Dr. Valentinas Mačiulis: „Kai rėksniai imasi pertvarkų, gero nelauk“

Evelina Machova
2015-10-09
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius dr. Valentinas Mačiulis sako, kad jau trisdešimt aštuonerius metus kaip papūga kartoja vienas skaudžiausių psichikos sveikatos problemų, bet į jas politikai nelabai reaguoja. Tik skėsčioja rankomis ir teisinasi, jog nenori žlugdyti verslo.
Dr. Valentinas Mačiulis: „Kai rėksniai imasi pertvarkų, gero nelauk“
„Štai aukščiausiu lygiu imtasi pertvarkyti vaikų globos įstaigas... Vaikus kaip bulves iš vieno maišo suskirstys į penkiolika mažesnių plastikinių maišelių. Bet kas iš to, jei neturime pakankamai specialistų, kurie su jais dirbs?“, - retorinį klausimą užduoda Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius dr. Valentinas Mačiulis.

- Neseniai keli šalies psichologai ir psichiatrai viešai atsisakė bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija, neva pastaroji savo sprendimais užkerta kelią plėtoti profesionalią pagalbą psichikos sveikatos srityje. Ką manote jūs
-
 Ir ačiū Dievui, kad išėjo. Be tų psichiatrijos analfabetų, kompetentingi žmonės viską sutvarkys kur kas geriau. Rėksniai, kurie „daro pagadą“ visai sistemai, pripratę prie lengvai gaunamų pinigų ir juos stengiasi gauti bet kokia kaina. Norint spręsti psichikos sveikatos problemas, reikia įdėti darbo, suprasti, ką darai bei numatyti, kas bus po to. Tūlas psichologas, net nematęs psichikos ligonių, neperskaitęs bent kelių mokslinių straipsnių bei vadovėlių, aiškina, kaip gydyti psichikos ligas. Kvailystės! Kalba psichologai, apsišaukę „ekspertais“, nedalyvavę psichiatrijos sistemos pertvarkose, personalo mokymuose keliose užsienio valstybėse, neturintys patirties kompleksiškai gydant psichikos ligonius, bet turi įžūlumo spręsti, kaip pertvarkyti psichiatrijos tarnybą. Savižudybių problemos Lietuvoje jokia telefonine pagalba prie konsultanto ragelio pasodinus savanorius neišspręsi. Psichologinio savarankiško psichikos ligų gydymo, kaip tūlas psichologas porina, apskritai nėra. Daugelis psichikos ligų nulemtos paveldimumo, asmenybės sutrikimai taip pat koreliuoja su panašiais sutrikimais šeimose ar giminėje ir taip toliau. Taigi, aiškiai matyti didelis noras gauti pinigų iš psichiatrijai skirto finansavimo, kuris neproporcingas, lyginant su kitomis ligomis, tai yra mažas ir nepakankamas. Verčiau jau eitų ir padėtų dirbti specialiosios pedagogikos vaikų globos įstaigų specialistams, o ne pliurptų niekus.
 
- Jei jau prabilote apie vaikus, pastaruoju metu dažnai kalbama ir apie tai, kad sveikatos politikai sugriovė šalyje veikusią vaikų psichiatriją, o sostinėje jos iš viso neliko...
- Palaukit, kas ją sugriovė? Ar tik ne garsiausiai ir aršiausiai pastaruoju metu šaukia save visuomenės veikėju pasivadinęs tūlas? Ir ką reiškia, kad Vilniuje tokios pagalbos vaikams nebėra? Vaikų psichiatrija ir šiandien veikia, o Vaiko raidos centre nei vaikai, nei paaugliai, turintys ūmių psichozių, nebuvo gydomi, nors turėjo būti gydomi.

Štai aukščiausiu lygiu imtasi „pertvarkyti“ vaikų globos įstaigas... Vaikus kaip bulves iš vieno maišo suskirstys į penkiolika mažesnių plastikinių maišelių. Bet kas iš to, jei neturime pakankamai specialistų, kurie su jais dirbs? Tos bulvės mažesniuose plastikiniuose maišeliuose greit suges.

- Kaip suprantu, nepritariate minčiai, kad vaikų globos namai būtų pertvarkomi ir vaikai gyventų nedidelėmis grupelėmis. 
- Iš dalies pritariu, tačiau specialistai turbūt nelabai supranta, kas yra paaugliai, juolab sunkiai auklėjami. Pirmiausia reikia turėti pakankamai personalo, kuris galėtų dirbti su tokiais vaikais. Specialistų gi taip greit nepadauginsi, kaip norėtum. Darbui su sunkiai auklėjamais vaikais personalo turi būti tris, keturis kartus daugiau negu globotinių. Mes tokių sąlygų kol kas neturime. O dabar „specialistai – vidutiniokai psichiatrai“ lenda į socialinių pedagogų daržą, nesuprasdami, kokiomis sąlygomis tie vaikai auga. Jiems nepakankamai suformuotos vertybės, nes augo probleminėje šeimoje ir negavo specialistų pagalbos. Visa tai yra girtavimo pasekmės, apie kurias aš kartoju jau trisdešimt aštuonerius metus. Psichologai ir psichiatrai turėtų dirbti kartu su socialiniais darbuotojais, o ne kariauti su vėjo malūnais.

