Informacijos daug – naudos mažai
„Sveikatos taryboje iškėlėme tokį klausimą: pagalba moteriai po gimdymo organizuojama ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Kodėl ji nepasiekia moterų arba suteikiama pavėluotai?“ – pasakoja Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Alma Gaidienė.
 
Pašnekovės teigimu, kūdikį pagimdžiusioms moterims suteikiama galimybė registruotis konsultacijos pas psichologą. Išeinant iš ligoninės, joms suteikiama informacija apie pogimdyvinės depresijos riziką. Ši medžiaga platinama viešosiose erdvėse, daloma įvairiose įstaigose, tačiau didelės dalies moterų nepasiekia.
 
„Didžiausia problema ta, kad prastėjančios mamos psichologinės būklės nepastebi net artimiausia aplinka: šeima, draugai, šeimos gydytojas“, – sako A.Gaidienė.
 
Nesikreipia pagalbos
Žvelgiant tik į statistiką, gali pasirodyti, kad problema neegzistuoja. Pernai Lietuvoje oficialiai fiksuotas vos 41 pogimdyminės depresijos atvejis. Tačiau gimdžiusių moterų apklausos rodo, kad pogimdyvinę depresiją patiria kas penkta mama.
 
„Daugelis moterų galvoja, kad verkti, jaustis blogai, yra normalu. Ypač mama tapus pirmąjį kartą. Vaikutis daug verkia, nemiega… Pasirūpinti juo moteriai tampa savaime suprantama pareiga. Deja, kartais ta pareiga pasirodo esanti tokia sunki, kad moteris išsenka fiziškai ir emociškai“, – sako Krizių nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
 
Z.Tomilinienės teigimu, kreiptis pagalbos moterims trukdo ir visuomenėje vyraujantys stereotipai: mama turi būti stipri, kantri bei ištverminga. „Na, kaip dabar parodysiu, kad negaliu, pavargau. Ypač jei teta ar močiutė stebisi: „pokariu tiek ir tiek vaikų viena užauginau, o tu su vienu nesusitvarkai…“ Baimė likti nesuprasta ir pasmerkta neleidžia moterims paprašyti pagalbos“, – teigia Krizių nėštumo centro vadovė.
 
Dėmesys – tik kūdikiams?
Anot Z.Tomilinienės, gimus vaikui, visas dėmesys skiriamas tik kūdikiui ir jo pasiekimams vertinti. Kokia mamos psichologinė būsena – ne tik fizinė, bet ir psichologinė – nesidomi niekas.
 
„Kūdikiui reikia sveikos ir laimingos mamos. Kaip išsekusi moteris gali jaustis laiminga? Pavyzdžiui, Olandijoje pas kūdikio susilaukusias moteris ateina padėjėjos, kurios padeda buityje, gamina valgyti, leidžia moteriai po gimdymo įsivažiuoti, atsigauti. Lietuvoje tokia pagalba pasinaudotų didelė dalis moterų“, – įsitikinusi pašnekovė.
 
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) komentuoja, jog panašus bandomasis projektas jau startavo ir Lietuvoje. „Pagal specialią programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai lanko šeimas namuose nėštumo laikotarpiu, po gimdymo ir iki vaikui sukanka dveji metai. Specialistas vizitų metu teikia visapusišką pagalbą šeimoms, vertina motinos ir vaiko sveikatos būklę, atlieka higienos ar slaugos procedūras, atlieka depresijos po gimdymo vertinimą, nuolatos stebi motinos emocinę būklę“, – teigia SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julianas Gališanskis.
 
Bandomasis projektas šiuo metu vykdomas 16-oje savivaldybių, lankomos 325 šeimos. Nuo 2024 m. gegužės mėn. šias paslaugas numatoma finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o nuo 2025 m. gegužės mėn. – išplėtoti visoje Lietuvoje.

---

 
Specialisto komentaras
Psichologė – psichoterapeutė Sigita Pūrienė:

- Kūdikį pagimdžiusi moteris išgyvena be galo sunkų etapą: mažai miega, jaučia nuolatinį nuovargį, dėl hormonų disbalanso patiria labilias emocijas, neretai susiduria su žindymo sunkumais, nerimu. Nuolat besirūpindamos kitu žmogumi, sunkiai randa laiko net pavalgyti, o ką jau kalbėti apie buities darbus. Taip pat moterys jaučia spaudimą atitikti tobulos, viską spėjančios mamos standartus ir išgyvena ankstesnio gyvenimo gedėjimą. Jei prie viso šito prisideda pogimdyvinė depresija, moteris gali tapti pavojinga sau ir kūdikiui, nes gyvenimas gali atrodyti nepakeliamas. Todėl svarbu į moteris po gimdymo žvelgti rimtai. 
 
Ką daryti mamai ir artimiesiems? Pirmiausiai reikia nuoširdžiai savęs paklausti, ar dar galiu normaliai funkcionuoti: valgyti, miegoti, rūpintis vaiku ir savimi, šeima? Ar nesu pavojinga sau ir kūdikiui?
Jei bent vienas atsakymas – ne, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus: psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą.
 
Be specialistų pagalbos vertėtų pradėti save prioretizuoti. Sveikos motinystės apibrėžimas – aš pirmiausiai patenkinu vaiko poreikius, nes jis pats to padaryti negali, atidėdama savo poreikius, bet būtinai suplanuoju, kada padaryti tai, ko negalėjau padaryti dabar, nors norėjau. Pavyzdžiui, noriu susitikti su drauge kavos, bet šiuo metu turiu prižiūrėti vaiką. Šio savo noro neignoruoju, imuosi veiksmų ir suplanuoju laiką taip, kad galėčiau tą poreikį patenkinti.
 
Dar vienas svarbus dalykas – pagalba prižiūrint kūdikį buityje. Svarbu, kad artimieji sudarytų galimybę mamai atsitraukti nuo vaikelio ir buities bent retkarčiais. Jei artimieji to negali padaryti, galima ieškoti auklės ar vis labiau Lietuvoje populiarėjančių dulos paslaugų. Jei moteriai atlaikyti visą šeimos krūvį tenka vienai, tikėtis stebuklingo pasveikimo neverta.
 
Sportas – vienas veiksnių, teigiamai veikiančių psichologinę būklę. Suprantama, kad ką tik pagimdžiusi moteris gali neturėti galimybės intensyviai sportuoti, bet kasdieniai pasivaikščiojimai greitesniu žingsniu taip pat veiksmingi. Sustiprėjus fiziškai, rytą galima pradėti aktyviai – zumba, kardio ar kitos treniruotės, – kad ir namuose, su kūdikiu ant rankų, – aktyvuoja kūną.
 
Patartina vesti dienoraštį ir jame kasdien žymėtis bei atlikti trijų tipų veiklas, gerinančias savijautą ir gaminančias reikalingus hormonus:
malonumą teikiančios veiklos: kakavos gėrimas, knygos paskaitymas;
artumo jausmą keliančios veiklos: apsikabinus pabūti su vyru, paglostyti šunį, pasikalbėti su drauge, mama;
pasiekimo jausmą keliančios veiklos: nuėjau 5000 žingsnių, išploviau indus.
Be to, padeda bendrystė su kitomis mamomis, dalijimasis sunkumais, todėl rekomenduotina dalyvauti mamų grupių susitikimuose – tai veikia terapiškai. 

---

 
Pogimdyvinės depresijos požymiai
nesibaigiantis intensyvus liūdesys, tuštumos jausmas,
interesų praradimas,
abejingumas kūdikiui,
verksmingumas,
užsisklendimas savyje,
nuolat besitęsiantis nerimas, padidėjęs dirglumas,
nemiga arba padidėjęs mieguistumas,
energijos, motyvacijos stoka, nesibaigiantis nuovargis,
kūno svorio, apetito pokyčiai,
kaltės ir nevisavertiškumo jausmas,
sunkumas susikaupti,
įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai,
mintys apie savižudybę.
Jei daugelis šių simptomų tęsiasi daugiau nei 2 savaites, galima įtarti pogimdyminę depresiją, tačiau diagnozę nustato psichiatrai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!