Kunigas Benas Lyris: „Duona - kaip draugystės simbolis“
Greta Vanagienė
2019-12-23
Susėdus prie Kūčių vakarienės stalo laužyti kalėdaitį, dar liaudyje vadinamą plotkelę, - kone kiekvienos šeimos tradicija. Tampa nebesvarbu – esi tikintis ar ne. Kunigas Benas Lyris sako: duonos dalijimasis reiškia, kad esame pasiruošę vienas kitam padėti ir atverti širdis, pasiruošę dabar ir visus ateinančius metus su artimaisiais dalintis džiaugsmais bei vargais.
Kalėdaičio laužymas - išskirtinė tradicija, kuri be mūsų šalies egzistuoja tik Lenkijoje ir Baltarusijoje.
Mūsų krašte - išskirtinis simbolis
Kūčių vakarienės metu mums įprastus dvylika patiekalų ragaujame ir dalinamės su šeimos nariais, giminaičiais, draugais. Kunigas Benas Lyris atkreipia dėmesį, kad mūsų krašte ant Kūčių stalo padedama ir sakralinį simbolį reiškiantis kalėdaitis ir pašventinta duona. Mat tik nedaugelyje pasaulio šalių egzistuoja ši graži ir kartu prasminga tradicija.
„Turime iš tiesų išskirtinę tradiciją, kuri egzistuoja tik Lenkijoje ir Baltarusijoje. Daugiau niekur pasaulyje to nėra. Draugai italai bandė savo krašte ieškoti kalėdaičių – niekas nesuprato, ko jie nori. Tokios tradicijos jiems nėra žinomos“, - tvirtina kunigas Bena Lyris. Taigi puoselėti tradicijas ir svarbiausia taip suartėti su šeima – tikroji Kūčių vakarienės misija.
Svarbiausi dalykai – čia pat
„Palaiminta duona dalindamiesi tampame palaiminimu ir vienas kitam. Adventas ir Kūčių metas yra gebėjimas ieškoti kito žmogaus. Ieškodamas kito, be abejonės, sutiksi šį tą daugiau negu save. Todėl tie, kas neturi tikėjimo malonės, lai nepabūgsta dalintis duona. Kūčių vakarą būkime atviri vienas kitam, o Dievas ras būdų mus prakalbinti“, - įsitikinęs dvasininkas. Taigi nors yra sakoma, kad gražiausi dalykai nematomi akimis, o juntami širdimi, čia šitai tampa priešinga.
„Patys svarbiausi dalykai yra matomi, tačiau dažnai juos tiesiog pražiūrime. Neseniai ligoninėje teko girdėti, kaip gydytoja kalbina slaugytoją. Ši sako: kaip gražiai esi apsikirpusi, tau labai tinka naujasis stilius. Pasirodo, ji taip apsikirpo dar gegužės mėnesį. Praėjo septyni mėnesiniai, o viena kitai nesugebėjo nė į akis pasižiūrėti. Taigi patys svarbiausi dalykai yra čia pat“, - sako dvasininkas.
Ieškome paaiškinimo ženklų
„Esame žmonės - mums visada reikia regimojo ženklo, kuris patvirtintų apie neregimą tikrovę. Todėl kalėdaičio laužymas arba duonos dalijimasis reiškia, jog artėjančius metus iš tikrųjų dalinsiuosi su tavimi savo laiku, džiaugsmu ir skausmu, taigi - gyvenimu“, - paaiškina simbolinę reikšmę kunigas. Anot jo, per paprastus dalykus – duoną – simboliškai išreiškiame kūno ir laiko pasidalijimą, o kartu gebame nurimti, neskubėti ir taip savo kelyje sutikti naują draugą.
Keli Kūčių stalo simboliai
Rytų Lietuvoje kalėdaitis buvo laužomas ir Naujų Metų, ir Trijų Karalių iškilmėse, prieš sėdant prie šventinio stalo. Nors pasninko tuomet nėra, tačiau ta proga ir vėl sakomi palinkėjimai bei sveikinimai. Centrinėje Lietuvoje kai kuriose parapijose vienas kalėdaitis yra sulaužoma ir gabalėliais apibarstomi ant stalo esantys valgiai.
Po balta staltiese dedama šieno, prisimenant Kūdikėlio neturtą, jo „patalą“. Tai kartu priminimas: geriau šienas po staltiese negu širdyje. Nedera pasiduoti pasaulietinei puikybei ir tuštybei.
Ant Kūčių stalo padėtas arba ant eglės pakabinti obuoliai simbolizuoja tragišką žmonijos istorijos pradžią, kai buvo paragautas blogio ir gėrio pažinimo vaisius, bet kartu simbolizuoja Kristaus atneštus vaisius. Neatsitiktinai Kūčios yra ne tik Jėzaus gimimo šventė, tačiau ir Adomo bei Ievos vardadienis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: