Sunkiai suderina su darbu

VUL Santariškių klinikų Slaugos studijų centro vadovė Aldona Mikaliūkštienė pabrėžė, kad sveikas senėjimas – kiekvieno žmogaus teisė ir siekiamybė valstybiniu lygmeniu.

„Tačiau nereikia pamiršti, kad šiandien sveikatos sąvoka apibrėžiama ir kaip fizinė, ir kaip psichinė, ir kaip socialinė asmens gerovė. O ši neišvengiamai daugiausia priklauso nuo konkrečios šeimos socialinės padėties ir galimybių“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, nors, atrodo, kad visi turėtų stengtis užtikrinti pasitinkančiam gyvenimo saulėlydį žmogui palankias ir jo pageidaujamas sąlygas, realybė yra kitokia. Retas kuris pajėgia suderinti senatvėje pasiligojusio artimojo priežiūrą ir darbą.
 
Reikia tinkamo pasiruošimo
Sergančiojo slaugymas – ypač sunkus fizinis darbas, reikalaujantis ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo.
„Kitą kartą slaugant demencinėmis ligomis sergantį žmogų susiduri su tokiomis situacijomis, kai jam padedi, viską padarai, o jis tavęs net neatpažįsta, net ima kaltinti, kad dingsta daiktai ir pan. Iš šalies žiūrint, tai pasirodyti net komiška, tačiau tai – juokas pro ašaras. Kasdien tam kartojantis tai ima erzinti. Tai vis dėlto nėra malonus rūpestis, o neigiamos emocijos veikia kiekvieną žmogų“, – kalbėjo A.Mikaliūkštienė.

Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Dažnai tai blogina besirūpinančiojo gyvenimo kokybę, didina įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais riziką.
 
Senelių namai – nebe tabu
Nors viešojoje erdvėje nemąžta diskusijų apie slaugos ir senelių namus, specialistė pastebi, kad palengva vis daugiau žmonių palankiau ima vertinti globos įstaigas.
„Anksčiau lydėdavo stipri baimė, kad pasmerks aplinkiniai, giminės, kad atiduodant tėvus į senelių namus tarsi atsikratoma pareigos. Dabar ir patys senyvo amžiaus žmonės prašo pablogėjus sveikatai jų jokiu būdu neslaugyti namuose, o vežti į tokią aplinką, kur nesijaus vieniši“, – sakė A.Mikaliūkštienė.
 
Jos manymu, jei tik yra galimybė, artimąjį verta patikėti į profesionalų rankas. „Neįgalus žmogus namuose gali būti ilgoms valandoms paliekamas vienas – tik kas trumpam pažvelgs į kambarį. O slaugos įstaigoje žmogus ne tik sulaukia tinkamos priežiūros, bet ir papuola į bendraminčių aplinką, gali pabendrauti ir prasmingiau leisti dienas“, – pastebėjo gydytoja.

---

 
Verta žinoti
Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Slaugos namuose ar panašioje įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti keisti darbą ar samdyti epizodiškai ateinantį ir ligonį slaugantį žmogų.
 
Nusprendus slaugyti senelį namuose, būtina tam pritaikyti namų aplinką: įsigyti tokių specialių priemonių kaip maitinimo staliukas, vonios suolelis, tualetinė kėdė ir daugelį kitų, įrengti porankius patogiam ir saugiam judėjimui namuose. Jei slaugomas žmogus vaikšto, pasirūpinti pagalbinėmis judėjimo priemonėmis - vaikštyne, lazdele, užtikrinti patalpos, kurioje jis gyvens išplanavimą, kad galėtų saugiai judėti. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo specifines senolio ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų. Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!