Atlyginimas vos viršija minimumą

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė (nuotr.), turinti ilgametę darbo su kurčiaisiais patirtį, puikiai žino, kokios yra reikalingos gestų vertėjų paslaugos. Pasak jos, pagal surašymo duomenis yra iki 8 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų, o gestų vertėjų priskaičiuojama tik apie 110.
„Gestų vertėjų centrai yra penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kasmet jie aptarnauja tūkstančius kurčiųjų. O juos ruošia tik Vilniaus kolegija. Vytauto Didžiojo universitete gestų kalba yra pasirenkamasis dalykas“, – situaciją apibūdina R.Leonavičienė.
Pasidomėjus, kiek mūsų šalyje uždirba gestų kalbos vertėjai, R.Leonavičienė pasiguodė, kad atlyginimai „vos viršija minimumą“. Pasak jos, šio specialisto atlyginimo vidurkis šalyje yra 406 eurai, neatskaičius mokesčių. Kaimyninėse valstybėse vertėjų atlyginimai yra didesni.
Nepaisant nedidelių algų, gestų kalbos vertėjai dirba išsijuosę – vienam jų tenka apie 70 kurčiųjų, nors optimalus skaičius būtų 40.
 
Vertėjauja ir bažnyčioje
Pasidomėjus, kokiomis praktinėmis situacijomis prireikia gestų vertėjų, Ramunė Leonavičienė teigė, kad šį poreikį jį mato kasdieniame gyvenime ir jis nėra tik vienpusis.
„Esame pripratę, kad vertėjo reikia kurčiajam – tai savaime suprantama. Tačiau juk norint pakalbinti tokį žmogų, taip pat reikia, kad jo kalbą kas nors išverstų ir girdinčiajam. Todėl vertėjų paslaugų prašo medikai, teisėsauga, metrikacijos biurai, kunigai. Tokių paslaugų poreikis gali atsirasti įvairiose situacijose. Yra tekę vertėjauti netgi šeimyninių švenčių metu“, – sakė ji.
Paklausėme, ką daryti specialistui ar įstaigai, kuris nori užsisakyti gestų vertėjo paslaugas. „Gestų kalbos vertėją gali laisvai užsisakyti tiek girdintieji, tiek kurtieji. Taip kurtiesiems užtikrinama galimybė komunikuoti su visuomene. Tik dėl vertėjų stygiaus, tuo metu jie gali būti užimti“, – situaciją iliustravo R.Leonavičienė. Pasak jos, vertėjo paslaugas, nesvarbu, ar jas užsisako neįgalusis, organizacija, ar sveikas asmuo apmoka valstybė.
„Be to, būna ir taip, kad žmogui vieno vertėjo nepakanka. Tarkim, jei visą dieną vyksta paskaitos, neįgaliam studentui prireikia kelių vertėjų“, – sako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos vadovė. - Didžiausias gestų kalbos vertimo sunkumas yra tas, kad jis visada yra sinchroninis. Toks vertimo būdas yra pats sudėtingiausias, nes vertėjai pavargsta tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, todėl kartais ir prireikia kelių specialistų.“
 
Trūksta televizijos programų
Vytauto Didžiojo universitete dirbantis Arūnas Bražinskas pats turi klausos negalią, tačiau, nepaisant to, neįgalus lietuvių gestų kalbos dėstytojas puikiai sugeba girdintiesiems atskleisti kurčiųjų pasaulį.
Kalbėdamas apie bendrą situaciją Lietuvoje, jis teigė, kad ji pamažu gerėja, tačiau dar reikia priimti nemažai sprendimų, kurie leistų palengvinti kurčiųjų gyvenimą. „Nors situacija, palyginti su ta, kuri buvo prieš 20 metų, pagerėjo ir kurtiesiems atsirado naujų galimybių, pavyzdžiui, studijuoti, aktyviau dalyvauti įvairioje veikloje, valstybės dėmesio šiai sričiai vis dar trūksta“, – tikina A.Bražinskas.
„Ne tik gestų vertėjų trūkumas, jų maži atlyginimai kelia nerimą. Pasigendame televizijos laidų, filmų, kurie būtų išversti į gestų kalbą arba titruoti specialiais titrais, skirtais būtent mums. Kai kuriose ES šalyse netgi animaciniai filmai verčiami į gestų kalbą. Pavyzdžiui, Čekijos televizija iš ryto rodo animacinį filmą, kurį gali žiūrėti ir girdintys, ir kurtieji vaikai, nes gestų vertėjas verčia įgarsinimą. Pas mus to labai stinga“, – apgailestavo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.
 
Komentaras
Neįgaliųjų reikalų departamento Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolanta Mikulėnienė:
- 2013-2017 metų priemonių plane dėl gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo yra numatytos atitinkamos priemonės, kurių įgyvendinimas turės įtakos vertėjų darbo užmokesčiui.
Gestų kalbos vertėjų skaičius turėtų augti, nes siekiama, kad 2017 metais vienas gestų kalbos vertėjas aptarnautų 40 kurčiųjų. Kalbos vertėjų neturėtų pritrūkti, nes šiuo metu lietuvių gestų kalbos programą studijuoja 53 studentai.
2014 m. į gestų kalbą verstų televizijos informacinių ir kitų laidų transliacijų dalis iš bendro LRT televizijos transliacijų skaičiaus buvo 8 procentai, tačiau iki 2017 m. numatyta šį procentą didinti iki 20 proc.
 
Tarp kitko
Gestų kalba visose šalyse yra skirtinga.
Iki 2017 m. valdininkai žada sumažinti gestų vertėjų darbo krūvį. Numatoma, kad vienam vertėjui teks 40 neįgaliųjų.
Gestų vertėjų centrai yra įsikūrę penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Gestų kalbos vertėjus Lietuvoje ruošia tik Vilniaus kolegija. Vytauto Didžiojo universitete yra dėstoma gestų kalba, tačiau tik kaip pasirenkamasis dalykas