Nuolatinis skubėjimas, įtampa, patiriamas stresas: nenustebkite, jei užpuls žvynelinė

www.lsveikata.lt
2018-10-26
Kankinantys odos bėrimai ir pleiskanojimas, sąnarių uždegimai ir kitokie negalavimai, nuolatinis psichologinis diskomfortas. Šiuos ir dar daugelį kitų sunkumų tenka išgyventi sergantiesiems žvyneline. Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai nuolat bėgama, spaudžia terminai, tenka apdoroti milžiniškus informacijos kiekius bei kone kasdien patiriame stresą, ypač palankus žvynelinei pasireikšti.
Nuolatinis skubėjimas, įtampa, patiriamas stresas: nenustebkite, jei užpuls žvynelinė
Žvynelinė – liga, visada einanti iš vidaus. Tačiau ją gali provokuoti atvėsęs, vėjuotas oras, šalnos, žvarba arba prasidėjęs tamsusis metų sezonas. Neatsitiktinai Pasaulinė žvynelinės diena minima spalio 29 dieną – spalio mėnuo daugeliui sergančiųjų yra paūmėjimo periodas.

Išprovokuoja stresas
Nors žvynelinė – autoimuninė, neužkrečiama ir nemirtina liga, tačiau šiandien ji tebėra žinoma kaip lėtinis, sisteminis susirgimas, kartais net labai apsunkinantis gyvenimą, kasdienę veiklą, šeimos, pomėgio ir net draugysčių pasirinkimus. Jei šią ligą išprovokuoja stresas, tai pati liga dėl savo specifikos tampa dar sunkiau suvaldoma.  


„Žvynelinės eiga labai susijusi su stresu. Šiuo metu atliekame tyrimą, kuriame aiškėja, kad žvynelinė pasireiškia tuojau pat po išgyvento streso. Oficialiai galima rasti teigiant, kad žvyneline serga iki 3 proc. pasaulio gyventojų populiacijos. Tačiau Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad šia liga gali sirgti net 6–8 proc. žmonių. Tikėtina, kad sergamumas žvyneline ateityje didės. Manau, kad tai susiję su didėjančiu gyvenimo tempu ir išgyvenamu stresu“, – pastebi Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

 
Anot jos, stresas dabar yra vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovų ir šį stresą išgyvena ne tik vadovaujamą ar įtemptą darbą dirbantys suaugusieji. Tai tapo ir daugelio jaunuolių, netgi darželinukų kasdienybe.

Kenkia naktinis darbas
„Žmonės kenčia, kad ko nors nespėja, kad reikia nuolat kur nors skubėti, nuolat išgyvena vadinamuosius „degančius“ terminus. Dabartinės komunikacijos eroje visi kaip išprotėję bėga. Tokių terminų kaip anksčiau – dviejų savaičių, mėnesio – neliko. Dabar kalbama apie tai, kad reikia padaryti rytoj, poryt ar tiesiog šiandien. Daugeliui tai sukelia nuolatinį stresą, mažėja darbingumas, kyla vidinė įtampa ir tai išprovokuoja žvynelinės ligos sukeltą uždegimą“, – aiškina profesorė.
 
Pasak jos, psichologinių veiksnių ir nervų sistemos įtaką endokrininei sistemai jau yra patvirtinęs ir gana naujas psichoneuroendokrinologijos mokslas. Naudojant molekulines medicinos, genų analizės ir epigenetikos metodus,  pavyko išsiaiškinti, kaip nervų sistemos aktyvumas, asmenybės bruožai ar stresas keičia už emocijas atsakingą smegenų sričių neuronų genų aktyvumą ir pagumburio branduolių aktyvumą, reguliuojantį organizmo hormonų aktyvumą.
 
Sergant žvyneline, anot profesorės, taip pat labai svarbus darbo dienos režimas ir poilsis. Prof. dr. M. Bylaitei-Bučinskienei yra tekę gydyti ne vieną pacientą, kurių žvynelinė niekaip nepasidavė, kol galiausiai, po 2–3 metų tokie žmonės ryžosi naktinį darbą pakeisti į dieninį. Vien tik pakeitus darbo dienos režimą didžiausios žvynelinės keliamos problemos praėjo, nors dirbant naktinį darbą pacientai vartojo stiprų poveikį turinčius sisteminiam gydymui skiriamus vaistus.
 
Spalis – provokacijų mėnuo
Pasak gydytojos, žvynelinė – liga, visada einanti iš vidaus. Tačiau ją gali provokuoti atvėsęs, vėjuotas oras, šalnos, žvarba arba prasidėjęs tamsusis metų sezonas. Neatsitiktinai Pasaulinė žvynelinės diena minima spalio 29 dieną – spalio mėnuo daugeliui sergančiųjų yra paūmėjimo periodas.
Kaip vieną iš žvynelinės formų profesorė įvardija lašelinę žvynelinę. Ji prasideda staiga po peršalimo, anginos arba, tarkime, sušalus kojas, persirgus pūslės uždegimu. Pasitaikė atvejų, kai rugpjūtį jaunuolis paimamas į kariuomenę, o jau rugsėjį jį išberia mažomis rausvomis plokštelėmis, kiekviena jų – su pleiskanėle. Ši lašelinė forma priskiriama progresuojančioms formoms ir siejama su infekcijomis. Labai dažnai tai būna vienkartinis susirgimas, kuris nepasikartoja.
 
Anot profesorės, per pastaruosius dešimt metų labai pasikeitė supratimas, kas tai yra žvynelinė. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra tik odos, sąnarių, nagų ar plaukuotosios galvos odos dalies problema, tačiau dabar jau visiškai, be jokių abejonių yra aišku, kad žvynelinė pažeidžia visą organizmą ir kad ji yra tampriai susijusi su gretutinėmis ligomis, tarp jų – aukštesniu kraujospūdžiu, širdies ligomis, dislipidemija (kraujo riebalų, arba lipidų, disbalansu), krono liga, vitiligo, cukriniu diabetu, metaboliniu susirgimu ar kitomis autoimuninėmis ligomis. Be to, žvynelinė taip pat problemiška tuo, kad kiekvienam žmogui ji pasireiškia absoliučiai individualiai.

„Nė vienas gydytojas negali prognozuoti, kokia bus konkretaus susirgimo eiga – ar ji bus lengva, ar sunki“, – aiškina prof. dr. M.Bylaitė-Bučinskienė.
 
Kenčia dėl aplinkinių ir artimųjų reakcijų
Nors 80 proc. sergančiųjų patiria lengvą žvynelinės formą, likę 20 proc. serga vidutine ir labai sunkia forma. Tai reiškia, kad tu kas rytą atsikeli pilnoje pleiskanų lovoje, kad visada pleiskanoti tavo rūbai. Kur beeitum, ką bedarytum – visur palieki pleiskanų.
Neseniai Lietuvoje atlikus sergančiųjų žvyneline apklausą paaiškėjo, kad net 75 proc. teigė, jog labiausiai kankina ligai būdingi bėrimai, niežėjimas, pleiskanojimas, odos jautrumas, o 25 proc. respondentų kaip labiausiai kankinantį dalyką nurodė aplinkinių reakciją. Net 62 proc. apklaustųjų jaučia diskomfortą eidami pas kirpėją, baseine 70 proc. vengia situacijų, kai aplinkiniai gali pamatyti bendrą jų odos būklę, 20 proc. apklaustųjų jaučia įtampą sporto klube ir baseine.

Skaudu, tačiau net 33 proc. girdi priekaištus dėl žvynelinės iš savo artimųjų, o 39 proc. ši liga sukelia sunkumų bendraujant su partneriu. 15 proc. aplinkybės privertė keisti profesiją, 12 proc. prieš pasirinkdami profesiją atsižvelgė, kad serga žvyneline. 65 proc. pažymėjo, kad ši liga turi įtakos jų aprangos stiliui, net pusė jų renkasi kūną kuo labiau uždengiančius drabužius.
 
Liga, kurią paleidi pats
„Tai – psichologiškai be galo traumuojanti liga. Negalime šios ligos visiškai išgydyti, tačiau galime labai palengvinti jos eigą. Kada jipasireikš, labai priklauso nuo žmogaus. Todėl konsultacijų metu dažnai atkreipiu dėmesį, kad lėtinės ligos dažnu atveju yra žmogaus gyvenimo būdo, elgesio, netgi mitybos pasekmė. Galima sakyti, kad pats tą ligą susikuri savo rankomis. Nes polinkis šeimoje gali būti, tačiau tu pats paleidi – tarsi raketą – tos ligos mechanizmą. Gydytojas negalės padėti, jei žmogus nekeis nei gyvenimo būdo, nei požiūrio, nei savo reakcijų – o to reikia mokytis“, – aiškina profesorė.
 
Jos teigimu, sergantiesiems žvyneline taip pat būtų pravartu prisiminti universalią išminties poziciją: jei negali ko nors pakeisti, keisk požiūrį į tai. Vis dėlto pastebėta, kad žvyneline sergantys žmonės yra linkę patys savyje ilgai gromuliuoti problemas, spręsti jas be kitų pagalbos. Tokius pacientus kartais tenka nukreipti pas psichoterapeutą.
Anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, Lietuvoje daugėja galimybių gydyti žvynelinę naujausiais metodais, kurių vienas yra biologinė terapija. Yra medikamentų su itin ilga – iki 5 metų nepertraukiamo vartojimo – tolerancija, jie nedidina piktybinių navikų, didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių reiškinių, sunkių infekcijų ar mirtingumo rizikos. Deja, naujausi biologiniai vaistai yra prieinami tik mažai daliai sergančiųjų, todėl šiandien gydant pacientus ypač svarbus holistinis suvokimas, kompleksinis gydymas ir prevencija.
 
Lietuvos dermatovenerologai kasmet pažymi Pasaulinę žvynelinės dieną organizuodami mokslines konferencijas, susitikimus su pacientais. Žiniasklaidos pagalba siekiame išplatinti žinią, kad žvynelinė – neužkrečiama liga, ji gana paplitusi Lietuvoje, ja galima susirgti įvairiame amžiuje. Labai svarbu visuomenei bei pačiam sergančiajam ir jų artimiesiems suprasti, kas tai per liga, kas ją provokuoja, kaip galima sau padėti. Ši liga gali būti sėkmingai valdoma ir yra viltis.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Ričardas Daunoravičius: „Šiandien motinystė prilygsta sakramentui“

    Kone 45 metus gydytoju akušeriu dirbantis Ričardas Daunoravičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir...
    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

    Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    PAR virusas griebė už gerklės

    Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Informacijos disbalansas
    Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica