Prasčiausia situacija – Vilniuje 
Patikrinimai darželiuose ir mokyklose vykdomi kasmet, tačiau ilgainiui pastebėta, kad problemos giliausiai įsišaknijusios Vilniaus mieste. Sostinėje fiksuojami daug didesni negu Lietuvos vidurkis sergamumo rodikliai, be to, higienos pasų neturi 26 procentai darželių ir net 38 procentai mokyklų.
 

„Daugelis tėvų galvoja, kad higienos pasas tėra biurokratinis dokumentas. Tačiau jame nustatyti esminiai reikalavimai. Jeigu nėra higienos paso, niekaip negalima nuspręsti, ar ugdymo įstaigoje vaikui yra saugu.
Esame pasiruošę patikrinti daugiau negu šimtą Vilniaus darželių ir mokyklų. Operatyviąją kontrolę vykdys pareigūnai iš visos Lietuvos. Tai – pirmas tokio masto patikrinimas. Tam numatytas mėnuo, bet greičiausiai užtruksime ilgiau, nes norime surinkti kuo išsamesnę informaciją“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Problemos bado akis
Kaip didžiausias sostinės ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų bėdas R.Lingienė įvardija didesnį nei leidžiama vaikų skaičių grupėse ir klasėse, nesaugias žaidimų aikšteles, vaikų ūgiui nepritaikytus baldus, netinkamą žaislų priežiūrą, taip pat individualių higienos reikmenų trūkumą. Gaunama ir tėvų skundų. „Tėvai sako, kad nėra galimybės higieniškai atsigerti vandens – vaikai priversti gerti iš tualeto praustuvo. Be to, kai kur vaikai naudojasi nešvariais indais, neturi individualių gertuvių ar vienkartinių stiklinių. Kai kuriuose darželiuose netgi nėra tualeto durų. Tai – ne tik nehigieniška. Galų gale, tai nėra oru.
 
Be to, nėra edukacijos. Vaikai nemokomi plauti rankų prieš valgį, pasinaudojus tualetu ar kaip kosėti sergant. Kita bėda – švaros palaikymas. Labai gėda, bet kai kurios ugdymo įstaigos yra nešvarios. Šiais metais mes atlikome keturiasdešimties mokyklų laboratorinį ištyrimą – buvo ieškota pelėsinių grybų. Jų radome beveik visose mokyklose, bet ne visose patalpose. Vadinasi, kurių patalpų valymas yra atsainus ir tik „dėl akių“. Niekas nenorėtų, kad jų vaikai būtų tokiose patalpose.
Nustatytus ugdymo įstaigų sveikatos priežiūros infrastruktūros trūkumus lydi ir atitinkamos ligos. „Vilniaus miestas ypač išsiskiria vaikų sergamumu kvėpavimo takų infekcijomis ir žarnyno virusiniais susirgimais, kurie atsiranda dėl visų paminėtų problemų“, - pasakoja R.Lingienė.
 

L.S. skaičius
38 - tiek procentų Vilniaus mokyklų neturi leidimo-higienos paso.

 
Nebeleis slėptis šešėlyje 
Prie iniciatyvos kurti vaikų sveikatai palankią aplinką prisidėti ketina ir darželiams bei mokykloms atstovaujančios organizacijos. Štai Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos tarybos narė Manta Dargienė nusiteikusi skatinti, kad kuo daugiau privačių darželių ir mokyklų deklaruotų, ar turi higienos pasus. „Kartais žmonės galvoja, kad privačiuose darželiuose viskas yra puiku ir saugu. Anaiptol – tikrai yra privačių darželių, kurie neturi higienos pasų. Nors tokie darželiai skelbia, kad yra ugdymo įstaigos, jie net neturi elementaraus leidimo dirbti. Jie reklamuoja savo veiklą socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose, tačiau registruose jų paprasčiausiai nėra. Mūsų asociacijos tikslas – ištraukti tokias įstaigas iš šešėlio“, - teigia ji.
 
Gerinti sąlygas nusiteikė ir viešųjų ugdymo įstaigų atstovai. „Vilniaus mieste yra labai daug vaikų, tad sutvarkyti viską taip, kaip reikalauja higienos normos – ne juokų darbas. Pavyzdžiui, mokyklos nespėja apsirūpinti naujais suolais ir tikrai ne kiekvienas pirmokas atėjęs į mokyklą turi reguliuojamą kėdę bei suolą. Ugdymo įstaigoms Vilniuje tikrai skiriama pakankamai lėšų. Tad belieka vienytis, neužsimerkti prieš problemas ir veikti“, sako Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė.
 
Skatina įsitraukti tėvus
Kampanijos tikslas – sutelkti ne tik skirtingas organizacijas, bet ir tėvus. Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu, jie savo ruožtu turėtų aktyviai prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo. „Darželinukų i mokyklinukų tėvai turi teisę reikalauti ne tik ugdymo paslaugų, bet ir šių paslaugų kokybės. Niekas kitas nepamatys tiek trūkumų, kiek mes patys.
Jeigu nesuvoksime, kad turime ne tik galimybę, bet ir pareigą rūpintis vaikų saugumu bei sveikata, niekas kitas tuo nepasirūpins. Raginu prisidėti prie iniciatyvos ir džiaugiuosi, kad tėvai vis aktyviau įsitraukia į šį procesą. Pagaliau turime tamprų tėvų bei atsakingų institucijų bendradarbiavimą. Tai ženklas, kad reikalai gali judėti gera linkme“, - sako ji.

---

Kas laukia po patikrinimo?
NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė:
- Esame numatę, kad užbaigę ugdymo įstaigų patikrinimą ir suradę didžiausias spragas, imsimės edukacinių priemonių. Vieną žingsnį jau žengėme. Patikrinę keletą mokyklų pastebėjome, kad moksleivių suolai yra blogai sureguliuoti. Pasirodo, ligi tol pedagogai nežinojo, kaip tai padaryti. Tuomet nedelsiant pateikėme jiems rekomendacijas raštu. Panašiai spręsime ir kitas problemas: teiksime viešąsias konsultacijas, organizuosime konferencijas ar važiuosime į ugdymo įstaigas ir bendrausime akis į akį.
 
Taip pat norime sužadinti ir tėvų sąmoningumą. Dabar jie randa patraukliai atrodantį privatų darželį ir mano, kad viskas jame gerai. Tačiau gražios sienos ir brangus parketas dar negarantuoja, kad ta aplinka yra saugi vaiko sveikatai.
Nors kampanijos tikslas – ne bausti, o atkreipti dėmesį į tai, kas yra blogai, neatmetu galimybės, kad rimti pažeidimai gali nuvesti iki tam tikrų sankcijų. Jeigu įstaigos geranoriškai reaguos ir pašalins pažeidimus, viskas bus gerai. Tačiau jeigu matysime, kad vaikų sveikatai kyla didelė rizika ir situacija nesikeičia, bus taikomos visos teisės aktais nustatytos priemonės. Kampanija yra kampanija, tačiau vaikų sveikata niekas tikrai nesiruošia rizikuoti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!