Salotos – ne triušiukų maistas

Tautvilė Linkutė
2021-04-09
Pavasarį, kitaip nei žiemą, organizmas prašosi šio to lengvesnio, o tam itin tinka salotos. Mitybos konsultantė, dietistė, knygos „Sveika ir gardu“ autorė Indrė Trusovė tikina, jog ruošiant salotas svarbu atsižvelgti į sezoniškumą ir nepamiršti įdarbinti fantazijos.
Salotos – ne triušiukų maistas
Norint, kad salotos nebūtų tik keli lapai, o tiktų ir sotiems pietums, jose turi būti baltymų: mėsos arba žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių. Tinka ir pačios įvairiausios kruopos, nuo grikių iki perlinių kruopų ar kuskuso.

Pavasario pranašas
Žinoma, jeigu turite sodą, daržą ar lysvelę balkone, geriausia, atsižvelgiant į sezoniškumą, rinktis salotoms tinkančius produktus iš ten. Juk pavasarį gana anksti galime užsiauginti tiek salotų, tiek ridikėlių. Kita vertus, tokios prabangos neturint, nereikia baimintis ir to, kas siūloma prekybos centruose. „Neseniai teko diskutuoti su Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėju, profesoriumi Rimantu Stuku ir jis patikino, jog parduotuvėse parduodamos daržovės turi pakankamai daug naudingų, maistingų medžiagų ir drąsiai gali keliauti į lėkštę. O Pasaulio sveikatos organizacija juk rekomenduoja visais metų laikais, ne tik pavasarį, kuo daugiau daržovių įtraukti į mitybą“, – sako I.Trusovė.

 
Pagal PSO mūsų racioną kasdien turėtų papildyti apie penki šimtai gramų daržovių ir vaisių (išskyrus cukraus gausias vynuoges ar itin kaloringus bananus), pagrindą turi sudaryti žalios daržovės. Ir nors tai išgirdus atrodo didelis kiekis, pasverkite vidutinio dydžio agurką, vien jis sudarys apie šimtą gramų. Tad toks kiekis nėra neįveikiamas.
 
Tinka ne tik užkandžiui
Kartais salotų vengia tie, kurie sako, jog lapai, špinatai – triušiukų maistas ir jomis pasisotinti vargiai įmanoma. Tačiau dietistė tikina, jog pavadinimas „salotos“ yra klaidinantis ir iškreipiantis tikrąją patiekalo esmę.
 

„Salota yra tas žalias lapas iš šiltnamio ar daržo, bet salotomis iš tiesų galime vadinti ir pilną dubenį įvairių gėrybių. Kai kuriems vien pavadinimas „salotos“ sukelia atmetimo reakciją. Verčiau vadinti mišraine, nes šis žodis labiau asocijuojasi su sotumu“, – sako mitybos konsultantė, dietistė Indrė Trusovė.

 

Norint, kad salotos nebūtų tik keli lapai, o tiktų ir sotiems pietums, dietistė ragina įdarbinti fantaziją ir pasistengti, kad jose būtų visų reikiamų maistinių medžiagų. Salotose turi būti baltymų: mėsos arba žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių. Tinka ir pačios įvairiausios kruopos, nuo grikių iki perlinių kruopų ar kuskuso. „Kaip gera šeimininkė sugeba iš kirvio koto išvirti sriubą, taip iš kirvio koto galima pagaminti ir salotas“, – patikina pašnekovė. Tad nebijokite salotų ar daržovių mišrainės gardinti garinta bulve (užteks vienos), morkomis, ropėmis, sėklomis, mėsa, žuvimi ar kiaušiniais, nepamirškite riešutų, aliejų. Svarbiausia didesnę dubens dalį paskirti žalioms daržovėms. Tokios salotos tikrai nebus tik užkandis ar pavakarių maistas.
 
Kad salotos nevirstų greitmaisčiu
„Net ir salotas sugadinti gana paprasta, jeigu neapdairiai rinksitės, kuo jas skaninti. Kartais moterys, kurios siekia numesti svorio ir dažniau valgo salotas, nustemba, kodėl tas svoris nekrenta. O pasigilinus paaiškėja, kad salotos pagardinamos itin kaloringais majoneziniais padažais ir užkandamos gausiau sviestu tepta rieke kita baltos duonos“, – pasakoja I.Trusovė ir priduria, jog majonezais gardintos salotos labiau primena greito maisto užkandinėse parduodamas „salotas“, kurios su sveika mityba turi mažai ką bendro. Mat vietoje to, kad dubuo salotų sudarytų apie tris šimtus kilo kalorijų, jų kaloringumas išauga iki septynių ar aštuonių šimtų.
 
Pasak dietistės, geriau salotas gardinti aliejais – alyvuogių, sėmenų. Tačiau ir su šiuo produktu persistengti nereikia, užteks ne daugiau kaip vieno arbatinio šaukštelio. Grietinę sėkmingai galima keisti graikiniu jogurtu. Dievinantiems įvairius užpilus, šiuos taip pat rekomenduoja gamintis patiems maišant pasirinktą aliejų, garstyčias, medų, citrinos sultis ar citrinpipirius. Puikus salotų pagardas yra avokadas sutrintas su graikišku jogurtu ir paskanintas svogūnu ar citrinpipiriais. „Net neturintiems fantazijos ar manantiems, kad moka sugadinti viską, nes virtuvėje sukasi retai, šiais laikais pasiteisinimų nėra. Atsidarykite internetą ir per kelias sekundes rasite sveikuoliškų, sočių salotų receptų pusei metų į priekį“, - sako I.Trusovė pridurdama, jog niekuo neprastesnės salotos yra ir iš likučių namuose. Jeigu šaldytuve yra agurko, svogūno, avokado ir likusių vakarykščių grikių ar kitų kruopų – štai jums ir salotos.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica