Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, gali būti vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze.
Lengviausia nustatyti kiekybiniu testu
Tiriant įgytą imunitetą, geriausia atlikti tokį testą, kuris nustato IgG antikūnų kiekį: persirgus COVID-19 jie šiek tiek vėliau, bet susidaro didžiajai daliai pacientų (~91 proc.) ir išsilaiko ilgiausiai. Tačiau, nors didesnis jų kiekis paprastai liudija ir geresnę organizmo apsaugą, specialistai teigia, kad imuninė sistema daug sudėtingesnis dalykas, kad ją būtų galima suvesti į vieno tyrimo eilutę.
Vertinti prasminga ne vien tik antikūnų tyrimo skaičius: įtakos imunitetui turi ir paciento amžius, svoris, lytis, turimos lėtinės ligos bei dar daugybė kitų veiksnių. Antikūnai sudaro vadinamąjį humoralinį imunitetą, bet dar egzistuoja ir ląstelinis. O šį sudaro B ląstelės, įsimenančios infekciją ir, susidūrus su jos sukėlėju, virusą identifikuojančios. Dar vienos – T ląstelės – turi citotoksinį poveikį ir neleidžia virusui plisti organizmo viduje. Taigi, norint įvertinti riziką užsikrėsti iš naujo, tenka vertinti šią veiksnių visumą.
.JPG)
„Visiems persirgusiems patarčiau praėjus tam laikui atlikti antikūnų tyrimą. Jei jų kiekis keliasdešimt kartų viršija tą slenkstį, kurį kiekybiniai metodai dabar parodo, skiepytis visiškai nebūtina“, – sako prof. Aurelija Žvirblienė.
Skiepas galimas, bet neaiškūs kriterijai
Oficialioji koronastop.lrv.lt svetainė nurodo, kad Lietuvos gyventojai, persirgę COVID-19, viena skiepo doze gali būti skiepijami praėjus 150 dienų nuo datos, kai susirgimas buvo diagnozuotas. Anksčiau, jei kiekybinis antikūnų tyrimas rodo neigiamą rezultatą, t.y. IgG antikūnai nenustatomi.
Jei su neigiamu antikūnų tyrimo rezultatu viskas aišku, turintiems natūraliai susiformavusį imunitetą iškyla nemažai klausimų. Vakcinos sukuriamų antikūnų kokybė laikoma šiek tiek prastesne, nes jos buvo kuriamos anksčiau, nei išsivystė paskutinieji štamai, agresyvesni ir labiau užkrečiami. Tačiau kokybės trūkumą kompensuoja antikūnų kiekybė: su vakcina į organizmą jų patenka milijonai ir milijardai.
Apatinė riba dar nenustatyta
Riba, kuomet sumažėjęs antikūnų skaičius jau reikštų padidėjusią galimybę užsikrėsti koronavirusu, nėra nustatyta, tačiau dėl jos jau skamba skirtingos specialistų nuomonės. Antai, specialistai mini „Astra Zeneca“ klinikinį tyrimą, rodantį, jog apie 250 BAU/ml vienetų besijungiančių antikūnų vis dar garantuoja rimtą ‑ 80 proc. ‑ apsaugą nuo simptominės infekcijos. O štai VU profesorius Vytautas Kasiulevičius viename savo įrašų feisbuke (kurį vėliau, deja, arba pašalino, arba uždarė) yra minėjęs revakcinacijai rekomenduotinos SARS-CoV-2-anti-S IgG antikūnų prieš spyglio baltymą ribos pavyzdį 300 BAU/ml.
Mūsų kalbinta VU Biotechnologijos instituto profesorė, dr. (HP) Aurelija Žvirblienė linkusi manyti, kad apatinės antikūnų kiekio ribos išvis nėra. Yra tik testo jautrumą rodantis skaičius: jei tyrimo rezultatas jį viršija, vadinasi, antikūnų yra, imunitetas suformuotas ir veikia.
Viršijus viršutinę ribą, gresia... kas?
Ar pasiskiepijus papildomu skiepu, antikūnų nebus pernelyg daug? Kaip į tokį antikūnų perteklių gali reaguoti organizmas? Tarp standartinių šalutinių vakcinacijos poveikių išvardijami galvos skausmas, pykinimas, svaigimas, silpnumas ir pakilusi temperatūra. Jie gali būti įvairūs, nes priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių. Kai kuriais, retesniais, atvejais pasireiškia taip pat ir vėmimas, kaulų bei sąnarių skausmai.
„Net patys vakcinų gamintojai nurodo, jog organizme susiformavus dideliam antikūnų kiekiui kad ir po vieno skiepo šalutiniai reiškiniai gali būti net keliagubai stipresni“, ‑ teigia A.Žvirblienė. Tačiau viršutinės antikūnų kiekio ribos ji nemato – jos nuomone, kuo jų daugiau, tuo geriau. Labai aukštas antikūnų skaičius tiesiog reiškia stiprų imuninį atsaką.
Tad, jei persirgusiam pacientui pernelyg neramu ir norisi garantuotos apsaugos, ar gyvenimo aplinkybės diktuoja skiepytis nieko nežiūrint, A.Žvirblienė pataria sekti Vyriausybės nustatyta tvarka: turint natūralių antikūnų, skiepytis nebūtina, tačiau galima. Bet verta pasiruošti kurį laiką pasijausti prastai.
Plonytė riba tarp „galima“ ir „reikia“
„Šiuo metu galimybių paso galiojimo terminas yra prailgintas iki septynių mėnesių, ‑ aiškina imunologė, – tad visiems persirgusiems patarčiau praėjus tam laikui tiesiog atlikti antikūnų tyrimą. Jei jų kiekis keliasdešimt kartų viršija tą slenkstį, kurį kiekybiniai metodai dabar parodo, skiepytis visiškai nebūtina. Galimybių pasas pratęsiamas dar dviem mėnesiams, vėliau galima išsitirti iš naujo ir taip tęsti tol, kol antikūnų nepradės drastiškai mažėti.“
Ir nors bet kuriuo metu, kol taip pratęsiamas galimybių pasas, pasiskiepyti ir gyventi ramiau tikrai galima, A.Žvirblienės teigimu, iš tikrųjų skiepo pradės reikėti tik tada, kai antikūnų taps labai mažai arba tyrimo rezultatas parodys, kad jų išvis neliko. Taigi, aklai, vien tik vedamam baimės pakartotinai užsikrėsti, pulti skiepytis palaikomuoju skiepu vargu ar vertėtų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: