Meilė sau – per chirurginį skalpelį

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-02-22
„Septynerius metus darausi plastines operacijas – nemylėti savęs dabar neįmanoma“, – sako grožio srityje dirbanti Justina Partikė. Moteriai atliktos aštuonios plastinės operacijos ir sustoti ji neketina: ateityje planuoja patobulinti akių vokų ir žandikaulio linijas. Psichologai perspėja, kad didelis noras keistis skalpelio pagalba gali virsti sunkiai gydoma elgesio priklausomybe.
Meilė sau – per chirurginį skalpelį
Pasak psichologų, itin dažnas kūno tobulinimas plastine chirurgija panašus į elgesio priklausomybę. Vienas kriterijų, kaip ji pasireiškia, yra tai, kad žmogus taip elgdamasis patiria malonumą. Antras – tokiu būdu jis bėga nuo fizinio arba psichologinio diskomforto.

Numetė svorio
Viskas prasidėjo prieš septynerius metus, kai tuomet svetur dirbusi Justina Partikė susidūrė su antsvorio problema. „Pagimdžiusi sūnų svėriau 130 kilogramų. Negalėjau net žiūrėti į veidrodį. Kompleksavau ir savęs gėdijausi. Persekiojo juodos mintys, nesinorėjo net kojos iš namų kelti. Išbandžiau visus įmanomus svorio metimo būdus, bet svoris nekrito. Todėl ryžausi pirmajai – skrandžio apylankos – operacijai“, – pasakoja moteris.
 
Sumažėjus skrandžio tūriui ir sutrumpėjus virškinamajam traktui, sotumo jausmas atėjo greičiau, Justina suvartojo mažiau maisto. Per keletą mėnesių ji numetė keliasdešimt kilogramų. „Darbe mane pažino tik iš akcento. Labai pasikeičiau. Man ši operacija pakeitė gyvenimą“, – pokyčiais dar ir šiandien džiaugiasi J.Partikė.
 

Užsikabino
Nukritus svoriui, moteris įgavo daugiau pasitikėjimo. Dėmesys ir gražūs atsiliepimai skatino Justiną nesustoti ir keistis toliau.
„Visą gyvenimą slėpiausi laisvuose megztiniuose, dabar, nukritus svoriui, norėjosi apsivilkti atviresnį drabužį. Kad atrodyčiau dar geriau, maksimaliai pasididinau krūtinę: man buvo sudėti beveik po litrą talpos siekiantys implantai. Netrukus į plastikos chirurgus kreipiausi dėl braziliško sėdmenų pakėlimo riebalais, taip pat pasididinau klubus“, – pasakoja jauna moteris.
 
Po atliktų operacijų J.Partikė vis dar matė trūkumų savo kūne. Netrukus moteriai buvo atlikta pilvo plastika, vėliau sumažinta krūtinė. „Dabar atrodau puikiai. Nemylėti savęs neįmanoma“, – tikina J.Partikė.
 
Kam kompleksuoti?
Veido sritis, pašnekovės teigimu, dar neoperuota. „Veidą kol kas koreguoju tik botulino ir hialurono injekcijomis. Ar darysiu plastinę veido operaciją ateity? Manau, kad taip. Stebiu giminę – mamą, močiutę. Matau, kokios yra problemos: akių vokai, žandikaulio sritis… Noriu šių bėdų išvengti.“
 

Grožio srityje dirbanti Justina Partikė pripažįsta jaučianti savotišką priklausomybę nuo plastinių operacijų, tačiau tame problemos nemato: visi pokyčiai ją veikia teigiamai ir padeda kelti savivertę. „Šaunu, jei žmogus gali save mylėti tokį, koks gimė. Deja, ne visi esame tobuli. Jei tau visą gyvenimą trukdo viena ar kita problema, kompleksuoji, kodėl neinvestuoti į save? Svarbiausia – save mylėti. Ar man pokyčiai padeda mylėti save? Faktas“, – dėsto pašnekovė.

 
Svarbus tėvų vaidmuo

Apie meilės sau įtaką mūsų gyvenimo pasirinkimams pasakoja psichologė Asta Jakonienė. Jos teigimu, meilės sau ir aplinkiniams samprata formuojasi dar vaikystėje. Tėvų auklėjimas ir pavyzdys lemia tai, kaip save vertiname suaugę. „Tėvų užduotis – perduoti vaikui, kad jis yra laukiamas, mylimas ir priimamas toks, koks yra. Problema ta, kad tėvai už meilę ir priėmimą reikalauja tam tikrų sąlygų iš vaikų: turi būti geras, mandagus, susitvarkyti kambarį, atsikelti geros nuotaikos... Jau ankstyvoje vaikystėje ima formuotis žinutė, kad esu nepriimtinas toks, koks esu, esu netinkamas, nevertas kitų meilės. Tokios žinutės vėliau skatina žmones imtis įvairiausių priemonių, kad būtų priešingai – juos priimtų ir pamiltų“, – pasakoja psichologė.
 
Anot jos, svarbus ir tėvų rodomas pavyzdys: ar jie patys priima save, vertina ir džiaugiasi savo kūnu. „Jei mama nuolat stovi prie veidrodžio ir save kritikuoja, vaikas mokosi to paties. Vaikystėje įdiegtus disfunkcinius įsitikinimus apie save vėliau keisti sunku. Čia gali padėti tik psichoterapija“, – sako A.Jakonienė.
 
Kas yra gražu“?

Psichologės teigimu, plastikos chirurgo kabineto duris dažniausiai praveria būtent savo kūno nepriimantys arba iškreiptai jį suvokiantys asmenys. „Tai vadinama dismorfiniu kūno sutrikimu. Šie asmenys savo kūną suvokia kaip netinkamą, negražų, netobulą. Jie mato defektus ten, kur jų nėra. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistus ir kuo greičiau pradėti gydymą“, – sako A.Jakonienė.
 
Anot pašnekovės, šiuo metu jauniems žmonėms itin didelę įtaką daro socialiniuose tinkuose vyraujantys grožio standartai. „Retušuotos nuotraukos iškreipia mūsų suvokimą apie grožį. Dirbdama su jaunomis klientėmis, girdžiu, kaip tiksliai jos gali apibūdinti, kokios formos turi būti akys, nosis, lūpos ir veidas, kad būtų „gražu“. Man baisu klausytis tokių dalykų – viskas matoma pro iškreiptą prizmę“, – sako A.Jakonienė.
 
Formuojasi priklausomybė

Psichologės Astos Jakonienės teigimu, itin dažnas kūno tobulinimas plastine chirurgija panašus į elgesio priklausomybę: „Vienas kriterijų, kaip pasireiškia elgesio priklausomybė, yra tai, kad žmogus taip elgdamasis patiria malonumą. Antras – tokiu būdu jis pabėga nuo fizinio arba psichologinio diskomforto. Ilgainiui žmogus praranda kontrolę ir elgesys užima vis svarbesnę vietą žmogaus gyvenime.“

 
„Po priklausomybėmis slypi desperatiškas ryšio ir saugumo alkis, tik kimbama į dalykus, kurie nepasotina nei vienu, nei kitu. Galbūt kaip alkoholikas alkoholyje randa nusiraminimą ir tam tikrą apibrėžtumą, kontrolę – „išgėriau ir dabar man aišku, kaip jaučiuosi“, taip ir žmogus, kuris piktnaudžiauja grožio chirurgija, tame randa pasitenkinimą, ramybę“, – sako psichoterapeutė Paulina Vitkienė.
 
A.Jakonienė perspėja, kad priklausomybėms būdinga tai, jog žmogus nebegali atsisakyti elgtis vienaip ar kitaip net tada, kai tai tampa akivaizdžiai žalinga: „Patarčiau pradėti mokytis priimti save: kasdien kartokite afirmacijas, praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą (mindfulness), atjautą sau, galite rašyti dėkingumo savo kūnui dienoraštį, dirbkite su savo mintimis ir mąstymu. Tuomet bus lengviau keisti ir elgesį.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris