Valgau, nes… esu nemylimas

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2023-11-10
Kiek žmogus turi suvalgyti šokolado, kad pasijaustų mylimas? Kodėl vaikystėje patirta trauma suvalgyti viską, kas įdėta į lėkštę, ateityje gali atsiliepti mitybos sutrikimais? Atsakymus į šiuos klausimus padėjo rasti Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuoti grupiniai dėmesingo valgymo užsiėmimai. Lapkritį minint Pasaulinę sveikos mitybos dieną didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės valgymo įpročiams: kada, kuo ir kaip mes maitinamės?
Valgau, nes… esu nemylimas
Valgyti žiūrint televiziją, klausantis muzikos, kalbantis su namiškiais ar kolegomis, kai kada net dirbant, tapo įprasta. Bėda ta, kad nuolatinė stimuliacija neleidžia žmogui tinkamai mėgautis maistu, silpnina skonio jutimą, maisto vartojimo kontrolę.

Netilpo visi norintieji
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui paskelbus apie dėmesingo valgymo užsiėmimus, registraciją teko sustabdyti jau tą pačią dieną. Vos per kelias valandas užsipildė dvi savanorių, siekiančių keisti valgymo įpročius ir įgyti žinių apie sąmoningą valgymą, grupės.
 

„Visi norintieji netilpo, tad poreikis išties didelis. Nuostabu, kiek daug žmonių, atkreipę dėmesį į užsiėmimų pavadinimą, pagalvojo – štai ko man reikia. Vadinasi, visi jie valgymo procesu ir visais su valgymu susijusiais pasirinkimais nėra patenkinti“, – sakė užsiėmimus vedusi gydytoja dietologė-psichoterapeutė Kristina Jasmontienė.

 
Sveikatos specialistų teigimu, visuomenė nebemoka susitelkti į valgymo procesą. Valgyti žiūrint televiziją, klausantis muzikos, kalbantis su namiškiais ar kolegomis, kai kada net dirbant, tapo įprasta. Bėda ta, kad nuolatinė stimuliacija neleidžia žmogui tinkamai mėgautis maistu, silpnina skonio jutimą, maisto vartojimo kontrolę: kartais suvalgoma per daug, kitais atvejais – per mažai. Tokie valgymo įpročiai gali smarkiai atsiliepti tiek fizinei, tiek emocinei žmogaus sveikatai.
 

Netinkamus ir nesąmoningus valgymo įpročius formuoja ir nuolatinis maisto bei informacijos perteklius. „Šiandien mus supa daug naujienų ir pagundų. Natūralu, kad žmogus ima valgyti ne laiku ir netinkamai, net nebūdamas alkanas. Kai kurie mėgina vadovautis girdėtomis rekomendacijomis, bet sako, kad jos neveikia arba kad jų sunku laikytis. Šie kursai buvo puiki proga pažvelgti į pasirinkimus, santykį su maistu ir valgyti dėmesingiau“, – teigia Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Macaitienė.
 
Valgyti medituojant 
Per aštuonis užsiėmimus dalyviai diskutavo skirtingomis – alkio jausmo atpažinimo, fiziologinio sotumo, fiziologinio alkio, emocinio alkio, psichologinio sotumo, atjautos ir kitomis – temomis. Kursų metu taikyta sparčiai populiarėjanti mindfulness, arba dėmesingo įsisąmoninimo, praktika ir labiausiai paplitęs šios praktikos būdas – meditacijos.
 
„Vaizduotės pagalba galima analizuoti kūno pojūčius ir atpažinti tikruosius jo poreikius. Gana įprasta, kad žmogus maistu tenkina visai kitas savo reikmes. Na, kiek jis turi suvalgyti šokolado, kad pasijaustų mylimas? Peršasi išvada, jog asmuo turi tam tikrų problemų, kurias mėgina spręsti netinkamu būdu – nesąmoningai valgydamas“, – pasakoja G.Macaitienė.
 
K.Jasmontienės teigimu, dėmesingo valgymo metu yra atliepiamas tikrasis organizmo poreikis. Mokomasi stebėti savo kūną, valgyti tik tuomet, kai jaučiamas alkis. „Kartais mintis „noriu šokolado“ yra kur kas daugiau nei alkis. Meditacijų metu dalyviai stebėjo, kas su jais vyksta valgant ar mąstant apie maistą, ir suprato, kad už šios minties dažnai slepiasi nepatenkinti žmogiškieji, socialiniai, emociniai, ryšių poreikiai. Galbūt žmogus paprasčiausiai jaučiasi nemylimas“, – pastebi gydytoja.
 
Vaikystės traumos

Anot G.Macaitienės, nemaža dalis kursų dalyvių meditacijų metu grįžo į vaikystę, nes būtent tada patirtos su valgymu susijusios traumos šiandien neleidžia tinkamai maitintis.
 

„Vaikystėje galiojusios taisyklės, kad privalai viską suvalgyti, negali palikti tuščios lėkštės arba, atvirkščiai, nuolatinis maisto trūkumas formavo atitinkamus valgymo įpročius, kurie šiandien neleidžia įsiklausyti į tikruosius kūno siunčiamus signalus, – sako Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Macaitienė. – Taip pat ir ugdymo įstaigų taisyklės arba prievarta, kai, pavyzdžiui, darželyje vaikas verčiamas išgerti pieno stiklinę, nors namuose jam leidžiama to nedaryti, virsta traumuojančiomis patirtimis. Vėliau jos neleidžia pažinti mums tikrųjų savo kūno poreikių.“

 
Vyrai greitai dingsta
Nors dvi organizuotos dėmesingo valgymo užsiėmimų grupės buvo sausakimšos, kursų nebaigė nė vienas vyras. „Manau, visuomenė vis dar nėra pakankamai brandi. Daliai žmonių tokie užsiėmimai atrodo kvaili: na, kaipgi dabar mokysimės valgyti? Todėl į užsiėmimus, kaip įprasta, susirenka nebe naujokai: dalyviai jau būna ieškoję sprendimų, kaip pakeisti netinkamą santykį su maistu, turi tam tikros patirties. Ir tai beveik visuomet būna moterys. Į kursus atėjęs vienas kitas vyras jau po pirmo užsiėmimo dingsta…“ – pasakoja K.Jasmontienė.
 

Vis dėlto tai nėra rodiklis, jog vyrai su šiomis problemomis susiduria rečiau nei moterys. „Gilintis į save, rūpintis savo psichoemocine sveikata – tai, neva, vyrų silpnumo ženklas. Visuomenė sunkiai vaduojasi iš giliai įsišaknijusių stereotipų. Tokios gynybos stabdo judėti sąmoningumo link“, – įsitikinusi K.Jasmontienė.
 
Ilgas procesas
„Dingo baimės jausmas persivalgyti, pasikeitė požiūris į maistą ir valgymo įpročius“, „įgavau žinių, kaip atpažinti alkį, įvertinti, kada iš tiesų esu alkana“, „dabar suprantu, kas, kaip ir kodėl. Kartais jau pavyksta atsisakyti maisto, supratus, kad nesu alkana“. Tai tik maža dalis patirčių, kuriomis dalijasi dėmesingo valgymo kursų dalyvės.
 
Kursų organizatorės įsitikinusios, kad užsiėmimų metu įgytos žinios dalyvėms taps vertingu žemėlapiu, padėsiančiu formuoti sąmoningos mitybos įpročius. „Specialistai gali suteikti informacijos, padėti sudėlioti mintis į vietą. Tačiau sąmoningi ir svarbiausia ilgalaikiai pokyčiai ateina tik dirbant su savimi“, – teigia G.Macaitienė.
 
Jai pritaria ir gydytoja dietologė Kristina: „Per aštuonias paskaitas pasiekti norimų rezultatų nėra paprasta. Kursų metu žmogus įgalinamas pats mąstyti, suprasti, pastebėti. Tai – procesas, kelionė. Tik toliau praktikuodamas ir valgydamas dėmesingai, žmogus gali išsiugdyti šį gebėjimą. Išmokta praktika turi virsti gyvenimo būdu.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

      Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

      Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
      G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

      G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

      „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

      razinka


      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

      Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Yra liga, kurios galbūt... nėra
      Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
      Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
      Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
      Sparnuotieji spąstai
      Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

      Naujas numeris