Zita Kelmickaitė: „Sąnariai visąlaik apie save primena“

Deimantė Gruodė
2019-11-21
Televizijos ir radijo laidų vedėja, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė (68 m.) pasakoja, kad į kelionę visuomet pasivadina tik jauną operatorių, idant kolega nesiguostų nepakeliamasis sąnarių skausmais, kurie gerai pažįstami vyresniems šios profesijos atstovams. Juos tenka kęsti ir Z.Kelmickaitei.
Zita Kelmickaitė: „Sąnariai visąlaik apie save primena“
Pasak televizijos ir radijo laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės, bėda ta, kad mes linkę numoti ranka į organizmo siunčiamus signalus. Pro ausis praleidžiame ir medikų patarimus bei rekomendacijas. Nors gydytojai ragina susimąstyti apie sąnarių „galiojimo laiką“, kadangi šiems susidėvėjus juos gali teikti keisti dirbtiniais, žinoma moteris apgailestauja, jog neklausydami medikų rizikuojame prisišaukti nelaimę.

Neturi laiko gydytis
„Visą laiką jaučiu sąnarius. Kartais juos skauda labiau, kartais mažiau. O vienąsyk kojos kelias buvo tiek sutinęs, jog kolegė Edita Mildažytė, pamačiusi, kaip sunkiai lipu laiptais, mane kone per prievartą įsodino į automobilį ir nuvežė į Lazdynų (Respublikinę Vilniaus universitetinę – red.) ligoninę. Apžiūrėjęs chirurgas konstatavo, kad yra trūkęs meniskas. Bet negi dėlto mesiu visus darbus – neturiu laiko gydytis“, - sako darbais užsivertusi Z.Kelmickaitė.
Tuomet jai buvo skirti nuskausminamieji vaistai. Skausmas tuokart liovėsi, atslūgo ir kelio tynimas. Pasak Z.Kelmickaitės, bėda ta, kad mes linkę numoti ranka į organizmo siunčiamus signalus. Pro ausis praleidžiame ir medikų patarimus bei rekomendacijas. Nors gydytojai ragina susimąstyti apie sąnarių „galiojimo laiką“, kadangi šiems susidėvėjus juos gali tekti keisti dirbtiniais, žinoma moteris apgailestauja, jog neklausydami medikų rizikuojame prisišaukti nelaimę.
 
„Kai žmogus guodžiasi, kad sąnariai „neklauso“, norisi užduoti klausimą: o tu klausai, ką tau sako gydytojai? Pavyzdžiui, jei daug stovime, jie ragina šiek tiek išjudinti, „paklibinti“ sąnarius, pasivaikščioti. Galvoji, negi aš dabar kaip kvailė trypsiu arba linguosiu kojomis. Mačiau, kaip šventai gydytojų klausoma, pavyzdžiui, Amerikoje ar Australijoje, o mes esame nepaklusnūs pacientai“, - pripažįsta moteris. Z.Kelmickaitė sako yra gėrusi ir VERSAN papildus sąnariams – džiaugiasi, kad šie padėjo ir sveikata ženkliai pagerėjusi.
 

Antsvoris – priešas 
„Antsvoris irgi nepadeda sąnariams. Jei tik paklausytum gydytojų ir vakarais nevalgytum... Bet darbo mašina taip užsisuka, kad grįžęs iš darbo vienuoliktą valandą vakaro negi neįmerksi akių į skaniai atrodančią lėkštę ar neįmesi į pilvą sumuštinio“, - sako Z.Kelmickaitė.
Moteris džiaugiasi, kad sąnariai jai neiškrėtė pikto pokšto dalyvaujant LRT projekte „Nacionalinė ekspedicija“, kuomet komanda plaukdama upėmis jau aplankė Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją ir Latviją. Narstant per istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes reikėjo nepaprastai daug ištvermės ir fizinių jėgų. Ponia Zita prisimena, kad per prieš metus vykusią ekspediciją buvo nepalyginamai sunkiau, nes labai tino kojos.
 
„Mano amžinatilsį mama sirgo sąnarių ligomis. Mačiau, kaip ji deda visokius kaulažolių ir auksinio ūso kompresus. Pirmiausia svarbu pakeisti žmonių supratimą, kas yra sąnariai. Galvoji, apsimausiu ilgas kelnes ir niekas nematys, jog kojos sulinkusios. Prisimenu, kaip vieną rytą einu į darbą ir matau priešais ateinančią it klaustukas sulinkusią moters figūrą. Galvoju, negi čia mūsų darbuotoja. Prieinu pasiteirauti, kas jai atsitikę. Kolegė prasitarė, kad vasarą gulsis ant operacinio stalo. Galvoju, kaip ištiesinti tokį klaustuką - taigi ne popieriaus lapas... Po operacijos aš ją vėl sutinku tiesią it stygą. Ji sako: žinai, bet aš visa sukalta geležimi...“ – pasakoja Z.Kelmickaitė, pridurdama, kaip svarbu iš anksto pasirūpinti sveikata, nelaukiant, kol prirems bėda.
Kartą ponią Zitą buvo taip „surakinę“, kad net iš lovos pakilti negalėjo. Kadaise ji vadovavo universiteto folkloro ansambliui „Ratilio“, kur šoko daug būsimųjų gydytojų – universiteto studentų.
„Galvoju, kaip išlipti iš lovos. Tuo metu dar buvo laidiniai telefonai. Tad nukritau iš lovos ant žemės ir prišliaužusi prie telefono paskambinau“, - nemalonų atvejį prisiminė moteris.
 
Mėgsta keliauti
Z.Kelmickaitė juokauja, kad fizinį aktyvumą palaiko nebent tuomet, kai vejasi troleibusą ar autobusą. Be to, gyvendama ketvirtame aukšte kiekvieną rytą aukštai laipioja, namo grįžta su sunkiais nėšuliais rankose.
„Kaimynai juokiasi, kad manęs nepavysi. Tad kol nepaveja, tol yra gerai“, - nusijuokia Z.Kelmickaitė.
 
Moteris mėgsta keliauti. Lankėsi Kinijoje, Australijoje, Amerikoje, Izraelyje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.

„Skrydis į Australiją trunka šešiolika valandų. Taip džiaugiuosi, kuomet įsėdu į lėktuvą ir išsimiegu kaip kūdikis. Operatorius tik spragteli pirštais, kad jau atvykome. Visada imu tik jauną operatorių, idant jis nors nepasakotų apie jokius sąnarius. Įsivaizduokite, operatoriai visą gyvenimą nešioja kameras, kurios anksčiau, beje, būdavo sunkesnės. Jų fizinis krūvis labai didelis: jie turi bėgti, susilenkti, atsigulti, kad pagautų vienokį ar kitokį kadrą. Tad vyrams būna ir iškrypę stuburai, ir sąnariai skauda“, - pasakoja laidų vedėja.
 
Grožio kultas
Z.Kelmickaitė pastebi, kad dabar kalbame tik apie tai, kaip nebūti storam užuot daugiau rūpinęsi sąnariais ir kaip pratęsti jų galiojimo laiką. Dažnai numojama ranka į tai, kad sąnariai girgžda. Kol prie sienos nepriremia sunkūs sveikatos rūpesčiai.
„Jeigu ant veido iššoka spuogas, iš karto negražu. Bet ne dėl grožio gyvename. Gyvename, kad vaikščiotume, kad mūsų protas būtų aštrus. Ar mato kas, kad man skauda sąnarius? Ne! Prikąsiu lūpą ir jūs tikrai nesuprasite, kad man ką nors skauda. Nepamatysite, kad aš dabar iš mašinos, kai važiuojame filmuoti, jau nebeiššoku taip lengvai, o atsargiai dedu koją, nes kojos yra medinės, jas skauda. Būna naktį taip maudžia kojų pirštus...“ - pasakoja moteris.
Pasak Z.Kelmickaitės, norėdami išsaugoti sveikus sąnarius nerykite nesveiko maisto, vaikščiokite daugiau arba plaukiokite baseine, su niekuo nesipykite ir džiaukitės gyvenimu. „Jeigu būtų tokios trys tabletės – nuo pykčio, amžino nepasitenkinimo gyvenimu ir džiaugsmo, taigi jas gertum kiekvieną dieną“, - pokalbį užbaigia žinoma moteris.


 
Komentaras 
Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas:

- Pagal fizikos dėsnius bet kuri judanti sistema yra pasmerkta sudilti. Tad žmogus, kaip ir visi kiti judantys gamtos kūnai, vienaip ar kitaip yra pasmerkti sudilti. Jeigu tai yra fiziologinis procesas, sąnarys mums tarnauja iki gyvenimo pabaigos. Žinoma, jis kenčia, bet vis tiek tarnauja. Problema šiais laikais yra ta, kad negyvename taip, kaip mūsų kūnas yra sutvertas. Visų pirma per daug sėdime.
Pagal neigiamą poveikį sėdėjimą galima prilyginti rūkymui. Tokiu atveju keičiasi ir medžiagų apykaita, ir kraujagyslės tampa mažiau elastingos, sąnario apykaita irgi keičiasi. Be to, vyksta natūralūs amžiaus pokyčiai. Vienas jų – nuo trisdešimt penkerių ar keturiasdešimties metų kiekvienas mūsų prarandame po 0,5 iki 1 procento raumeninės masės kasmet. Jeigu nieko dėl to nedarome. Tad apsauga sąnariui irgi mažėja. Kai kūnas to neigiamo krūvio priimti nebegali, sąnarys „griūna“.
 
Kuo žmogui daugiau metų, tuo turime daugiau, o ne mažiau judėti: ir darže pasikapstyti, ir gėlytėmis pasirūpinti, atlikti buities darbus ar sugrėbti lapus. O jeigu galvojame apie sportą, tai turi būti įvairiapusė veikla.
Turint antsvorio dažniausiai būna sutrikusi medžiagų apykaita ir tai kenkia sąnariams.
Sąnariui yra reikalingos įvairios medžiagos. Bet visų pirma turime sudaryti judesio režimą. Nes jeigu aš sėdžiu prie kompiuterio, spaudau pelę rodomuoju pirštu ir įsivaizduoju, kad suvalgius šaltienos sąnariams bus geriau, tikrai geriau nebus. Tik nuo riebalų pertekliaus užaks kraujagyslės.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...
    Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

    Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

    LSMU Kauno ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinis chirurgas, koloproktologas prof. dr. ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!
    Keistoji medicina
    Henrikas Vaitiekūnas Keistoji medicina

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica