Akivaizdu, kad bus sunkiai įgyvendinama Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog prasidėjus naujiems metams be tėvų globos likę mažamečiai (iki trejų metukų) negali būti atiduodami į globos institucijas. Nebent išimtinais atvejais. Realybė tokia, kad augančiųjų valdiškuose namuose nemažėja, o norinčių globoti likimo nuskriaustuosius nedaugėja. Blogiausia tai, kad šiuo metu nėra kitų alternatyvų, išskyrus globą šeimoje ar šeimynose, kurios visų be tėvų globos likusiųjų nebegalės priglausti.
Organizacija „SOS vaikų kaimas“ prieš metus pradėjo mokyti žmones, kaip tapti profesionaliais globėjais. Šiuo metu 11 tokių apmokytų šeimų augina 24 vaikus. Toks globos būdas, kaip ir kitos bendruomeninės globos rūšys, yra alternatyva globai institucijose – vaikai auga specialiose šeimynose, su giminaičiais arba prižiūrimi profesionalių globėjų.
Smarkiai vėluoja
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova liūdnai konstatuoja, jog siekiant visiškai atsisakyti vaikų namų institucinės globos pertvarka smarkiai vėluoja.
„Manau, kad uždaryti specializuotų vaikų namų nepavyks, nes bus tokių auklėtinių, kuriems reikės daug kompleksinės pagalbos ir medicininių intervencijų. Taigi valdiški namai bus reikalingi – Lietuvoje užtektų penkiasdešimt vietų įstaigos vaikams, kuriems reikalinga intensyvi slauga.
Bet jeigu stiprinsime ankstyvosios reabilitacijos tarnybų darbą, individualizuota pagalba bus suteikiama pagal vaiko ir šeimos poreikius, bus sukurtos laikino atokvėpio paslaugos, o mokykloje vaikai turės asistentus, specializuoti vaikų namai išnyks savaime. Juose augančiųjų išties smarkiai sumažėjo. Dabar didesnė problema yra su sveikais vaikais“, - sako D.Migaliova.
Išeitis – socialiniai globėjai
Pasigirsta siūlymų, kad reikia ieškoti alternatyvių globos formų be tėvų likusiems vaikams.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti socialinės globos formą šeimoje. Anot parlamentaro, tai iš tikrųjų leistų ženkliai sumažinti vaikų skaičių valstybinėse globos įstaigose.
Parlamentaras pabrėžia, kad profesionalūs socialiniai globėjai gali užtikrinti tinkamą šeimos aplinką įvairių rizikos grupių vaikams, kuriems sudėtinga rasti įprastus globėjus – tai negalią, specialiųjų poreikių ar elgesio problemų turintys vaikai bei paaugliai.
„Socialinės globos modelio įtvirtinimas - viena alternatyvų, kuri padėtų apsaugoti vaikus nuo smurtinės institucinės globos. Tokie globėjai vaikams galės suteikti šeimai artimą aplinką. Be to, socialinės globos tikslas - vykdant nuolatinį darbą sudaryti sąlygas vaiką grąžinti biologiniams tėvams arba giminaičiams, o praradus tokią galimybę – paruošti nuolatinei globai ar įvaikinimui“, – sako M.Majauskas.
Ministerija skatina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi kiek kitokios pozicijos.
„Jau ir dabar savivaldybės turi galimybę organizuoti socialinių globėjų paslaugas be tėvų globos likusiems, taip pat socialinės rizikos ar neįgaliesiems vaikams.
Todėl savivaldybes, kurios sprendžia tėvų globos netekusių vaikų iki trejų metų globos nustatymo ir apgyvendinimo klausimą, skatiname organizuoti šių socialinių globėjų paslaugų teikimą kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis“, - sako
SADM Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.
Ministerija laikosi pozicijos, kad socialinių paslaugų įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos gali organizuoti ir koordinuoti visą socialinių globėjų veiklos procesą – nuo jų atrankos, parengimo, vertinimo, vaiko apgyvendinimo socialinių globėjo šeimoje, pagalbos teikimo ir taip toliau.
„Labai gerai, kad yra rengiami profesionalūs socialiniai globėjai. Gal toks kelias ir prigis Lietuvoje. Tik manau, kad turėtų būti prieinamos specialisto, kuris, jeigu iškyla santykių krizė, teiktų konsultacijas, paslaugos“, - sako bendrijos „Viltis“ vadovė D.Migaliova.
Tarp kitko
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 52 šeimynos, kur yra globojami 447 vaikai.
„Vaikų iš globos institucijų apgyvendinimas šeimynose priklausys nuo to, kiek naujų šeimynų susikurs Lietuvoje, kiek pilnamečių vaikų paliks jas ir atsiras laisvų vietų. Ministerija neturi informacijos, jog vaikai būtų globojami perpildytose šeimynose“, - tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.
Anot jos, šeimynoje turi gyventi ne daugiau kaip aštuoni tėvų globą praradę ar socialinės rizikos vaikai. Jei apgyvendinamas neįgalus arba turintis elgesio bei emocinių sutrikimų vaikas, šeimynoje gali gyventi ne daugiau kaip šeši nepilnamečiai.
Komentaras
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė:
- Žmones, kurie būtų pasirengę globoti tokius mažus vaikus, iš tikrųjų reikia paruošti ne tik psichologiškai, bet kad jie turėtų ir tam tikrų medicininių gebėjimų. Neseniai šia tema vyko pokalbis su kūdikių namų vadovais. Jie ir sako: štai, turime visų sričių specialistus, pediatrus, kurie gali apžiūrėti mažylį, kuris pas mus patenka tiesiai iš gimdymo namų.
Kartais per kelias dienas pasireiškia ženklūs sveikatos sutrikimai. Man pasakojo, kad labai mažam vaikui turėjo atlikti detoksikaciją, nes visą nėštumo laikotarpį mama girtavo. Be to, turime nepamiršti fakto, kad į kūdikių namus patenka daug negalią turinčių vaikų. Dažniausiai įsivaikinti norima sveiką ir gražų vaiką. O kur dėti turinčiuosius negalią, kuriems reikia išskirtinės ir kur kas didesnės pagalbos? Gražūs mūsų norai, galvojant apie vaikus, turi būti nukreipti ne tik į sveikuosius, bet ir į neįgalius.
Komentuoti: