Kaip „nenusipirkti“ koronaviruso
Janis Muchks
2020-09-03
Prekybos centrų koridoriai kol kas lieka viena rizikingiausių vietų užsikrėsti koronavirusu. Lankytojai įeina be temperatūros patikrinimų, ne visi dezinfekuoja rankas. Socialiniuose tinkluose karts nuo karto kyla susirūpinimas dėl darbuotojų, netaisyklingai dėvinčių kaukes.
Remiantis Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, manoma, jog COVID-19 nėra perduodamas per maistą taip, kaip kai kurie apsinuodijimą maistu sukeliantys užkratai.
Ar pakuočių paviršiai kelia riziką?
„Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar egzistuoja koks nors pavojus pirkti sveriamus ar nesveriamus produktus. Bent jau remiantis mūsų turimais, o taip pat ir Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, galima laikytis nuomonės, jog COVID-19 nėra perduodamas per maistą taip, kaip kai kurie apsinuodijimą maistu sukeliantys užkratai. Apie koronavirusą tokių duomenų nėra“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė.
Užsienio tyrimai parodė, kad virusas ant plastiko gali gyventi iki 72 valandų, tačiau jie buvo vykdomi kontroliuojamoje aplinkoje ir jų metu minėtiems paviršiams taikyta didesnė nei įprasta infekcinio viruso koncentracija. Prisiliesti prie sveriamų daržovių parduotuvėje yra kur kas saugiau negu prie rankenų, kreditinių kortelių terminalų ar kitų dažnai liečiamų paviršių.
Dėl produktų, kurių plauti po vandeniu neįmanoma, parduotuvėms rekomenduojama imtis papildomų saugumo priemonių.
„Vengiant to, kad pirkėjai salėje galėtų kaip nors „užteršti“ nesupakuotas prekes parduotuvėms rekomenduojama tokio pobūdžio produktus pardavinėti sufasuotus arba atskirtus nuo aplinkos specialiuose stelažuose, kurie užtikrina minimalų kontaktą. Jeigu tokios galimybės nėra, parduotuvės raginamos apskritai atsisakyti sveriamos produkcijos pardavimo“, – apie rekomendacijas parduotuvėms papasakojo VMVT atstovė.
Per daug nevertėtų baimintis, kaip teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, ir dėl pačioje parduotuvėje ruošiamų gaminių.
„Galime patikinti, kad po kiekvienos pamainos maisto gamybos padaliniuose yra atliekamas generalinis patalpų, paviršių, įrangos, įrankių ir darbo priemonių dezinfekavimas. Pamainos metu nustatytais laiko intervalais vyksta tarpiniai paviršių, įrangos, įrankių ir darbo priemonių valymai. Visiems „Maxima“ darbuotojams, tarp jų ir dirbantiems maisto gamybos padaliniuose, yra matuojama temperatūra. Be to, pagal galiojančias vidaus darbo tvarkas darbuotojai kas kartą prieš darbo pradžią raštu patvirtina, kad neturi ligos simptomų, – užtikrina „Maxima“ atstovė. - Tvarkos parduotuvėse laikomės besąlygiškai vadovaudamiesi SAM bei kitų reguliuojančių institucijų, tarp jų ir VMVT reikalavimų. Šiuo metu nėra reikalavimo fasuoti riešutus, sausainius ar bandeles. Nefasuotoms prekėms pasiimti yra skirtos žnyplės ir kitos vienkartinės priemonės. Mūsų pirkėjai yra pakankamai sąmoningi ir šias priemones naudoja. Jeigu užfiksuotume atvejus, kad produktai yra liečiami tiesiogiai rankomis, jie nedelsiant būtų išimami iš prekybos ir utilizuojami.“
Darbuotojai ir lankytojai
VMVT informuoja, jog saugumo reikalavimų vykdymo užtikrinimas ant parduotuvės pečių.
„Jeigu patikrinimo paaiškėtų netinkamo kaukių dėvėjimo ar nedėvėjimo atvejai, pirmiausia parduotuvė būtų įspėta. Tačiau sulaukus signalų apie pakartotinius pažeidimus prekybos tinklui grėstų ir pakankamai rimtos sankcijos“, – pasakoja J.Savickaitė. Pašnekovė taip pat pridūrė, jog pastebėję bet kokius saugumo rekomendacijų nesilaikymo atvejus parduotuvių lankytojai gali kreiptis į VMVT ir informuoti apie įvykį. Reaguodama į tai tarnyba gali pradėti neplaninį patikrinimą.
„Galime patikinti, kad po kiekvienos pamainos maisto gamybos padaliniuose yra atliekamas generalinis patalpų, paviršių, įrangos, įrankių ir darbo priemonių dezinfekavimas“, - teigia „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Komentuoti: