Neatlaikė įtampos
Kauno klinikas purto galimo mobingo skandalas. Odos ir venerinių ligų klinikos vadovę Skaidrą Valiukevičienę rezidentai kaltina ilgus metus besišaipius iš jų išvaizdos, menkinus rezidentų nuomonę, pavedinėjus su darbu nesusijusias užduotis, pavyzdžiui, iš valyklos paimti drabužius, užregistruoti profesorę į manikiūrą. Vadovė kaltinimus neigia: „Nepagrįstai švaistydamiesi žodžiu „mobingas“, mažiname visuomenės pasitikėjimą medikų bendruomene ir skaldome pačius gydytojus tarpusavyje“. Situacija perduota aiškintis Darbo inspekcijai.
 
Pernai VDI turėjo aiškintis ir vilnietės Irmos, dirbusios reklamos agentūroje, atvejį. „Viskas pasikeitė atėjus naujai darbuotojai. Naujokė nuo pat pradžių subtiliai kasdien mane menkino kolegų akyse. O šie tik juokėsi: „Tu neturi humoro jausmo“, – nemalonią patirtį prisimena reklamos kūrėja Irma.
 
Įtampą moteris patyrė mažiausiai pusmetį. „Galvojau, mergina nauja nori kažką įrodyti, ilgainiui situacija nurims. Tačiau pasikeitė ir kitų kolegų bendravimas. Įtampa mane varė iš proto. Įsivaizduokite gyvūną, jaučiantį artėjančią bėdą – ausys stačios, akys išplėstos. Tokiose aplinkybėse vietos kūrybai liko nedaug…“ – pasakoja vilnietė.
 
Netrukus moteris buvo iškviesta pasiaiškinti dėl prastų darbo rezultatų. Tada apie darbe patiriamą įtampą ji pasakė agentūros vadovui. „Jis atrodė nepatenkintas ne tuo, ką išgirdo, bet dėl to, kad skundžiuosi. Nors pažadėjo problemą išspręsti, matyt, atsirado svarbesnių reikalų. Supratau, kad toksinėje aplinkoje dirbti negaliu, – sako prieš beveik keturis mėnesius darbovietę palikusi Irma. – Kreipiausi į VDI, bet kas iš to? Darbovietė viską neigia. Dabar ieškau darbo, kuriame vėl galėčiau normaliai funkcionuoti ir kaip darbuotoja, ir kaip žmogus.“
 
Nerenka įrodymų
Pernai VDI išnagrinėjo 298 skundus ir pranešimus dėl psichologinio smurto darbovietėje. „Darbuotojai skunduose nurodo panašias aplinkybes, kurios a priori galėtų būti laikomos psichologinio smurto ar priekabiavimo apraiškomis: neetiškas bendravimas, įžeidinėjimai, patyčios, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, ignoravimas, pakeltas balso tonas. Tačiau nepasitvirtinusių skundų statistika leidžia daryti išvadą, kad darbuotojams trūksta žinių apie psichologinio smurto sampratą ir savo teisių gynimą. Jie nerenka įrodymų, nežino, kur pirmiausia kreiptis, nėra linkę spręsti psichologinio smurto problemų organizacijos viduje“, – teigia VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.
 
Specialistė atkreipia dėmesį, kad psichologinis smurtas ir mobingas – skirtingos sąvokos: „Mobingas yra sistemingas ir tam tikrą laiką besitęsiantis elgesys, priešingai nei psichologinis smurtas, kuris gali pasireikšti tik vieną kartą. Kalbant apie psichologinį smurtą, neretai vartojamas žodis mobingas, tačiau teisinio mobingo apibrėžimo Lietuvos teisės aktai nepateikia.“
 
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis aiškina, kad teisės doktrinoje mobingas suprantamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė ar darbuotojas taiko dažniausiai vienam asmeniui. „Tirti mobingo atvejus sudėtinga, nes jį patyręs asmuo dažnai neturi tai patvirtinančių įrodymų, negali nurodyti konkrečių aplinkybių: kokiu metu buvo įvykdyta veika, kokiais veiksmais pasireiškė mobingas, kas tai gali paliudyti. Nesant konkrečių įrodymų, pareiškėjo žodis tiesiog atsiremia į galimo kaltininko žodį – vienas teigia, kad buvo smurtauta, o kitas neigia“, – kalba J.Gališanskis.
 
Mobingas – ir prieš vadovus
Organizacijų psichologė Aistė Mažeikienė sako kiekvienoje organizacijoje girdinti tiek apie iš klientų pusės, tiek iš kolegų pusės taikomą mobingą – nuo dviračių elektros stulpuose iki šmeižto ir kasdienių apkalbų. „Įdomu tai, kad daugiau nei pusė mobingo atvejų, kuriuos man tenka spręsti, yra nukreipta prieš vadovus: darbuotojai ignoruoja nurodymus, vilkina darbų atlikimą, protestuoja, kad čia esą „ne mano darbas“, „nedarysiu, ir ką jūs man padarysite?“ „Mokėkite, tai šypsosiuosi“, arba darbuotojai nereaguoja į klausimus, elektroninius laiškus ar žinutes darbo metu. Tai – irgi mobingas“, – pasakoja A.Mažeikienė.
 
Psichologės teigimu, emocinga reakcija neretai psichologinį smurtą įplieskia dar labiau. „Mobingo aukai rekomenduočiau reaguoti ramiai: „Žinau, kas vyksta ir ką darote. Tai, kuo mane kaltinate – šmeižtas. Turite kokių konkrečių klausimų ar pasiūlymų? Apie trukdymą darbui informavau atsakingus asmenis“, – pataria A.Mažeikienė.
 
Svarbus emocinis atsparumas
Anot psichologės, mobingą dažniau sakosi patiriantys švietimo, aptarnavimo srityse, medicinos įstaigose, pagalbos tarnybose dirbantys darbuotojai. „Taip dažniausiai nutinka darbuose, kur nuolat bendraujama su kitais žmonėmis, teikiama pagalba, o stresas – nuolatinis palydovas. Kai esame pervargę, jautriai reaguojame ir į žvilgsnius, ir į nepasisveikinimą. Taip pat turime skirtingą humoro jausmą“, – sako Aistė Mažeikienė.
 
Organizacijų psichologė-psichoterapeutė Danutė Kalinkienė įsitikinusi, kad stresą ar neigiamas reakcijas kartais sukelia ne pačios problemos, bet reakcijos į jas: „Vienas darbuotojas gali tą pačią situaciją įvardinti kaip mobingą, kitas gali įvardinti kaip pyktį, kurį sukelia sunkiai pakeliamas darbo krūvis, nes darbą reikia atlikti tiksliai ir laiku.“ Dėl to, pašnekovės nuomone, puiki mobingo prevencijos priemonė yra ugdyti emocinį atsparumą: „Kuo tvirčiau jaučiamės, kuo labiau pasitikime savimi, atliekamo darbo kokybe, tuo sunkiau mus paveiks neracionalūs išoriniai komentarai. Svarbu stiprinti savivertę. Jeigu mūsų kolegos jaus ir matys „tvirtą stuburą“, nebus taip lengva išmušti mus iš vėžių.“

---

 
Kur kreiptis?
Pirmiausia – sustabdykite patį smurtautoją žodžiais: „Laikykis pagarbos, stop, kitu atveju turėsiu informuoti atsakingus asmenis.“
Rinkite įrodymus.
Jeigu mobingo veiksmai tęsiami, praneškite įmonėje atsakingam personalo specialistui ar vadovui. Rekomenduojama pateikti visus turimus ir nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.
 
Jeigu darbdavys nesiima jokių priemonių psichologinio smurto ar priekabiavimo atvejui ištirti arba jeigu mobingą taiko pats įmonės vadovas, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu. Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys pažeidė darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir dėl to darbuotojas patyrė turtinę arba neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, kreipdamasis su prašymu į darbo ginčų komisiją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!