- Bet dėl šių problemų kaltinti vien velnio lašus gal ne visai teisinga...
- Daktaras Alvydas Benošius, teismo medicinos atstovas, surinko visą informaciją apie išorines mirtis nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Septyniasdešimt procentų jų įvyko dėl alkoholio. Tai reiškia, kad per dvidešimt penkerius metus praradome 130 tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – iš žemėlapio išnyko Klaipėda. O maždaug trijų tūkstančių žmonių miestelis iki šiol laksto po Lietuvą, apsėstas baltosios karštinės. Kalbame, kad reikia valdyti girtavimo mastus, bet valdininkai nelabai suvokia, ką reiškia 16,5 litro vidutiniškai suvartojamo alkoholio – po puse litro kasdien vienam vyrui. Juokingos kalbos, kad alkoholio vartojimas išaugo dėl atvykstančių turistų. Juk atvažiuoja ne „pijokai“, o lyg ir kultūringi žmonės. Alkoholizmo problema rimta, bet kaip bebūtų gaila, niekas nesiryžta imtis rimtų politinių sprendimų. Vis saugo verslą, kad jis nežlugtų...
 
- Prieš kelias savaites ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog netrukus psichiatrai pajus valdininkų daromų sprendimų naudą. Pajutote?
- Jaučiasi. Gavome patikinimą, kad bus finansuojami brangūs tyrimo ir gydymo metodai, tokie kaip elektroimpulsinė terapija bei transkranijinė magnetinė stimuliacija. Tai - brangios paslaugos. Planuojama vienam pacientui apmokėti dešimt tokių procedūrų.

Antra gera žinia, kad bus apmokamos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šioje srityje dirbame jau ne vienerius metus. Juk nė vienas pacientas iš ligoninės negali būti tiesiog paleistas į gatvę. Reikia tam tikro socialinio paketo, kad kuo ilgiau jis būtų išlaikomas remisijoje.

- Negi anksčiau to nebuvo?
- Žinoma, kad buvo. Sistema sukurta pagal australų modelį, tik iki šiol paslaugos nebuvo apmokamos iš ligonių kasų. Jei atvirai, sunkiai įsivaizduoju, kaip mažesnės ligoninės šimto ar dviejų šimtų lovų gali išsilaikyti. Matyt, problemas sprendžia gydytojų atlyginimų sąskaita, todėl ir bėga visi į privačią praktiką. Tada prasideda konkurencija ambulatorinių paslaugų srityje.

- Na, bet konkurencija iš principo nėra blogai - verčia pasitempti... 
- Blogiausia, kad ambulatorinė „kabinetinė“ pagalba gali išreguliuoti Psichikos sveikatos centrų veiklą, kuriems pirminėje grandyje tenka didžiausia atsakomybė. O privatūs psichiatrai tos atsakomybės kratosi, tiksliau, stengiasi atsisakyti sunkių atvejų. Nori, kad ateitų kokia močiutė, pasiskųstų, sumokėtų pinigėlius. Gydytojas gi parašytų receptėlį, maloniai paspaustų ranką, nusišypsotų, gal dar muzikėlės duotų paklausyti ir paleistų. Bet tai - ne psichiatrija, o akių dūmimas.

Dosjė
1993 m. apgynė disertaciją „Maniakinės-depresinės psichozės katamnezės tyrimo duomenys“.
111 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose psichiatrijos istorijos, nuotaikos sutrikimų, narkologijos ir psichiatrijos pagalbos organizavimo, neurobiologinių tyrimų ir kt. klausimais autorius ar bendraautorius.
Knygos „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 1903-2003“ aut. „Psichiatrijos terminų žodyno“ (2000 m.).
Valstybinės Lietuvos sveikatos programos, Narkologinės sveikatos priežiūros įstatymo, Lyties pakeitimo įstatymo, kt. teisinių ir poįstatyminių aktų bendraautorius. Suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu (2008 m.).


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Velykiniai troškimai: ir pavalgyti, ir sulieknėti

      Šv. Velykų pusryčiai – laukiamiausia šventės akimirka ar stresas, vien pamąsčius apie valgiais nukrautą stalą? Mitybos specialistų teigimu, giliai įsišaknijusios „dėkis dar“ ir naujosios „dietų“ kultūros sandūra turi skaudžių pasekmių: abiem atvejais formuojasi blogi mitybos įpročiai...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

      „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris