Vanduo gyvybiškai būtinas visiems organizmo procesams, taigi nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso bendra žmogaus sveikata. Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių ir yra semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Ypač tai aktualu šiuo metu, mat pavasariniai potvyniai gali stipriai atsiliepti vandens sudėčiai.
Specialistai rekomenduoja gyventojams šulinių bei gręžinių vandenį išsitirti bent kartą ar du per metus. Dažniausiai – pavasarį, kada vandens sudėtis keičiasi dėl tirpstančio sniego, potvynių, bei rudenį, kai dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą ir patenka į gruntinį vandenį.
Plati teršalų paletė
Geriamasis vanduo laikomas švariu ir tinkamu naudoti, jei jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir kitų žmogaus sveikatą galinčių sutrikdyti medžiagų. Šulinių ir gręžinių vandens kokybė nėra pastovi ir labai priklauso nuo aplinkos užterštumo.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo Virginijaus Keturkos, šulinio vanduo yra jautriausias poveikiui, kadangi yra arčiausiai žemės paviršiaus ir lengvai paveikiamas žmogaus ūkinės veiklos.
„Jei netoliese yra ūkis, vanduo gali būti užterštas įvairiausiomis kenksmingomis medžiagomis – trąšomis, pesticidais, herbicidais, fungicidais ar kita buitinė chemija, taip pat – naftos produktais. Netausojant aplinkos galimybės užteršti aplinką yra begalinės“, – pabrėžė NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.
Pavojinga yra ne tik cheminė, bet ir mikrobiologinė tarša. Kaip indikatorinis rodiklis, parodantis galimą vandens užterštumą bakterijomis, nuotekomis, gyvūnų fekalijomis, yra amonis. Esant padidėjusiai jo koncentracijai, rekomenduojama atlikti mikrobiologinius vandens tyrimus, nustatant žarninių lazdelių (
E. coli) ir žarninių enterokokų skaičių. Šiems nuolat žmonių ir gyvulių žarnyne gyvenantiems mikrobams kartu su fekalijomis patekus į vandenį, išauga įvairių ligų rizika. Patogeniniais mikroorganizmais, t.y. infekcinių ligų sukėlėjais užteršto vandens atsigėrusiam žmogui gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Tokie simptomai ypač pavojingi vaikams, vyresnio amžiaus asmenims.
Virinant kenksmingi junginiai nedingsta
Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas paneigė mitą, kad vandenį virinant žūsta visos jame esančios blogybės. „Mikrobai tuomet žūsta, tačiau toksinių junginių nitratų ir nitritų koncentracija dar padidėja, nes išgaruoja dalis vandens“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Jis pabrėžė, kad nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami ir naudojant buitinius mechaninius vandens filtrus. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento. Dėl to gali susiformuoti vadinamasis „pamėlusių kūdikių sindromas“, kurio metu atsiranda deguonies trūkumo požymiai (pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės).
Ragina atnešti ištirti mėginį
„Vanduo gali būti skaidrus kaip krištolas, o kenksmingas kaip pitonas. Daugeliu atveju pagal skonį, kvapą ar išvaizdą neįmanoma nustatyti, ar vanduo išties tinkamas vartoti. Todėl visada rekomenduoju atnešti vandens mėginį ištirti į laboratoriją. Dėl savo ir artimųjų sveikatos verta nepagailėti kelių eurų ir įsitikinti, koks vanduo yra vartojamas“, – sakė V.Keturka.
Specialistai rekomenduoja gyventojams šulinių bei gręžinių vandenį išsitirti bent kartą ar du per metus. Dažniausiai – pavasarį, kada vandens sudėtis keičiasi dėl tirpstančio sniego, potvynių, bei rudenį, kai dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą ir patenka į gruntinį vandenį.
Kaip patikrinti šulinio ar gręžinio vandens kokybę?
Tarptautinės gyvybės dienos proga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) organizuoja kasmetinę akciją, kurios metu gyventojus kviečia išsitirti šulinių bei gręžinių vandenį pigiau nei įprastai. Vandens mėginiai nuo balandžio 23 iki gegužės 18 dienos bus priimami įvairiuose Lietuvos miestuose. Daugiau informacijos –
www.nvspl.lt
Komentuoti: