Nors alergija šalčiui nėra tokia dažna, pastebima, kad atvėsus orams kasmet vis daugiau žmonių pajunta šios ligos požymius. Tam nedaug tereikia – žvarbaus vėjo gūsio, kelių vėsesnio lietaus lašų. Tada alergiško žmogaus veidas staiga parausta, patinsta, atsiranda rausvų niežtinčių pūslelių. Jos gali išberti ir rankas, kojas, patinti pirštai, sąnariai – labiausiai paveikiamos tos vietos, kurios ilgiausiai kontaktuoja su šalčiu. Negalavimą gali lydėti ir ašarojimas, sloga arba konjunktyvitas. Dažnai simptomai nepraeina ir patekus į šiltesnę patalpą.
 
Pataria specialistas
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė:

- Minėtieji požymiai žmogų būtinai turėtų atvesti pas alergologą. Kadangi ligos priežastį nėra lengva nustatyti iškart, prieš gydant turėtų būti atliktas išsamus organizmo tyrimas.
Tinimai, atsirandantys kaip atsakas į šaltį, paprastai būna dvejopos kilmės. Visų pirma tai gali būti šalčio alergijos (dilgėlinės) pasekmė. Tada tinkamai gydant, vartojant priešalerginius vaistus pasveikti įmanoma. Tačiau budrumo vis tiek tenka neprarasti ilgam.
 
Kitu atveju, kai šalčio mėginys nerodo alergijos, priešalerginis gydymas nepadeda, tokios reakcijos priežastimi gali būti lėtinė infekcija. Ji paveikia imuninę sistemą ir organizmas pradeda iškreiptai reaguoti į išorinius dirgiklius. Labai dažnai būtent lėtinė infekcija sukelia tokią reakciją į šaltį - pseudo šalčio alergiją. Kai infekcija yra nustatoma, paskiriamas gydymas antibiotikais. Tačiau ne visada pavyksta iki galo infekcijas išgydyti, po kelerių metų jos vėl gali paūmėti, sukeldamos ir šalčio alergiją.
 
Negydant sutrikimo žmogui kyla daug nepatogumų, jį gali varginti patinimai ir rankų, ir veido srityje. Dėl to sudėtinga išeiti į lauką – reikia labai saugotis, šiltai rengtis, nešioti šiltas pirštines, prisidengti veidą, vengti ilgai būti vėsiame ore (alergijos stiprumas nuo to labai priklauso), taip pat – šalto vandens, žvarbaus oro, vėsaus lietaus. Atviras kūno vietas rekomenduojama patepti riebiais tepalais, kurie neturi vandens (panašiais į zuikio taukus), esant nedidelėms problemoms, jie sukuria šalčio barjerą. 

---

 
Verta žinoti
Nors paprastai šalčio alergija pasireiškia vėlyvą rudenį ir žiemą, užklupti ji gali ir karštą dieną. Vasarą išsimaudžius šalto vandens telkinyje gali ištikti ir anaflaksinis šokas, kuris, laiku nesuteikus medicininės pagalbos, gali baigtis net mirtimi.
Net 40–60 proc. atvejų tikroji šalčio alergijos priežastis nėra nustatoma. Dažnai žmonės turi tam įgimtą polinkį, kurį gali sukelti lėtinės vidaus ligos, hepatitas, skydliaukės sutrikimai ir kt.
Alergija paprastai kamuoja jaunesnius žmones, moteris – dažniau nei vyrus.
Yra pacientų, kuriems liga taip pat staigiai išnyksta, kaip ir atsirado.