Pastarąjį dešimtmetį ilgėja Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Tačiau neretai vyresnio amžiaus asmenys susiduria su įvairiais sveikatos sutrikimais, tiek fiziniais, tiek psichologiniais. Stebint šiuos rodiklius pradedama svarstyti, kaip galima prisidėti prie sėkmingo senėjimo ir kokybiško gyvenimo galimybių vyresnio amžiaus asmenims. Panašu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai žino, kaip tai padaryti.
Programoje „Aš judu“ aktyviai dalyvauja 160 Klaipėdos rajono senjorų. Programos dalyviai tris kartus per savaitę renkasi į fizinio aktyvumo užsiėmimus.
Augina motyvaciją
Vienas sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Anot specialistų, įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Klaipėdos rajone įgyvendina sveikos gyvensenos projektą
„Sveikos gyvensenos skatinimas Klaipėdos rajone“.
Projekto tikslas – mažinti sveikatos netolygumus Klaipėdos rajone, gerinant tikslinėms grupėms sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos paslaugų prieinamumą ir kokybę, didinant jų sveikatos raštingumo lygį ir skatinant sveiką senėjimą. Įgyvendinant projektą didinamas vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumas, gerinamos turimos žinios apie sveikatą, sveiką gyvenseną. Be to, keičiama jų elgsena sveikatos labui per bendruomenėse organizuojamus sveikatos ugdymo renginius. Kaip sako specialistai, renginiai skirti vyresnio amžiaus žmonėms, sveikos gyvensenos ir ligų bei griuvimų prevencijos temomis ir organizuojamus praktinius fizinio aktyvumo užsiėmimus, taip didinant jų motyvaciją būti fiziškai aktyviems.
„Islandiška“ metodika
Viena įgyvendinamo projekto veiklų – multimodalinė fizinio aktyvumo mokymo programa, skirta vyresnio amžiaus gyventojams. Programa paremta Islandijos sporto ir sveikatos mokslų universiteto filosofijos mokslų daktaro Janus Gudlaugsson metodika. Klaipėdos rajone ši programa žinoma pavadinimu
„Aš judu“. Šia programa vyresnio amžiaus žmonės skatinami labiau rūpintis savo sveikata, ją stiprinti.
Šiuo metu programoje
„Aš judu“ aktyviai dalyvauja 160 Klaipėdos rajono senjorų. Programos dalyviai tris kartus per savaitę dalyvauja fizinio aktyvumo užsiėmimuose: atlieka jėgos pratimus sporto salėje su treniruokliais, dalyvauja ėjimo užsiėmimuose. Dažniausiai, jei oras tam tinkamas, šie vyksta gryname ore. Taip pat, siekiant pagerinti dalyvių sveikatos raštingumą, yra vykdomi praktiniai psichinės sveikatos, mitybos mokymai. Senjorų pokyčiai vertinami kas 6 mėnesius: atliekami fizinio pajėgumo testai, kurie nustato lankstumą, raumenų jėgą bei ištvermę, taip pat daromi kraujo tyrimai.
Senjorai užvaldė sporto salę
Žinoma, programos įgyvendinimo pradžia buvo sudėtinga – senjorai skeptiškai žiūrėjo į galimybę būti fiziškai aktyviais. Dažniausiai dalyviai pasiryžo dalyvauti paskatinti artimųjų. Pirmieji užsiėmimai reikalavo ryžto ir pastangų: neretai senjorai norėjo viską mesti, nes jiems buvo per sunku.
Projekto koordinatorės dėka, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Tomos Stonkės, užsispyrimo ir individualių pokalbių su projekto dalyviais programa sėkmingai vykdoma, o dalyviai nebeįsivaizduoja savo dienų be sporto. „Pagrindinis tikslas buvo, kad programos dalyviai jaustų teigiamus pokyčius savo sveikatai. Praėjus pusmečiui pastebėjau, kad programos tikslas yra pasiekiamas, tai įrodo kas pusmetį atliekami matavimai. Taip pat svarbu pačių dalyvių savijauta.
„Po ilgų nemigos metų pagaliau pradėjau miegoti“, „Čia atėjus jaučiuosi kažkam reikalinga“, „Jaučiu kaip visam organizmui gera“, „Pajutau kaip sumažėjo nugaros skausmai“– daug panašių komentarų išgirstu užsiėmimų metu. Bendraudama su senjorais supratau, kad labai svarbus yra šeimos, gydytojų ir specialisto, kuris dirba programoje, palaikymas. Dalyviai jaučiasi geriau, džiaugiasi vykdomomis veiklomis ir tai svarbiausia“, – teigia projekto koordinatorė.
Programos partnerių, Klaipėdos r. savivaldybės sporto centro, suteikusių galimybę naudotis savivaldybės infrastruktūra visuomenės sveikatos biuro specialistams, indėlis labai svarbus sukuriant tinkamą aplinką programos dalyviams. Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas prisimena programos vykdymo pradžią ir papildomo laiko sporto salėje reikiamybę. Iš pradžių tai nekėlė teigiamų emocijų, kadangi keitėsi nusistovėjusi Sporto centro veikla. „Pamaininius darbus dirbantys Sporto centro lankytojai, įpratę sporto salę lankyti darbo dienos metu, privalėjo derintis prie besikeičiančio grafiko ir mažėjančio laisvo laiko sporto salėje, kadangi sportuojančių senjorų grupių daugėjo“, – pasakoja V.Liutikas. Sporto centro direktorius pastebėjo po treniruočių išeinančių senjorų veidus ir suprato, kokią teigiamą reikšmę turi ši programa jos dalyviams ir visiškai nesigaili prisidėjęs prie šios programos įgyvendinimo.
Sėkmės istorijos
Alfonskas Paulauskas (nuotr.) į treniruotes Gargžduose važiuoja net iš Venckų kaimo. „Į treniruotes užsirašiau ilgai negalvodamas, nors ir tenka įveikti nemenką kelio galą. Kodėl? Todėl, kad sportuoti vyresniame amžiuje tiesiog būtina: gerėja ne tik fizinė kūno parengtis, bet ir nuotaika, nes labai daug teigiamų emocijų atneša jau vien susibūrimas draugėn. Projekto tikslą reikėtų formuluoti kitaip, nes sveikai senėti galima ir prie televizoriaus ekranų, o čia senjorai aktyviai juda ir nestokoja geros nuotaikos“ - džiaugiasi A.Paulauskas.
Dar vienas programos dalyvių – Stanislovas Lukauskas. Stanislovui 81 metai, iki programos jau daugiau nei trejus metus jis buvo labai prastos fizinės būklės, dienas leido namie, lovoje. Išėjęs iš namų, pusiausvyrai išlaikyti remdavosi net dviem lazdomis. Stanislovą nuo vaikystės persekioja begalė sveikatos problemų: inkstų uždegimas, stuburo tuberkuliozė, prostatos ir inkstų vėžys, patirti 2 smegenų insultai, dėl ko vyrą ėmė kankinti nuolatinis pykinimas, nuolatinis galvos svaigimas ir žemas kraujospūdis.
Praėjus metams nuo dalyvavimo programoje pradžios, senjoras pastebėjo, kad savijauta pagerėjo. „Pačią pirmą dieną buvo duota užduotis net 24 minutes eiti ratu aplink salę. Ir aš pradėjau eiti pasiremdamas lazda. Apėjau pusę rato. Prisėdau. Apėjau dar pusę – vėl prisėdau. Tas pats buvo antrą, trečią, ketvirtą dieną. Paskui pradėjau vaikščioti be sustojimų“, – patirtimi dalijasi senjoras. Nors pradžia nebuvo lengva, buvo sunku atlikti paprasčiausius pratimus, šiuo metu Stanislovas atlikdamas įvairius pratimus jau gali papasakoti, kokie pratimai pagelbės nuo nugaros skausmo. Be to, Stanislovas vaikšto jau nebe su dviem lazdelėmis, o su viena, geresnėmis dienomis į užsiėmimus nueina ir be lazdelės, net sėda ant dviračio ir važiuoja į sodą darbuotis.
Romualdas Urnikis, kitas programos dalyvis, taip pat pastebėjo teigiamus pokyčius: pagerėjo bendra savijauta, atsirado daugiau jėgų, o svarbiausiai – sumažėjo nugaros skausmai, kurie buvo pagrindinė problema. „Užsiėmimus lankau jau 10 mėnesių. Pagerėjus savijautai, automobilį iškeičiau į dviratį, žinoma, kai reikia įveikti nedidelius atstumus, dažniau lankausi sode, susidomėjau sveikatos gerinimu kuo natūralesniais būdais“ – teigia senjoras. Prasidėjus šaltajam periodui, Romualdas ketina įsigyti treniruoklį – dviratį, kuris suteiks galimybę ir toliau išlikti fiziškai aktyviam. „Pagaliau po pusės metų galiu pasilenkti ir užsirišti batus“, – apibendrina programos poveikį dar vienas dalyvis – Alfonsas.
Pasiekti rezultatai
Beveik visi programos dalyviai džiaugiasi pagerėjusia fizine būkle. Tai įrodo ir tarpiniai dalyvių sveikatos matavimai. Pavyzdžiui, per 30 sekundžių pirmų matavimų metu dalyviai vidutiniškai atsistojo 11 kartų, po pusės metų – 14 kartų. Taip pat pagerėjo rankų jėga – pirmo matavimo vidurkis – 54,2 kg, antro – 55,5 kg. Pagerėjo ir dalyvių emocinė būsena – dalyvių, turinčių lengvos depresijos simptomų, sumažėjo 6 procentais. Kraujo tyrimai taip pat džiugina teigiamais rezultatais: pastebimas vitamino D kiekio kraujyje padidėjimas, blogojo cholesterolio kiekio sumažėjimas.
Tikimasi, kad po dalyvavimo šioje programoje dalyviai gebės geriau atlikti savo kasdienei veiklai reikalingus veiksmus, ne mažiau kaip 30 minučių per dieną bus fiziškai aktyvūs, turės tinkamų žinių sveikatos stiprinimo klausimais ir tinkamus tvarius įgūdžius, o tai lems geresnę gyvenimo kokybę. Projekto dalyviai jaučia teigiamus sveikatos pokyčius, noriai dalyvauja užsiėmimuose, supranta fizinio aktyvumo naudą ir skatina artimuosius judėti kartu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: