet ir gyvenantiems atokesnėse vietovėse, kur iki artimiausios gydymo įstaigos – ilgas kelias.
 
Aktualu slaugoje
Lietuvoje jau imta kalbėti apie dar glaudesnį technologijų ir sveikatos ryšį. Gimsta terminas teleslauga. Modernios nešiojamos įrangos pagalba slaugytojai gali atlikti tam tikrus tyrimus, kurių informacija ar vaizdai siunčiami gydytojui ir tokiu būdu per atstumą stebima paciento būklė. Tai ypač aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems neįgaliems žmonėms.
Artimiausiais metais Švedijoje planuojama diegti naujovišką sistemą, kurioje kiekvieno žmogaus sveikatos būklę bus galima stebėti naudojantis įvairiais sensoriais ir elektroniniais aliarmais.
Paciento namuose galėtų būti speciali dėžutė ar net įprastas išmanusis telefonas, kuris sujungtų įvairius sensorius namie bei, pavyzdžiui, apyrankė, kuria būtų galima stebėti žmogaus sveikatos rodiklius. Tokia apyrankė galėtų nustatyti žmogaus kraujo spaudimą, deguonies kiekį, žmogaus mitybą, streso lygį, miego sutrikimus. Duomenys būtų persiunčiami į bendrą duomenų bazę, tad būtų galima ne tik nustatyti, bet ir nuspėti ligas. Įvairiose namų vietose įrengti sensoriai stebėtų žmogaus veiklą, gebėtų kontroliuoti, kaip geriami vaistai ir dar daugiau. Tiesa, ekspertai teigia, kad tai dar tolima ateitis. Problema yra ta, kad naudojama įranga nėra homogeniška. Skirtingas technologijas sudėtinga suderinti tarpusavyje, todėl pagal vieną standartą sukurta platforma gali ne visada funkcionuoti.
Švedų sveikatos apsaugos sistemos koncepcija vis dar kuriama, tad planuojama, jog pirminis sistemos variantas bus turimas 2018 metais ir toliau plėtojamas bei pildomas.

---

Faktas
Lietuvoje dar pernai sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta telemedicinos paslaugų teikimo tvarka. Plėtojant šias paslaugas, mažinami kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumai ir pacientų eilės pas specialistus, sprendžiamos atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų stokos problemos.
Naujojoje tvarkoje nustatyta, kad atitinkamos kvalifikacijos gydytojas konsultuoja telemedicinos paslaugą gaunančios asmens sveikatos priežiūros gydytoją dėl paciento anamnezės, sveikatos būklės, klinikinių, instrumentinių tyrimų duomenų, vaizdų ir kitos skaitmenizuotos su paciento sveikata susijusios informacijos.
Naujojoje tvarkoje numatyta, kad telemedicinos paslaugas teikianti ir jas gaunanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga tarpusavyje gali atsiskaityti pagal sutartį, kurių sudarymą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. Be to, konkrečių telemedicinos paslaugų išlaidos gali būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis, kai šios paslaugos teikiamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarka.

---

 
Komentarai
UAB „Teleklinika“ direktorius Kristijonas Valius:

- Telemedicinos legalizavimo procesas prasidėjo dar 2009-aisiais metais, kai buvo pradėtas plėtoti Lietuvos kardiologijos projektas. Tačiau nebuvo pačio teisinio reglamentavimo. Europos Sąjungoje tai yra legalizuota dar prieš vienuolika metų, bet Lietuvoje vis dar trūksta esminių nutarimų. Pavyzdžiui, pacientų duomenų apsaugos įstatymas mūsų šalyje kardinaliai skiriasi nuo europinių. Pokyčiai sunkiai skinasi kelią. Šiuo metu įtvirtintas tik pats telemedicinos terminas. Mūsų klinika daugiausiai dirba ES šalyse, bet ne Lietuvoje, teikiame telemedicinos platformų diegimo ir pardavimo paslaugas. Pacientų konsultavimą atliekame ir Lietuvoje. Pati paslauga yra populiari ypač nedarbo, šventinėmis dienomis. Gauname didelį kiekį užklausų dermatovenerologinėms konsultacijoms. Kai gyventojai nedrįsta klausti mediko tiesiogiai, renkasi tokį būdą. Paprastai, jei konsultacija nėra sudėtinga, atsakymą žmogus gauna jau po valandos. Tai nėra nuotolinė diagnozė, pagrindinis tikslas yra suteikti pacientui informaciją ir psichologiškai nuraminti. Jo išvardinti simptomai yra klasifikuojami, rekomenduojamas nereceptinis vaistas arba pacientas siunčiamas pas konkretų specialistą, paaiškinama, kokių tyrimų gali reikėti, nuo ko pradėti. Tokių atvejų, kai žmogus sunkiai serga, o jam pasakoma, kad viskas gerai, tikrai nėra ir negali būti.
 
Lietuvos telemedicinos asociacijos prezidentas prof. Alvydas Paunksnis:

- Lietuvoje teleradiologijos ir telekardiologijos paslaugos jau yra teikiamos ir reglamentuotos, bet telemedicinos paslaugų tvarka nėra tobula: trūksta kitų specialybių paslaugų kompensavimo iš teritorinių ligonių kasų. Taip pat sudėtinga, nes tokioms sritims kaip akių ar odos ligos yra reikalavimas turėti visiškai įrengtą kabinetą. Akių gydytojui, kuris aprašinėja atsiunčiamus vaizdus, nereikalinga aparatūra, pakanka aukštos vaizdo raiškos kompiuterio. Tačiau pagal reikalavimą reikia turėti visą įrangą ir net slaugytoją šalia. Vakarų valstybėse tokių reikalavimų nėra. Tai lemia biuroktizmas ir supratimo, kaip vyksta šis procesas, stoka. Tikiuosi, kad tai per kurį laiką bus išspręsta. Valstybinėse įstaigose jau dabar yra sudaromos sutartys su trečiojo lygio ligoninėmis. Jei rajone yra visa įranga, bet nėra specialisto, sudaromos sutartys ir vaizdai siunčiami į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Mūsų asociacija dalyvavo darbo grupėje pernai ruošiant telemedicinos reglamentą, tačiau viskas atsiremia į finansus. Jei teikiamos sveikatos paslaugos, jos turėtų būti apmokamos iš ligonių kasų.